Kaune žmonės ėmė kristi kaip lapai nuo rugpjūčio 6 dienos – kiekvieną parą miršta maždaug po du miesto gyventojus, įsigijusius neaiškios kilmės svaigalų. Įtariama, jog dauguma jų vartojo metanolį – vadinamąjį medžio spiritą, kurio vos 30 mililitrų sukelia mirtį.
Tokio mirčių nuo alkoholio surogatų šuolio dar nebuvo nuo šalies nepriklausomybės atkūrimo.
„Situacija keičiasi kas valandą“, – paklausta apie aukų skaičių kalbėjo tyrimui dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, neteisėto naminio alkoholio bei jo surogatų laikymo ir realizavimo vadovaujanti Kauno prokurorė Auksė Lipkevičienė.
Beveik visi mirę žmonės – iš Kauno Aleksoto rajono, kuriame gyvena ir pagrindinė įtariamoji 63-ejų Violeta D., suimta trims savaitėms.
Tačiau neabejojama, kad pražūtingo pilstuko prekybos taškų šiame rajone yra ir daugiau.
Vietos prekeivių būstuose atlikta per 10 kratų, o vienas jų nuo surogatų mirė praėjus vos kelioms dienoms nuo įtarimų pateikimo.
Per kratas paimta keli šimtai litrų namų gamybos stipraus alkoholio, jo mišinių, skiedinių, denatūrato, tačiau kol kas nenustatyta, kas į Aleksotą pristatė tokį kiekį šių nuodingų svaigalų.
Veikė itin atsargiai
Pensininkė Violeta D. gerai žinoma tarp vietos pilstuko mėgėjų, vadinančių ją Vilka arba Vile.
Į dviejų kambarių Vilės butą Antanavos gatvės daugiabutyje nuolat užsukdavo svečių – dažniausiai ateidavo maždaug 50–60 metų žmonės, tačiau pasitaikydavo ir trisdešimtmečių.
Maždaug 15 metų ten gyvenanti Vilė sugebėjo išlaikyti tašką iki šių dienų – nors policija buvo surengusi nemažai reidų, jai vis pavykdavo iš balos išlipti sausai.
Pareigūnų žiniomis, šeimininkė veikdavo atsargiai – įsileisdavo tik pažįstamus klientus arba tokius, kurie prisistatydavo nuo patikimų pirkėjų, pavyzdžiui, pasakydavo „aš nuo Kęsto“.
Kai kurie žmonės pabelsdavo į duris sutartą kartų skaičių, iš kurio šeimininkė galėjo suprasti, kad pas ją apsilankė ne persirengę policininkai.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, už litrą pilstuko būdavo imama tiek, kiek kainuoja puslitris degtinės parduotuvėje – 6–8 eurus.
Atsikratydavo įkalčių
Buvusi Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė prisiminė vietos gyventojų skundus, kurie dėl Vilės taško pradėjo plūsti jau daugiau nei prieš 10 metų.
Seniūnijos atstovai perduodavo žinias apie pilstuko tašką Aleksoto policijos nuovadai, veikusiai tame pačiame pastate.
Tačiau daugelis reidų nebūdavo sėkmingi. Šeimininkė didelio svaigalų kiekio namuose nelaikydavo.
Įtariama, jog kol pareigūnai laukdavo prie durų, Violeta D. spėdavo išpilti juos į kriauklę, tualetą.
Violeta D. buvo nutverta tik du kartus, 2010 ir 2013 metais. Abusyk už neteisėtą stipraus alkoholio laikymą atsipirko 520 ir 680 litų baudomis, tačiau pilstuko srautai šiame taške nenutrūko.
Dešimtys svaigalų taškų Aleksote per pastaruosius 10 metų užsidarė, bet Violetos D. būste jis veikė iki šiol.
Kaimynas neteko sąmonės
„Lietuvos ryto“ duomenimis, viena pirmųjų aukų tapo Violetos D. kaimynas. Juodu seniai pažinojo vienas kitą.
Tame pačiame daugiabutyje gyvenęs vyras rugpjūčio pradžioje iš jos buvo įsigijęs puslitrį alkoholio surogato.
Į šeštą dešimtį įkopęs vyriškis nepajuto nieko įtartina – metanolis nesiskiria nuo alkoholio iš parduotuvės nei kvapu, nei skoniu.
Po kiek laiko kaimyną pradėjo pykinti, negalavimai tolydžio stiprėjo.
Netekęs sąmonės jis buvo pristatytas į Kauno klinikas ir užgeso rugpjūčio 7 dieną.
Pažinoję žmonės apie vyriškį kalbėjo palankiai – išgerdavo, tačiau nebuvo asocialus, nelinkęs į konfliktus, sugebėjo palaikyti tvarką savo būste.
Oficialiai kaunietis niekur nedirbo, tačiau turėjo auksines rankas – uždarbiavo remontuodamas būstus, taisydamas prietaisus. Tiesa, svaigalai neretai pakišdavo koją, neleisdavo dirbti visa jėga.
Svaigalai atėmė viską
Tačiau daugelis kitų pilstuko aukų visiškai nedirbo, nesitvarkė, gyveno tik iš pašalpų.
Dalis Vilės klientų – vos įkopę į ketvirtą dešimtį, anksčiau įgiję specialybes, turėję šeimas, tačiau per alkoholį visa tai praradę.
Gavę pašalpas šie žmonės dažniausiai pirkdavo alkoholį parduotuvėse, tačiau pinigai greitai ištirpdavo ir jie nukreipdavo savo žvilgsnius į tokius taškus kaip Vilės. Pilstukas buvo gerokai pigesnis, be to, jo buvo galima gauti į skolą.
Vilės tašku tarnyboms skundęsi tvarkingi kaimynai kraupo nuo vaizdų laiptinėse ir daugiabučio kieme – girti klientai šlitinėjo, o nuvirtę ant žemės čia pat užmigdavo. Kai kurie elgdavosi agresyviai, triukšmaudavo.
Bet pilstuko taško šeimininkė į priekaištus tik numodavo ranka nesileisdama į kalbas.
Vietos gyventojai netgi svarstė, kad moteris gali turėti užnugarį policijoje ar kitose įstaigose.
Ir miršta, ir apanka
Keliolika gyvybių nusinešusių svaigalų sudėtis paaiškės sulaukus cheminių tyrimų rezultatų.
„Pirminiais duomenimis, apsinuodijo metanolį vartoję žmonės. Tai – labai klastingas nuodas, bene pavojingiausias alkoholio surogatas.
Nuo gurkšnio – 30 mililitrų medžio spirito galima numirti, o nuo 10 mililitrų – apakti“, – aiškino Kauno klinikų gydytojas toksikologas Jonas Šurkus.
Specialistas įžvelgė dvi pacientų bangas – pirmosios metu kauniečių išgelbėti nebuvo jokių galimybių, nes jie vartojo gryną metanolį, o vėliau į ligoninę pristatyti žmonės gėrė metanolio mišinį, todėl juos viliamasi išgelbėti.
Dažniausi simptomai, kuriuos prieš mirtį jautė kone visi apsinuodijusieji, – pykinimas, vėmimas, galvos ir pilvo skausmai.
Siūlo galo tebeieškoma
Pilstuko prekeiviai per kratas ir apklausas neatskleidė, kas jiems pristatė gyvybei pavojingų surogatų partiją. Neatmetama, jog šie asmenys veikia ne vien Kaune.
Todėl, prokurorės A.Lipkevičienės teigimu, ypač svarbu nustatyti ne tik prekybos taškus, bet ir pogrindinį didmenininką.
Vien Vilės namuose aptikta maždaug 20 litrų svaigalų, supilstytų į 5 litrų indus.
Beje, Kauno apylinkės teisme Violeta D. tikino kalta dėl mirčių nesijaučianti – alkoholio ji esą nepardavinėja jau du mėnesius, o tą, kuris buvo rastas jos būste, laikė savo poreikiams.
