Kauno apygardos teismas po metus trukusio skundo svarstymo nusprendė jį atmesti.
Teisėjų kolegijai narpliojant skundą, ankstesniuose posėdžiuose buvo pakartotinai apklausti keturi medikai – trys teismo medicinos ekspertai ir vienas specialistas.
Taip pat parodymus davė vienintelė žemesnėje teismo instancijoje neliudijusi gydytoja, kuri atliko histologinius tyrimus.
Priteisė per 100 tūkst. eurų žalą
Ž.Saladžinskas apskundė 2020 metų kovą paskelbtą Kauno apylinkės teismo nuosprendį, pagal kurį jam be lygtinio laisvės atėmimo ir laikino draudimo dirbti medicinos sferoje jam buvo skirta 753 eurų bauda.Medikas prašė panaikinti jam nepalankų žemesnės instancijos verdiktą, jį išteisinti, o mirusios pacientės artimųjų civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.
Skundą pateikė ir civiline atsakove pripažintos Kauno klinikos, įpareigotos sumokėti velionės artimiesiems bendrą 120 tūkst. eurų dydžio neturtinę žalą ir 9,2 tūkst. turtinę žalą. Gydymo įstaigos skundas taip pat buvo atmestas.
Po operacijos mirusios 65 metų kaunietės šeimos nariai buvo pateikę 240 tūkst. eurų ir 13,5 tūkst. eurų ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Ž.Saladžinskas pripažintas kaltu dėl neatsargaus gyvybės atėmimo ir tarnybos pareigų neatlikimo. Už tai numatytas laisvės atėmimas iki 8 metų.
Mirė po dviejų dienų
Teismo medicinos tarnybos vadovo Romo Raudžio tvirtinimu, gydymas pasibaigė mirtimi, kurios buvo galima išvengti. Jis buvo apklaustas pirmos instancijos teisme.
Nuo tragedijos iki nuosprendžio paskelbimo įvyko ilgas procesas – pacientė mirė daugiau nei prieš 5 metus.
2015 metų vasario 12-ąją prieš operaciją moteris pasakė savo vyrui, kad per Valentino dieną gers su juo šampaną, bet vasario 14-ąją ji mirė.
Operacijos metu buvo pažeista blužnis, ją teko šalinti įvykus smarkiam kraujavimui. Tai darydamas medikas pažeidė ir sveiką moters kasą.
Pacientės būklė po operacijos tapo kritinė, ji mirė nuo ūmaus kasos uždegimo.
Išaiškėjo, jog chirurgas prieš operaciją nepasirūpino, kad būtų atlikti būtini tyrimai.
Neatliko papildomų tyrimų
Moters artimųjų tvirtinimu, didelių sveikatos problemų prieš operaciją ji neturėjo. Pacientė kreipėsi į Ž.Saladžinską po žarnyno tyrimo, kurio metu buvo rasta polipų.
Atlikus biopsiją buvo nustatyta, kad polipas nėra piktybinis.
Pacientę operuoti nusprendęs Ž.Saladžinskas paėmė į rankas skalpelį, tačiau, pareigūnų tvirtinimu, neatliko papildomų tyrimų ir nenustatė naviko vietos.
Šeimos nariai atkreipė dėmesį, kad medicininiuose dokumentuose iš pradžių išvis nebuvo įrašų apie pažeistą blužnį ir kasą.
Kad įrodytų mediko kaltę, velionės artimieji kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą, tačiau gavo atsakymą, jog paslaugos buvo suteiktos tinkamai.
Prokurorams iš pradžių nesutikus skirti medicininės ekspertizės, šeima samdė privačius ekspertus, kuriais remdamasis teismas įpareigojo teisėsaugą išsamiau įsigilinti į mirties aplinkybes. Kad būtų pradėtas tyrimas, artimiesiems teko sugaišti daug laiko.
Įžvelgė nusikalstamą aplaidumą
Prokuratūros tvirtinimu Ž.Saladžinskas, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, savo pareigas dėl neatsargumo atliko netinkamai – atėmė gyvybę pacientei, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles.
Pareigūnų duomenimis, chirurgas prieš naviko šalinimo operaciją neatliko pakartotinos fibrokolonoskopijos ir auglio biopsijos tam, kad būtų patikslinta diagnozė ir naviko vieta. Tokiu būdu, pasak prokurorų, buvo pažeisti oficialūs reikalavimai, susiję su tyrimo, diagnostikos ir gydymo taikymo metodais.
Pasak gyvenimo draugę palaidojusio Z.Dargevičiaus, tragediją nulėmė ne mediko klaida, o jo nusikalstamas aplaidumas: „Medikus gerbiau, gerbiu ir gerbsiu. Norėčiau, kad jie nesusitapatintų su vienu iš jų, atlikusiu nusikalstamą veiką, dėl kurios žuvo man brangus žmogus“.
Kalbėjo apie klaidas
Ž.Saladžinskas teisme aiškino, jog gailisi, žmogiškąja prasme prisiima atsakomybę.
Tuo pačiu jis pareiškė savo, kaip gydytojo pareigas atlikęs atsakingai, operacijų tvarkos nepažeidęs.
Pasak chirurgo, operacija buvo labai sudėtinga.
Žemesnės instancijos teisme medikas pareiškė, jog besistengiant padaryti viską tinkamai įvyko klaida, o komplikacijos baigėsi itin skaudžiai.
„Teisinė bazė nėra palanki medikų atveju. Neturime klaidų suvokimo, jų supratimo kultūros medicinoje“, – tvirtino gydytojas.
Bendraudamas su žurnalistais mediciną jis palygino su aviacija, atomine energetiką ir kitomis sudėtingomis sritimis, kuriose klaidos nagrinėjamos sistemiškai.
Ž.Saladžinskas pareiškė, jog draudimas dirbti medicinos įstaigose jam, kaip specialistui, reikštų pabaigą.
Užtarė Medikų sąjūdis
„Pirmoje teismo instancijoje nebuvo „paliestas“ klausimas apie tai, kad buvo nustatytas pačios operacijos atlikimo protokolas.
Vadovaujantis šiuo protokolu, šiek tiek kitaip gaunasi nei surašyta kaltinamajame akte. Turiu omeny situacijos traktavimą.
Kaltijamajame akte teigiama, kad gydytojas neva nepadarė to ir to, tačiau iš tikrųjų yra nustatytas dar papildomas norminis aktas – operacijos atlikimo aprašas. Pagal tą aprašą iš tikrųjų viskas buvo atlikta nepriekaištingai“, – tvirtino Ž.Saladžinsko advokatas D.Gintautas.
Nuteistą gydytoją užstojo ir Lietuvos medikų sąjūdis: „Pažangiose šalyse medicinos klaidų kriminalizavimo praktika vertinama kaip regresyvi, skatinanti gynybinę mediciną ir iš esmės bloginanti sveikatos sistemos funkcionavimą“.
„Ši byla nėra eilinė. Iš žmonių atimama teisė, kad jų gyvybės būti išgelnėtos aukščiausios kvalifikacijos chirurgo, uždraudžiant dvejus metus dirbti tokį darbą
Jei toks nuosprendis ir liktų galioti, mano ginamasis niekada negrįžtų į mediciną ir mes niekada neturėtume tokio aukšto lygio specialisto, kuris išgelbėjo daug gyvybių ir kuris sugrąžino sveikatą man pačiam“, – po nepalankaus nuosprendžio pareiškė D.Gintautas.
