Konkurencijos taryba (KT) prieš trejus metus gavo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) informacijos, kuri teisėsaugininkams sukėlė įtarimų, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) statybų rinkoje aktyviai veikiančios įmonės „Latvijos tilti“, BMGS ir „Hidrostatyba“ galėjo sudaryti konkurencijos įstatymus ribojantį kartelinį susitarimą.
Pareigūnai įtarė, kad įmonės iš anksto galėjo susitarti dėl dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose sąlygų, kad veikdamos išvien savo naudai įgytų didelės vertės turtinę teisę, pasirašius daugiau nei trimis milijonais eurų brangesnę rangos darbų sutartį.
„Hidrostatyba“ ir BMGS pripažintos KVJU direkcijos skelbto konkurso nugalėtojomis – pasiūlė už 14 mln. 837 tūkst. eurų rekonstruoti Malkų įlankoje esančios Vakarų laivų gamyklos (VLG) krantines. Jos buvo vienintelės antrą kartą skelbto konkurso dalyvės.
Konkursai sukėlė įtarimų
Pirmąjį VLG krantinių rekonstravimo konkursą KVJU direkcija nutraukė dėl pasiūlytų pernelyg didelių kainų. Tuomet „Hidrostatyba“ ir BMGS visus darbus siūlė atlikti už 15 mln. 185 tūkst. eurų, „Latvijas tilti“ – už 15 mln. 609 tūkst. eurų, įmonių „Borta“, „Vitras-S“ ir „Veralux Exitus“ konsorciumas – už 15 mln. 972 tūkst. eurų.
„Latvijas tilti“ ir „Kamineros“ grupei priklausanti statybų įmonė „Borta“ prieš penkerius metus buvo laimėjusi 11,7 mln. eurų vertės Malkų įlankos gilinimo darbų konkursą, o BMGS (Latvija) ir „Hidrostatybos“ konsorciumas įgijo teisę už 14,9 mln. eurų (su PVM) rekonstruoti jūrų krovinių kompanijos „Bega“ krantines.
Kilus įtarimams, kad beveik vienodas kainas už hidrotechnikos darbus Malkų įlankoje pasiūlę hidrotechnikai, siekdami savų tikslų, galėjo iš anksto susitarti, iškreipti sąžiningos konkurencijos nuostatas, pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Klaipėdos jūrų uosto direkcija buvo numačiusi į Malkų įlankos infrastruktūros plėtrą artimiausiais metais investuoti apie 150–180 mln. eurų.
Klaipėdoje ir Rygoje – kratos
Ikiteisminiam tyrimui vadovavusi Klaipėdos apygardos prokuratūra pasitelkė į pagalbą ir Latvijos korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija biuro pareigūnus.
Vieno didžiausių šios šalies statybų koncerno „Latvijas tilti“ padaliniuose buvo atlikta apie 20 kratų, sulaikytas ne vienas asmuo, paimta reikšmingų dokumentų, apie 100 tūkst. eurų grynųjų pinigų.
Latvijos pareigūnai atliko kratą ir BMGS valdybos pirmininkės Svetlanos Afanasjevos kabinete. STT agentai patikrino Klaipėdos rajone registruotos statybų įmonės „Hidrostatyba“ valdybos pirmininko Jono Dumašiaus darbo vietą.
„Didelės vertės statybose rangovai jau nebruka kyšių, o tūno šešėlyje – stengiasi laimėti viešųjų pirkimų konkursus tardamiesi su kitomis į užsakymus nusitaikiusiomis įmonėmis“, – tada kalbėjo STT Klaipėdos padalinio darbuotojas Leonas Barišauskas.
Konkurencijos taryba, analizuodama STT informaciją, bendravo su KVJU direkcijos konkurse dalyvavusių įmonių vadovais, darbuotojais, prašė valstybės institucijų paaiškinimų.
STT agentai persūdė
„Latvijos tilti“ irgi nesėdėjo sudėjusi rankas: Vilniaus apygardos teismui (VAT) apskundė STT tyrėjų veiksmus, įrodinėjo, kad teisėsaugininkai negalėjo perduoti dalies ikiteisminio tyrimo medžiagos Konkurencijos tarybai.
VAT neskundžiamoje nutartyje konstatuota, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros sprendimas perduoti STT dalį ikiteisminio tyrimo duomenų KT yra neteisėtas. Pažymėta, kad teisėsaugininkai, pažeisdami įstatymus, klausėsi pokalbių – nebuvo gavę tam leidimo.
Pareiškėjai buvo nepatenkinti ir tuo, kad apklausiant vieną „Latvijas tilti“ darbuotoją esą buvo atskleistos komercinės paslaptys – protokole ne kartą paminėtas šios įmonės verslo partnerio pavadinimas ir vadovas.
Pažeidimų neįžvelgta
Kalbėta, kad sinchronizuota STT ir KT tyrėjų veikla esą sumažino „Latvijas tilti“ partnerio konkurencinį pranašumą, jo galimybes dalyvauti KVJU direkcijos ir kitų užsakovų skelbiamuose viešųjų pirkimų konkursuose.
VAT, net pripažinęs kai kuriuos pažeidimus, tokius Latvijos įmonės juristų teiginius įvertino kaip faktais nepagrįstas prielaidas – skundas dėl konfidencialumo atmestas.
Toks pat buvo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas dėl įsivaizduojamo komercinių paslapčių atskleidimo ir padarytos žalos.
Tiesa, Konkurencijos tarybai nuo to nepalengvėjo – ji buvo įpareigota STT agentų neteisėtai surinktus ir perduotus duomenis iš savo tyrimo pašalinti.
Po to byla dėl galimo kartelinio susitarimo subliūško – tyrimas nutrauktas nesant pakankamai įrodymų, kad viešųjų pirkimų įstatymai neva buvo pažeidinėjami.
Vadovai – seklių akiratyje
STT tyrėjai, įtarinėję, kad šešėlyje gali tūnoti ir patys konkursų organizatoriai, susidomėjo KVJU direkcijos Insfrastruktūros direktoriaus Gedimino Zumaro ir „Latvijas tilti“ valdybos pirmininko Genadijaus Kamkalovo santykiais.
G.Zumaras buvo atsakingas už strateginius Klaipėdos jūrų uosto plėtros projektus, kontroliavo santykius su statybų projektuotojais ir rangovais.
Viešėdamas Klaipėdoje G.Kamkalovas susitikdavo su G.Zumaru akis į akį, aptardavo įvairius reikalus. Vyrus siejo ne tik dalykiški, bet ir draugiški santykiai.
Vos prieš pusmetį paskirtas KVJU direkcijos infrastruktūros reikalų vadovu G.Zumaras buvo šios valstybinės įmonės Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas.
Tuo metu STT sekliai jau stebėjo ir G.Kamkalovą, ir G.Zumarą – slaptai filmavo jų susitikimus mieste, įrašinėjo pokalbius.
Išvydęs pinigus suglumo
G.Zumaras su įkalčiais buvo sulaikytas po to, kai bendravo su G.Kamkalovu savo kabinete. Direktoriaus bute atrasta 5 tūkst. eurų, sudėtų į konjako dėžutę.
„Latvijas tilti“ vadovas anksčiau G.Zumarui buvo įteikęs ir brangų laikrodį „Ulysee Nardin“, įvertintą 4 tūkst. eurų. Parą areštinėje praleidęs G.Zumaras prisipažino iš G.Kamkalovo paėmęs neteisėtą atlygį už kažkokias esą svarbias paslaugas derinant projektus.
Stojęs prieš teismą klaipėdietis kalbėjo kitaip: „Tai buvo ne kyšis, o draugiška dovana.
Man nebuvo jokios dingsties reikalauti neteisėto atlygio.“
G.Zumaras nesuprato, kodėl G.Kamkalovas jį pamalonino: „Jis tikrai nieko iš manęs neprašė, pats jo neprovokavau. Pamatęs pinigus sutrikau – tiesiog nežinojau, ką daryti“, – teisme pasakojo kaltinamasis.
„Studlendo“ kavinėje su G.Zumaru anksčiau lankęsis G.Kamkalovas jį ne tik pasveikino gimtadienio proga, bet ir įteikė brangų šveicarišką rankinį laikrodį.
„Supratau, kad tai – asmeninė dovana. Aš jį anksčiau irgi pasveikindavau, pasikeisdavome suvenyrais. Esame bendraamžiai, mus sieja normalūs, draugiški santykiai“, – dosnaus rangovo ir bičiulio nesmerkė G.Zumaras.
Norėjo įteikti suvenyrų
Klaipėdoje sulaikytas G.Kamkalovas irgi pernakvojo areštinėje. Latvijos pilietis neigė kaltinimus dėl kyšininkavimo, bet aplinkybių plačiau nekomentavo.
Buvęs „Latvijas tilti“ vadovas atsivėrė tik teisme – pasakė, kad įvyko apmaudus nesusipratimas, – dėžutė su konjaku ir pinigais buvo skirta ne G.Zumarui.
„Aš atvykau pasveikinti verslo partnerių. Klaipėdos jūrų uostas – vienas didžiausių mūsų darbdavių.
Pas G.Zumarą užsukau trumpai šnektelėti, padėkoti už bendradarbiavimą, įteikiau latviškų suvenyrų“, – dėstė G.Kamkalovas.
STT agentai jį nufilmavo prie KVJU direkcijos pastato – sustojęs G.Kamkalovas gatvėje iš automobilio bagažinės išsitraukė maišelį su konjaku ir pinigais.
Dėžutėje laikė premijas
G.Kamkalovui pareikšti kaltinimai, kad iš už Latvijos įmonei palankius sprendimus pareigas vykdančiam valstybės tarnautojui G.Zumarui per kelis kartus perdavęs apie 9,5 tūkst. eurų vertės kyšių.
„Tokių maišelių bagažinėje buvo ir daugiau, netyčia juos supainiojau – įteikiau kitam asmeniui vežtą dovaną.
Konjako dėžutėje buvo premijos „Latvijos tilti“ Klaipėdos filialo darbuotojams“, – kyšininko etiketės kratėsi G.Kamkalovas.
„Latvijas tilti“ atstovas kaltintas perdavęs G.Zumarui ne svetimą premiją, o kyšį už jo įmonei naudingus su uosto statybomis susijusius sprendimus.
Klaipėdos apygardos teismas G.Zumarą pripažino kaltu dėl kyšininkavimo dideliu mastu ir skyrė lygtinę pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę.
G.Kamkalovas atsipirko 9,5 tūkst. eurų bauda. Kilus skandalui abu šie vyrai buvo atleisti iš pareigų.
G.Zumaras pirminės instancijos teismo nuosprendį apskundė, bet Lietuvos aukščiausiasis teismas jo nepakeitė.
