V.Albokas Klaipėdos apygardos teismui teigė, kad civilinių ieškinių klausimai jau išspręsti, o jam ir darbe, ir norint prisijungti prie valdžios įstaigų reikia naudotis elektronine bankininkyste.
Tačiau nužudytos jaunos medikės tėvai pareiškė, kad V.Albokas ne tik iki šiol neatlygino priteistų civilinių ieškinių, bet ir nepradėjo to daryti. Jie buvo kategoriškai nusiteikę prieš tokias lengvatas.
Nukentėjusiesiems V.Albokas turi sumokėti priteistus 200 tūkstančių litų (57 924 eurus) turtinės ir 8232 litus (2384 eurus) neturtinės žalos.
Kad neturi jokių skolų, priteistų ieškinių ar kitų finansinių įsipareigojimų, jam pavyko įtikinti ir Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisiją.
V.Albokas aiškino, kad skolų neturi, iki laisvės atėmimo pats save išlaikydavo, atlikdamas bausmę mokėjo priteistą civilinį ieškinį, jei pritrūkdavo pinigų, paremdavo artimieji.
Į laisvę – 3 metais anksčiau
Šįmet birželio 8-ąją žudikui atsivėrė vartai į laisvę – nuspręsta jam taikyti intensyvią priežiūrą. Dar neatliktos bausmės laikas – daugiau kaip treji metai.
Bausmė turėjo baigtis 2024 metų spalio 7-ąją. Netrukus jis kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydamas panaikinti nuosavybės teisių apribojimus.
Teismas atmetė nuteistojo prašymą. Sprendime teigiama, jog byloje nėra duomenų, kad nuosprendžio dalies dėl nukentėjusiesiems priteistų civilinių ieškinių vykdymas būtų baigtas, o nuteistasis būtų atlyginęs nukentėjusiesiems iš jo priteistą turtinę ir neturtinę žalą.
Akcentuojama, kad V.Albokas nenurodė ir nepagrindė, kokiu būdu laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikomas dviejose banko sąskaitose esantiems pinigams, trukdo jam pasinaudoti elektroninės bankininkystės paslauga.
Ši nutartis dar gali būti skundžiama Apeliaciniam teismui.
Bijojo buvusio draugo
25 metų Daina Juškevičiūtė buvo nužudyta 2010-ųjų sausio 22-ąją Klaipėdoje.
Pasmaugtos dukters kūną nuomojamame bute aptiko jos aplankyti atvažiavusi motina. Pažadėjusi ją pasitikti autobusų stotyje dukra nepasirodė.
V.Albokas su D.Juškevičiūte susipažino 2009 metų rugpjūtį, kai mergina atvyko į internatūrą Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.
Gruodį pora dvi savaites gyveno V.Alboko bute Gargžduose. Vieną dieną Daina nieko nepasakiusi išėjo.
„Grįžęs radau jos paliktą laiškelį, kad aš – geras žmogus, bet mūsų keliai skirtingi. Daugiau nieko konkretaus. Ji paliko ir sidabrinį žiedą, kurį buvau nupirkęs kaip sužadėtuvių ženklą.
Manau, viskas – dėl mano neveiklumo, matė, kad aš nelinkęs mokytis, be perspektyvų“, – nagrinėjant bylą teisme kalbėjo V.Albokas, patikinęs, kad tarp jųdviejų nebuvo jokių pykčių ar agresijos.
Vyras visokiais būdais bandė mylimąją susigrąžinti, išsiaiškinti, kas atsitiko: siuntė telefonu žinutes, ateidavo į ligoninę, skambindavo, atsiprašinėjo.
Bet mergina į kalbas nesileido, o motinai ir draugėms ne kartą prasitarė, kad jo bijo.
Teisme liudijusi Dainos draugė su ja kalbėjo ir paskutinę gyvenimo dieną.
Merginai neseniai buvo skambinęs V.Albokas, ji piktinosi, jog jis tiesiog lipa jai ant sprando, baiminosi, kad nepasektų iki namų ir neužmuštų.
Apžiūrėjus tragedijos vietą apiplėšimo versija iškart buvo atmesta – niekas nedingo.
Įkalčiai – ant batų
V.Albokas teisme tikino esąs nekaltas, kaltino visus kitus, kurie neva klastojo įkalčius, iškraipė pasakojimus ir melavo, o teismus koneveikė, kad jie pažeidė nešališkumo principus.
„Tą dieną su Daina nebuvau ir jos nenužudžiau. Kas tai padarė, negaliu logiškai paaiškinti“, – kalbėjo teisiamasis.
Jis taip pat tikino, kad tą dieną sėdėjo namuose prie kompiuterio, paskui su nauja drauge vaikštinėjo prie jūros ir net nežinojo, kur Daina nuomojosi butą.
Teisme ilgai atrodęs ramus ir atsipalaidavęs V.Albokas susijaudino ir sunerimo išgirdęs teismo ekspertų išvadas – paaiškėjo, kad ant jo batų rasta nužudytos merginos rūbų pluošto dalelių.
Iš šešių drabužių, kuriais mergina vilkėjo tragedijos dieną, komplekto nustatyti net keturi juos atitinkantys pluošto tipai.
Tuomet jis svarstė, kad merginos drabužių pluoštą atitinkančių dalelių esą galėjo likti ir nuo to karto, kai ji likus daugiau kaip savaitei iki tragedijos atvažiavo pasiimti savo daiktų.
Bet ekspertai patikslino, kad paprastai tokių dalelių nebegalima aptikti jau po kelių dienų, juo labiau ant batų, kuriais vėliau buvo avima.
Išklausyti Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio V.Albokas neatėjo. Iki tol buvęs laisvėje 11 metų nuteistas vyras pasislėpė.
Pasinaudojęs įstatymo spraga jis buvo atgavęs dokumentus, o jo artimiesiems buvo grąžintas 50 tūkst. litų užstatas, sumokėtas už paleidimą į laisvę, kol bus nagrinėjama byla.
Apskundęs sprendimą Aukščiausiajam teismui vyras pasigailėjimo nesulaukė.
Aptiko svetimame bute
Gargždiškiui pavyko slapstytis beveik devynis mėnesius.
V.Albokas buvo sulaikytas 2014 metų sausio pirmąją Šventosios miestelyje. Policijos pareigūnų jis į butą neįsileido ir šaukiamas vardu tylėjo. Teko išlaužti duris.
Vyras atrodė nustebęs, bet pernelyg nesutrikęs, tik gerokai pakeitęs išvaizdą – apžėlęs barzda.
Klaipėdos rajono apylinkės teisme baudžiamoji byla dėl vengimo atlikti laisvės atėmimo bausmę išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Laisvės atėmimo bausmė subendrinus pailgėjo trimis mėnesiais.
Žudikas aiškino pasislėpęs tikėdamasis, kad baigus visus bylos nagrinėjimus kasacine tvarka jis bus išteisintas, nes buvusios draugės nenužudė ir neįsivaizduoja, kas tai padarė.
O kai ir galutiniu teismo sprendimu jis buvo pripažintas kaltu, dar veržėsi šiek tiek pabūti laisvėje. Esą buvo nusprendęs pasiduoti po visų švenčių – Kalėdų ir Naujųjų metų, bet policijos pareigūnai buvo greitesni.
Skatintas už gerą elgesį
Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos Vilniaus apylinkės teismui pateiktuose dokumentuose teigiama, kad per visus septynerius metus V.Albokas buvo 13 kartų skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą, dalyvavimą įvairiose programose ir tik vieną kartą baustas drausmine tvarka.
Pravieniškių ir Vilniaus pataisos namuose jis dirbo valytoju, pasiuntiniu, sandėlio darbuotoju, pagalbiniu darbininku, talkininkavo ūkininkui, savanoriškai ir neatlygintinai tvarkė aplinką. Paskutinį pusmetį jam buvo suteikta teisė be sargybos ar palydos vykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų – jokių pažeidimų nenustatyta.
Kaip labai svarbi aplinkybė nurodyta, kad nuteistąjį sieja glaudūs santykiai su šeima, jis artimai bendrauja su motina ir teta. Teta nepraleido nė vieno posėdžio Klaipėdos apygardos teisme. V.Albokas teigė ketinąs pas ją ir gyventi.
Vienam komisijos nariui vis dėlto kilo abejonių dėl kaltinamojo išleidimo į laisvę.
Jam atrodė, jog toks sprendimas per ankstyvas: nereikėtų pamiršti, kad V.Albokas buvo nuteistas už vengimą atlikti skirtąją bausmę.
Tačiau kiti manė, kad sulaikytas jis savo kaltę pripažino, o vėliau elgėsi nepriekaištingai.
