55 metų S.Rachinšteinas regzti aferas galėjo ir atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Tai paaiškėjo, kai už vienus nusikaltimus nuteistas, o už kitus dar teisiamas vilnietis šią savaitę vėl įkliuvo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnams.
Pareigūnų surinktais duomenimis, S.Rachinšteinas ir dar septyni asmenys veikė 2017–2021 metais. Už finansinius nusikaltimus nuteistas S.Rachinšteinas į laisvę išėjo 2018 metų vasarą.
Žalą skaičiuoja milijonais
Naują tyrimą pradėjusių pareigūnų teigimu, siekdami išvengti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) šie asmenys galėjo kurti fiktyvių sandorių grandines ir panaudoti suklastotus dokumentus.
Įtariama, kad įtariamieji apgaule išvengė daugiau nei 3 mln. eurų PVM ir vienos įmonės naudai susigrąžino daugiau kaip 2 mln. eurų grąžintino PVM.
S.Rachinšteinas buvo sulaikytas trečiadienį popiet Vilniuje, Šeškinės rajone, prie pastato, kuriame įrengtos su juo siejamoms įmonėms priklausančios komercinės patalpos ir butai.
Šypsojosi net su antrankiais
Apie valandą patalpas krėtę pareigūnai patikrino ir šalia pastato stovintį verslininko automobilį „Toyota Land Cruiser“.
Kol pareigūnai tai darė, S.Rachinšteinas antrankiais surakintomis rankomis stovėjo šalia automobilio.
Ne kartą su antrankiais Lietuvoje ir užsienyje vedžiotas šešėlinis milijonierius neatrodė sutrikęs. Jis šnekučiavosi su advokatu ir ėmė šypsotis vos pamatęs „Lietuvos ryto“ fotografą.
Pradėjus tyrimą Vilniuje atlikta 20 kratų, rasti ir paimti paslėpti tyrimui reikšmingi dokumentai, laikmenos, aptikta nemaža suma pinigų, kurių kilmė dar tiriama.
Tikrinti patalpas – nelengva
Kratos S.Rachinšteino valdomose patalpose vėl nebuvo lengvos. Tyrimas pradėtas ne tik dėl finansinių nusikaltimų, bet ir dėl trukdymo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai.
2014 metų pavasarį eidami tikrinti su S.Rachinšteinu siejamų bendrovių biurų FNTT pareigūnai paprašė Viešojo saugumo tarnybos pagalbos.
Į Vilniaus Savanorių prospekte įsikūrusių bendrovių biurus atėjusius pareigūnus pasitiko visiška tyla. Tuomet paaiškėjo, kad visos S.Rachinšteino bendrovės veikė po vienu stogu, nors ant durų nebuvo nė vienos jų iškabos.
Atsirado sudegę dokumentai
Kas yra užrakintose patalpose? Kur laikomi jų raktai? Į šiuos klausimus įmonių darbuotojai neatsakinėjo.
Iš pradžių kalbėti bandė tik dvi buhalterės. Viena jų prisistatė valytoja, o kita apsimetė, kad yra atleista iš darbo ir užėjo pasiteirauti, ką jai toliau daryti.
Trijų aukštų pastate Savanorių prospekte – daugybė patalpų. Neradę raktų pareigūnai kelių kabinetų duris išlaužė. Ant vienų šarvuotųjų durų kabojo užrašas „Labai pavojingos patalpos“.
Netrukus paaiškėjo, kad ten laikomi dokumentai.
Atsirado ir tie, kurie esą buvo sunaikinti. S.Rachinšteino bendrovių dokumentai neva buvo sudeginti ne kartą – lyg tyčia tie, kuriuos reikėdavo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Bet kai kurių dokumentų kopijos kartais atsirasdavo, kai prireikdavo ką nors įrodyti teisme.
Aiškinasi dėl paramos
Dokumentuose, kurių kalnus yra išnagrinėję aferų meistro gudrybes tyrę pareigūnai, S.Rachinšteino pavardės ir parašų paprastai nėra. Nelengva apklausti ir jo pagalbininkus, kurie dažniausiai tiesiog tyli.
Tąkart su S.Rachinšteinu siejamų bendrovių patalpas pareigūnai krėtė įtardami, kad aferomis garsėjantis veikėjas siekia neteisėtai įgyti ES paramą.
Norėdamas įrodyti, kad kuria verslą kaime, S.Rachinšteinas artimų žmonių vardu nusipirko šešias bendroves ir planavo įsigyti dar keturias. Šešėlinis milijonierius įmones įsigijo jau tuomet, kai jos buvo pasirašiusios sutartis ES paramai gauti.
Vienos bendrovės planavo gaminti baldus, kitos – tiekti tam reikalingą įrangą.
Šią bylą nagrinėja Vilniaus miesto apylinkės teismas, o kartu su S.Rachinšteinu prieš teismą stojo ir keli ištikimi jo bendražygiai.
Paspruko prieš nuosprendį
Šį kartą įtarimai pareikšti aštuoniems asmenims, šeši iš jų sulaikyti per kratas.
Prekybos centrus ir kitos paskirties pastatus statęs ir juos nuomojęs S.Rachinšteinas pirmąkart buvo nuteistas 2014 metais.
Pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę Vilniaus apygardos teismas (VAT) jam paskyrė likus vienai dienai iki Naujųjų metų sutikimo ir vienai dienai iki senaties.
Iš aštuonių teisiamųjų realia laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas tiktai S.Rachinšteinas, tačiau nuosprendžio jis nebeišgirdo.
Po kurio laiko paaiškėjo, kad gavęs kitą bylą tyrusio prokuroro leidimą išvykti aferų meistras spruko į užsienį.
Atsidūrė Vietnamo kalėjime
Po pusmečio „Lietuvos rytas“ jį užfiksavo populiariame Tailando kurorte Patajoje.
Nei išvaizdos, jei šukuosenos nepakeitęs bėglys dairėsi į prekių lentynas prabangiame prekybos centre. Po kurio laiko pareigūnai jį sulaikė Vietname.
Pusę metų prastomis gyvenimo sąlygomis garsėjančiame šios šalies kalėjime praleidęs S.Rachinšteinas į Lietuvą buvo pargabentas 2016 metų rugpjūtį.
Kalėjime reikalavo susimokėti už vietą
Gyvenimas Lietuvos kalinimo įstaigose S.Rachinšteinui nebuvo lengvas. Po Lukiškių kalėjime praleistų poros savaičių jis buvo perkeltas į Pravieniškių pataisos namus, o žinia apie turtingą naujoką iškart pasiekė kalinių lyderius.
Jau pirmąją ar antrąją dieną verslininkas ant lovos rado raštelį, kuriame buvo nurodyta pinigų suma – 5–10 tūkst. eurų. Šalia skaičių buvo parašyta, kad sumokėjusiam pinigus naujokui bus leista būti būryje, kuriame galima dirbti ir ramiai gyventi.
Kitą dieną vienas kalinių S.Rachinšteinui perdavė telefoną, tačiau nepasakė, kas su juo nori kalbėtis. Pašnekovas pakartojo tą patį – už galimybę ramiai gyventi reikia susimokėti, bet pinigų sumos neįvardijo. Nieko jam nepažadėjo ir S.Rachinšteinas.
Po karantine praleistos savaitės naujokas buvo apgyvendintas brigadoje, kurioje gyveno itin blogos reputacijos kaliniai.
Naujokui buvo paskirta lova, išaiškintos brigados taisyklės ir užregistruota telefono kortelė. Tačiau parą ten praleidusiam S.Rachinšteinui buvo parodytas direktoriaus įsakymas, kuriuo jis perkeliamas į pirmojo sektoriaus brigadą, Pravieniškėse žinomą kaip „kamora“. Tai daug geriau įrengta patalpa, kurioje gyveno pataisos namų lyderiai.
S.Rachinšteinas tam kategoriškai pasipriešino, nes neoficialias „bachūrų“ taisykles sulaužė vos tik atvežtas į pataisos namus – jis pareiškė nelaisvėje norintis dirbti. Nerašytos „bachūrų“ taisyklės to neleidžia.
Negana to, S.Rachinšteinas jau parą buvo praleidęs su žemesnės kastos nuteistaisiais, todėl vestis į kitą sektorių jo atėjusiems pareigūnams teigė jokiu būdu ten neisiąs, nes gali būti sumuštas arba net užmuštas.
Nurodymui nepaklusęs S.Rachinšteinas buvo nubaustas – septynioms paroms vienas uždarytas į kamerą. Vyras kriminalistams pasakojo, jog net būdamas vienutėje girdėdavęs pro šalį einančių kalinių replikas, kad vis tiek reikės susimokėti.
Už nepaklusimą keltis į nurodytus sektorius panašiomis bausmėmis S.Rachinšteinas buvo baudžiamas ne kartą, o vienas kalinių teisme pats prisipažino, kad „bachūrai“ jį siuntę gąsdinti turtuolio ir reikalauti pinigų.
„Susimokėsi ir nieko nebus“, – apytiksliai pokalbį teisme bandė prisiminti liudytojas.
Visa tai S.Rachinšteinas buvo išsamiai papasakojęs vadinamąją Pravieniškių mafijos bylą pradėjusiems tirti policijos pareigūnams.
Tyrimo pradžioje jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju, o tuomečiam pataisos namų direktoriaus pavaduotojui Dainiui Sušinskui buvo paskirta tarnybinė nuobauda.
Tačiau vėliau iš nukentėjusiųjų sąrašų jis buvo išbrauktas, o bylą dėl pataisos namuose vykdytų nusikaltimų iki šiol nagrinėjantis VAT jį atsisakė apklausti ir kaip liudytoją.
