Nors šiedu budeliai kaip įmanydami stengėsi sušvelninti savo roles, teisėjų jų išvedžiojimai neįtikino – gaujos vadeiva laikomas 25 metų K.Bieliauskas belangėje liks iki gyvos galvos, o 26 metų M.Bieliauskas kalėjime praleis 19 metų.
Vyriausiasis pusbrolis, 28 metų Leonas Bieliauskas skundo neteikė. Žemesnių instancijų teismai skyrė jam pačią griežčiausią bausmę.
Iš Plungės į Vilnių vykusi I.Strazdauskaitė buvo užpulta 2017 metų kovo 5 dieną – greitkelyje ties Elektrėnais avariją imitavusi giminaičių trijulė įgrūdo auką į bagažinę. Ji vežta po įvairias Lietuvos apylinkes, o vėliau buvo itin brutaliai nužudyta ir užkasta Kėdainių pakraštyje esančiame miške.
Merginai kastuvu buvo smogta keliasdešimt kartų, iš jų keliolika sykių – į galvą.
Jaunus žmogžudžius masino 2016 metų laidos I.Strazdauskaitė automobilis „Audi A7“, kurį jie sumanė realizuoti.
Pasak L.Bieliausko, I.Strazdauskaitė maldavo pasigailėti, tačiau budelių jos žodžiai nesugraudino.
Veikė kaip organizuota gauja
„Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad, priešingai nei nurodyta skunduose, apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas ir skirdamas nuteistiesiems K.Bieliauskui, M.Bieliauskui, Algimantui Stankevičiui (dalyvavusiam kitame, Latvijos piliečių užpuolime - Red.) naujas griežtesnes bausmes, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, pagrįstai akcentavo nuteistųjų padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį ir sukeltus negrįžtamus padarinius, įvertino kiekvieno nuteistojo asmenybę ir vaidmenį.
Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtos bausmės yra tinkamai individualizuotos, proporcingos jų padarytų nusikaltimų pavojingumui, atitinka bausmės paskirtį, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir nėra per griežtos.
Kasacinių skundų teiginiai ir argumentai nesudaro pagrindo keisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar švelninti paskirtas bausmes“, – teigiama ketvirtadienį LAT išplatintame pranešime.
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, ištyrę ir įvertinę įrodymų visumą, nustatė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius bendrininkavimo organizuota grupe požymius (susitarimą, veikos organizuotumo lygį, vaidmenų pasiskirstymą) ir nuosprendžiuose aiškiai išdėstė, kokiais bylos duomenimis šie požymiai nustatyti ir kuo jie pasireiškė.
„Nuteistųjų pateikti teiginiai kasaciniuose skunduose nepaneigė teismų padarytų išvadų apie tai, kad nusikalstamas veikas padarė būtent organizuota grupė, o jų, kaip organizuotos grupės, veikimas nustatytas teismų surinktais, ištirtais, įvertintais įrodymais ir jų visuma“, – pabrėžiama teismo pranešime.
Greitkelyje tykodavo aukų
Tai ne vienintelis gaujos išpuolis kelyje – anksčiau Bieliauskai surengė ginkluotą dviejų Latvijos piliečių apiplėšimą, atimdami iš jų apynaujį „Volkswagen Passat“. Tąsyk aukų jie nusprendė nežudyti.
Latvių apiplėšimo epizodas buvo prijungtas prie I.Strazdauskaitės nužudymo bylos. Kartu su Bieliauskais dėl užsienio piliečių užpuolimo buvo nuteisti jų bendrininkai, 32 metų marijampolietis Algimantas Stankevičius ir 26 metų kėdainietis Tomas Zagurskas.
Pastarieji taip skundė verdiktus, tačiau Aukščiausiasis teismas priėmė tik A.Stankevičiaus skundą. Tiesa, ketvirtadienį jis taip pat buvo atmestas, paliekant galioti anksčiau skirtą 4 metų ir 2 laisvės atėmimą.
T.Zagurskas kalėjime turės praleisti 4 metus.
Nusikaltimas – nesuvokiamas sveiku protu
I.Strazdauskaitės artimų advokatas teismo proceso metu akcentavo, jog visuomenė laukia teisingo sprendimo – į itin žiaurų, tragiškas pasekmes sukėlusį nusikaltimą turi būti reaguojama pačiu griežčiausiu verdiktu.
Toks sprendimas turės ir prevencinę reikšmę.
Pasak advokato, nužudymas ypač ciniškas, brutalus, nesuvokiamas sveiku protu, todėl apie jokius bausmių sušvelninimus negalėjo būti net kalbos.
Smogė keliasdešimt kartų
Žudikai išaiškinti praėjus 5 dienoms nuo kraupaus nusikaltimo, 2017 metų kovo 10 dieną.
Iškasant palaikus, ašarų negalėjo sulaikyti ir policijos pareigūnai.
Žudikai naikino įkalčius, kaitaliojo parodymus, o jų atgaila, manoma, buvo tik tariama, siekiant išvengti kalėjimo iki gyvos galvos.
Kaltę bandė prisiimti vienas L.Bieliauskas, aiškindamas, jog būtent jis daužė kastuvu auką.
Tačiau teisėsauga surinko svarių įrodymų, jog prie žmogžudystės prisidėjo visi trys giminaičiai.
Pusbroliai Bieliauskai anksčiau buvo teisti, vykdė prabangių automobilių plėšimus ir kitus nusikaltimus.
Miške iškasė duobę
Pagrobėjai sumanė specialiai atsitrenkti į I.Strazdauskaitės „Audi“, kad išviliotų iš mašinos.
Bagažinėje po įvairias vietas vežioję auką budeliai tvirtino iš pradžių neketinę jos žudyti – juos esą masino tiktai jos automobilis.
Po to jie esą išsigando, kad mergina juos atpažins ir įduos policijai.
Įtariama, kad nužudymo planą sugalvojo ir vietą parinko gaujos vadeiva laikomas K.Bieliauskas.
I.Strazdauskaitė iš pradžių buvo nuvežta į Jonavos ir Marijampolės apylinkes, paskui ištempta iš bagažinės Kėdainių pakraštyje esančiame nuošaliame miške.
Ten ir buvo surengta egzekucija – smurtautojai duobę iškasė aukai dar esant gyvai.
Apeliacinis teismas I.Strazdauskaitės tėvams iš trijų žudikų priteisė po 40 tūkst. eurų, seseriai – po 20 tūkst. eurų, o sužadėtiniui – po 15 tūkst. eurų neturtinę žalą.
