26 metų Karolis Bieliauskas ir 29 metų Leonas Bieliauskas kalėjime praleis likusį gyvenimą, o trečias egzekucijos dalyvis, 27 metų Mantas Bieliauskas, už grotų pasiųstas 19 metų.
Jie atliko skirtingą vaidmenį grupuotėje, bet visus vienijo pinigų troškimas, žiaurūs išpuoliai, cinizmas.
Vienas vadovavo grupuotei – spręsdavo, ką užpulti, kaip elgtis su aukomis, kitas garsėjo kaip smogikas, trečias iš pažiūros buvo ramiausias, bet stengėsi neatsilikti nuo giminaičių.
„Kai kelyje užpultą merginą Karolis įtempė į mašiną, supratau, kad viskas baigsis blogai, o mes pateksime į istoriją“, – yra sakęs L.Bieliauskas prisimindamas pirmąsias I.Strazdauskaitės pagrobimo akimirkas 2017 metų kovo 5-osios vakarą.
Iš Plungės į Vilnių vykusi mergina buvo vežiojama bagažinėje po įvairias Lietuvos vietoves, o galiausiai nužudyta kastuvo smūgiais į galvą ir užkasta Kėdainių pakraštyje esančiame miške.
Vadeivos žodis – lemiamas
Gaujos vadeiva laikomas K.Bieliauskas, prie Kauno išvydęs iš degalinės išvažiuojantį 2016 metų laidos „Audi A7“ automobilį, savo sėbrams ištarė: „Šitas tiks.“
Trijulė į nusikalstamą žygį išvyko K.Bieliausko šeimai priklausančiu BMW.
Iš L.Bieliausko pasakojimo galima spręsti, kad jauniausio pusbrolio žodis būdavo lemiamas.
K.Bieliauskas ne tiktai išrinko grobį, bet ir nulėmė I.Strazdauskaitės likimą, kai persekiotojai greitkelyje ties Elektrėnais imituodami avariją rėžėsi į jos „Audi“.
Karolis išlipusią merginą beregint įstūmė atgal į šį automobilį.
Nuvykę dviem automobiliais iki Jonavos kapinių pagrobėjai paliko „Audi“ ir įgrūdo merginą į BMW bagažinę.
K.Bieliauskas savo rankose laikė visas gijas – būtent jis sprendė, kur paslėpti pagrobtą automobilį, kaip jį parduoti, skambino tai padaryti turėjusiems nusikalstamo pasaulio atstovams.
Iš pradžių I.Strazdauskaitės žudyti esą nebuvo planuojama – pusbroliai ją vežė Lietuvos ir Lenkijos sienos link, kur žadėjo paleisti.
Tačiau iš Marijampolės apylinkių BMW pasuko į Kėdainius, kur buvo surengta egzekucija.
Puikavosi brangiais daiktais
Visi trys pusbroliai užaugo kvartale, kurį kėdainiškiai vadina „gorodoku“ („miestelis“). Anksčiau ten gyveno sovietų kariškiai.
J.Basanavičiaus gatvėje įsikūrusi K.Bieliausko šeima išsiskyrė savo turtais. Karolis važinėjo apynauju BMW, o automobilius remontavęs jo tėvas – prabangiu „Audi“. Vaikino motina buvo atidariusi būrimo saloną.
Iš pradžių K.Bieliauskas gyveno kartu su tėvais prabangiai suremontuotame bute, bet vėliau persikėlė į atskirą būstą pačiame Kėdainių centre.
Gaujos vadeiva mėgdavo socialiniuose tinkluose demonstruoti savo laikrodžius, ištaigingus automobilius, puikiai įrengtą būstą ir kitus prabangos simbolius, taip pat nešiojo brangius aukso papuošalus.
Kaimynai stebėjosi, kokie aitvarai niekur nedirbančiam vaikinui atnešė šias gėrybes.
K.Bieliauskas dar prieš I.Stazdauskaitės nužudymą su tais pačiais sėbrais greitkelyje užpuolė du latvius ir atėmė iš jų apynaujį automobilį „Volkswagen Passat“. Šis nusikaltimas išaiškėjo tiriant I.Strazdauskaitės nužudymo aplinkybes.
Manoma, kad K.Bieliauskas spręsdavo, kokia grobio dalis turėtų atitekti jam ir kiek atseikėti pusbroliams.
Garsėjo įžūliu elgesiu
K.Bieliauskas buvo pamišęs dėl galingų automobilių – lenktyniaudavo su draugais buvusiame Daukšių kariniame aerodrome.
Įžūlumu garsėjantis kėdainiškis gavęs vairuotojo pažymėjimą feisbuke rėžė: „Graužkit!“
K.Bieliauskas ne kartą stebino savo elgesiu – pavyzdžiui, per vestuves su romų tautybės mergina jis keliskart save pavadino Kėdainių karaliumi.
Anot pareigūnų, nebaudžiamumo jausmas, tai, kad neįkliuvo kelyje, kai apiplėšė latvius, skatino K.Bieliauską peržengti vis naujas ribas, kol galiausiai buvo įvykdytas kraupus nusikaltimas.
K.Bieliauskas pagarsėjo ir kaip kelių chuliganas – ilgai piktybiškai važinėjo be vairuotojo pažymėjimo, pabėgo iš avarijos, kurią pats sukėlė, vietos, užsidirbo teistumą bandydamas papirkti kelyje jį sustabdžiusius patrulius.
Įtarė dar vienu nužudymu
Iš neturtingos šeimos kilęs L.Bieliauskas šiurpino Kėdainius brutaliais nusikaltimais – dar iki mirtinų smūgių I.Strazdauskaitei ir latvių apiplėšimo jis teisiamųjų suole buvo šešis kartus atsidūręs dėl plėšimų, sveikatos sutrikdymo, vagysčių.
Jaunas plėšikas žiauriai mušdavo aukas – vienai moteriai sulaužė žandikaulį.
L.Bieliauskas į teisėsaugos akiratį pirmą kartą pateko būdamas vos 14 metų – girtas paauglys su savo 42 metų bendrininku pasikėsino pagrobti iš kaimynės 803 litus, garso grotuvą, rūbus, patalynę.
Pareigūnai laiku užkirto jiems kelią ir iškėlė bylą dėl vagystės.
2007 m. rugpjūčio 18 dieną Kęstučio gatvėje, netoli L.Bieliausko namų, buvo nužudytas 79 metų gyventojas – užpuolikai atėmė iš pensininko lazdą ir ja daužė jam per galvą, spardė parkritusį ant žemės reikalaudami pinigų. Iš aukos buvo atimta 500 litų.
Kriminalistai surinko įrodymus, kad senolį mirtinai sumušė 16-metis Leonas ir jo bendrininkas Armandas K., tačiau Panevėžio apygardos teisėjų kolegija juos išteisino.
„Leonas yra agresyvus, nuolat turi reikalų su teisėsauga.
Kai jis atsidūrė kalėjime dar prieš I.Strazdauskaitės nužudymą, tėvas jį išvarė iš namų. Motinos jis neturi“, – apie niekur nedirbusį jaunuolį „Lietuvos rytui“ pasakojo jo dėdė Petras Bieliauskas.
Įtraukė ir trečią pusbrolį
Sugrįžęs į laisvę L.Bieliauskas tęsė nusikaltimus, į kuriuos buvo įsitraukęs ir trečias pusbrolis.
„Lietuvos ryto“ kalbinti M.Bieliausko giminaičiai tvirtino, kad jis yra ramaus būdo, nemėgstantis smurto, tačiau šis paveikslas buvo gerokai pagražintas.
Kartu su savo giminaičiais jis dalyvavo ir brutaliame Latvijos piliečių apiplėšime pagrobiant jų automobilį, o neįkliuvęs greitkelyje toliau tykojo savo aukų.
Mantas dievagojosi, kad jo vaidmuo per I.Strazdauskaitės egzekuciją buvo šalutinis, bet šie žodžiai neįtikino nei teisėjų, nei prokurorų – pripažinta, jog visi trys pusbroliai svariai prisidėjo prie siaubingo nusikaltimo.
M.Bieliauskas yra vedęs, iki suėmimo jis neoficialiai uždarbiavo pas ūkininkus.
Kėdainiškis nebuvo gaujos lyderis, tačiau kruvinos draugijos nesikratė, iš nusikaltimų kelio nepasitraukė.
Žadėjo išsižadėti sūnaus
I.Strazdauskaitės nužudymo dieną – 2017 metų kovo 5-ąją – Mantas užsuko pas Kėdainiuose netoli nuo jo namų gyvenančią motiną Adelę Bieliauskienę ir paliko pas ją savo vaiką. Jis nepasakė artimiesiems nei kur išvyksta su pusbroliais, nei kada sugrįš.
Grįžęs namo kėdainiškis atrodė išsigandęs, niūrus, tačiau nieko nepasakojo.
Tikroji pasikeitusio elgesio priežastis paaiškėjo po penkių dienų, teisėsaugai sulaikius visą pusbrolių trijulę.
„Mantas pasiduodavo draugų įtakai. Jeigu bus įrodyta jo kaltė byloje dėl žmogžudystės, jis kaip sūnus man bus miręs“, – dar prieš nuosprendį „Lietuvos rytui“ sakė M.Bieliausko motina A.Bieliauskienė.
