Kelias link teisingumo buvo ilgas ir dygliuotas – kad jį bent iš dalies pasiektų, atkakli mergina kovojo beveik 4 metus, per tą laiką susidūrusi su valstybės institucijų atšiaurumu, policijos pareigūnų korupcija, aplaidumu, patyrusi daugybę nuoskaudų.
„Tačiau mano kova nebuvo beprasmė. Jei nekovosime, taip ir neišbrisime iš netvarkos, valdininkų ir pareigūnų nebaudžiamumo, toliau skatinsime klestėti jų neatsakingumui“, – po šiandieninio teismo sprendimo I.Saldytė ragino nenuleisti rankų ir kitus skaudžią neteisybę patyrusius žmones.
2017 metų birželio 13 dieną dabar jau buvusiam Kėdainių vyriausiajam patruliui 27 metų Lukui Tamošaičiui nuosavu „Audi A5“ taranavus I.Saldytės vairuojamą „Opel Corsa“, merginos gyvenimas virto košmaru – jai teko daugybę dienų praleisti ligoninėje, ištverti didžiulius skausmus, 5 operacijas, matyti ant kojų likusius didžiulius randus, gilintis į bylą sulaukiant vis naujų įžūlumo pliūpsnių – įkaušusį avarijos kaltininką bandė išsukti kolegos, apvirtusioje mašinoje gulinčią be sąmonės ją apvogė atsitiktinai pro šalį vykęs vilkiko vairuotojas.
Tačiau jauna Kėdainių rajono gyventoja pasirodė kietas riešutėlis visiems, kurie susitepė šioje istorijoje – keturi pareigūnai buvo atleisti iš darbo su vilko bilietais, o kelių ereliu virtęs patrulis L.Tamošaitis ir bejėgiškoje būklėje avarijos auką apvogęs tolimųjų reisų vairuotojas Vaidas Pšalgauslas neišvengė ir teistumo dėmių.
Slėpė tikrus faktus
Ieškinys policijai dėl žalos atlyginimo gimė po virtinės kitų teismų, apkaltinamųjų nuosprendžių L.Tamošaičiui ir Kėdainių komisariato vyriausiajai tyrėjai Rūtai Stankutei.
Visų instancijų teismai pripažino tyrėjos R.Stankutės kaltę dėl nešvarių žaidimų forminant L.Tamošaičio sukeltą avariją Dotnuvos miestelyje (Kėdainių r.).
Tyrėja suprato, kad avariją sukėlė L.Tamošaitis, bendravo su juo, tačiau leido pasišalinti iš jos vietos, susitarusi su juo slėpti tikrąsias eismo įvykio aplinkybes.
R.Stankutė tyčia nefiksavo trijų liudytojų parodymų, kurie susidūrimo vietoje jai nurodė, kad prie „Audi A5“ vairo sėdėjo jos kolega. Po „Audi“ smūgio į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį „Opel Corsa“, šis automobilis apvirto ant stogo, o jį vairavusi I.Saldytė buvo praradusi sąmonę.
Pareigūnė nesiėmė priemonių, kad nelaimės kaltininkas būtų sulaikytas arba būtų užkirstas kelias jam pabėgti.
Tokiu būdu buvo sudarytos sąlygos L.Tamošaičiui išvengti girtumo patikrinimo, pirminių tyrimo veiksmų atlikimo, daiktinių įrodymų paėmimo, jo parodymų vietoje fiksavimo.
Taip pat buvo sudarytos sąlygos policininkui slapstytis ir slėpti nusikaltimą.
Kaltę bandė suversti girtuokliui
Grįžusi į darbą, R.Stankutė sąmoningai surašė neteisingus duomenis, kad „Audi“ vairuotojas buvo pasišalinęs, o avarijos vietoje reikšmingos informacijos apie įvykį nebuvo gauta.
Tyrėja tyčia nepranešė operatyviam policijos padaliniui, kad avariją sukėlė pareigūnas, vairavęs jam priklausantį automobilį.
Taip buvo apsunkintas pirminis avarijos tyrimas ir siekta pakenkti tiesos išaiškinimui.
Nežinia, kaip būtų pasisukę įvykiai, jei laiku nebūtų susizgribta, jeigu apie šį skaudų įvykį iškart nebūtų plačiai rašiusi žiniasklaida.
L.Tamošaičiui pabėgus buvo mėginama suversti kaltę vietiniam girtuokliui, bet šis sumanymas sužlugo.
Požiūris nuvylė merginą
Laimėjusi procesus prieš savo skriaudikus, mergina pateikė ieškinį policijai dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau sulaukė šios institucijos akibrokšto – jos teiginiai esą tik deklaratyvūs, o žalai pagrįsti trūksta įrodymų.
Atsiliepimą ir tripliką į ieškinį pasirašęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Mindaugas Baršys prašė jį atmesti.
„Mane labai nuvylė šio komisariato vadovybės požiūris, visiškai neatitinkantis policijos šūkio apie piliečių gynimą, saugojimą ir pagalbą. Jei pareigūnė, veikianti policijos vardu, tarnybos metu dangsto nusikaltėliu virtusį kolegą, kuris mane nubloškė į ligos patalą, kaip dar galima po viso šito neigti žalą?“, – stebėjosi I.Saldytė.
Smūgis policijos autoritetui
R.Saldytės ieškinį išnagrinėję Kėdainių teismo rūmai visiškai sutiko su tuo, jog jai buvo padaryta didelė neturtinė žala, kurią lėmė pareigūnės R.Stankutės neteisėti veiksmai, sukėlę dvasinius išgyvenimus ir privertę prarasti pasitikėjimą šalies policija.
„Lietuvos policija deklaruoja savo misiją – ginti Lietuvos žmonių teises ir laisves, saugoti visuomenę ir Valstybę, padėti žmogui, šeimai ir bendruomenei“, – tai pažymėjęs teismas atkreipė dėmesį, kad prieš buvusius pareigūnus priimti apkaltinamieji teismo nuosprendžiai iliustravo Lietuvos policijos problemas bei smarkiai sumažino pasitikėjimą Lietuvos policija.
Teismas atkreipė dėmesį, jog Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nepateikė jokių duomenų, kad būtų savo iniciatyva bandęs atlyginti neturtinę žalą ar dėl jos būtų tartasi. Priešingai, komisariatas ir toliau neigia atsakomybę, prašo ieškinį atmesti, nepateikdamas jokių įrodymų.
Pasak teismo, policija, modeliuodama pareigūnų atranką, priimdami žmones dirbti, apmokydami juos, prisiima ir atsakomybę už jų veiksmus.
„Tikiuosi, kad Kauno AVPK sprendimo neskųs ir daugiau manęs netąsys – jau ir taip dėl pareigūnų kaltės esu priversta dalyvauti byloje, teismuose nuo pat 2017 metų“, – ištarė I.Saldytė.
Patyrė siaubingus išgyvenimus
Tą patį avarijos vakarą į Kėdainių komisariatą atvykęs L.Tamošaitis bendravo su dviem budėjusiais kolegomis – pastarieji paliudijo, jog jis buvo neblaivus, bet leido jam išvykti namo, nes neva nežinojo, kad jis galėjo sukelti avariją.
Remdamasis šių pareigūnų parodymais teismas pripažino, jog patrulis vairavo girtas.
I.Saldytė po siaubingo „Audi“ smūgio atsidūrė atsidūrė operacinėse – jai buvo sutraiškyti šlaunų audiniai.
„Jaučiuosi baisiai. Man per avariją buvo nepataisomai subjaurotos kojos, liko dideli randai. Kaip turėtų jaustis jaunas žmogus?
Operacijų metu buvo išimti odos audiniai, padaryti gilūs poodiniai pažeidimai.
Kol kas nė viena plastikos chirurgijos klinika nedavė net menkiausios garantijos, kad randus pavyktų pašalinti, kad neįvyks komplikacijos. To, matyt, jau neįmanoma padaryti.
Jei ryžčiausi gultis po skalpeliu, manęs lauktų dar ne viena operacija.
40 dienų ligoninėje, operacijos, šokas, teismų maratonas, gilinimasis į bylą ir įstatymus darbo ir laisvalaikio sąskaita – tai tik dalis avarijos pasekmių“, – ištarė jauna kėdainietė.
Dėl R.Stankutės veiksmų I.Saldytė teigė patyrusi dvasinius išgyvenimus: „Jie mane įskaudino ir atėmė tikėjimą iš policijos pareigūnų sulaukti tinkamo ir sąžiningo pareigų atlikimo.
Iki šiol jaučiuosi nesaugiai, nes patyriau nusikalstamą asmens, kuris tiesiogiai vykdydamas savo tarnybines pareigas turėtų ginti, saugoti ir padėti žmonėms, elgesį“.
Atleido 4 pareigūnus
L.Tamošaitis kalėjimo išvengė – jam buvo skirta lygtinė laisvės atėmimo bausmė, įpareigojant atlyginti aukai 5 tūkst. eurų dydžio neturtinę žalą. Dar 2 tūkst. eurų neturtinės žalos merginai buvo įpareigota sumokėti draudimo kompanija.
Tačiau L.Tamošaičio byloje teismai daugiau nei 2 tūkst. eurų nurėžė I.Saldytės išlaidas advokatui, sumažino negautų pajamų išmoką.
R.Stankutė pripažinta kalta dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, ji privalės sumokėti 7 tūkst. 532 eurų baudą ir negalės dirbti valstybės tarnyboje 4 metus.
Darbo neteko dar du policininkai – kartu su L.Tamošaičiu „Audi“ važiavusi ir auką taip pat likimo valiai palikusi 26 metų patrulė Kristina Boguševičiūtė bei vyriausiasis postinis Donatas Šimkus, atvažiavęs į eismo nelaimės vietą kartu su R.Stankute.
Tiesa, D.Šimkus ir K.Boguševičiūtė baudžiamosios atsakomybės išvengė.
Nuteistos tyrėjos R.Stankutės skundą svarstęs Apeliacinis teismas pripažino, jog jos veiksmai, piktnaudžiavimas padarė didelę žalą I.Saldytei, policijai ir valstybei, sumenkino policijos autoritetą, o Aukščiausiasis teismas tokiai pozicijai pritarė.
Teisingumo siekė dėl visuomenės
„Teisingumo labiausiai norėjai ne dėl savęs, o dėl visuomenės. Valdininkai, policijos pareigūnai, kiti atsakingas pareigas užimantys veikėjai dažniausiai atsiperka palyginti nedidelėmis baudomis, atleidimais iš darbo. Pats procesas virsta apgailėtina parodija.
Reikia stengtis, jog kaltininkai ir institucijos, kuriose jie dirbo, atlygintų adekvačią žalą ir neštų adekvačią atsakomybę, kad jie bijotų piktnaudžiauti, nesijaustų nebaudžiami, nevyrautų jausmas, jog jiems viskas galima.
Norėčiau savo pavyzdžiu įrodyti, kad tai galima pasiekti“, – ištarė I.Saldytė.
Žalos nenorėjo pripažinti
Teismui svarstant I.Saldytės ieškinį, Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atkakliai kratėsi žalos atlyginimo.
„Ieškinyje nurodoma, kad dėl buvusios policijos pareigūnės R.Stankutės neteisėtų veiksmų I.Saldytei buvo padaryta ypatingai didelė neturtinė žala, tačiau konkrečiai nenurodoma, kaip ji pasireiškė, nepateikiami objektyvūs jos dydį pagrindžiantys įrodymai“, – atsiliepime dėstė komisariato viršininkas M.Baršys.
Komisariato vadovybės vertinimu, didelė žala negalėjo atsirasti, nes avarijos kaltininkas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o jį dangsčiusi pareigūnė už tai buvo atleista iš darbo ir nuteista. Esą to ir turėtų pakakti nuo pareigūnų nukentėjusiai aukai.
M.Baršys pareiškė, jog R.Stankutės veiksmai registruojant avarijos aplinkybes esą negalėjo sukelti I.Saldytei dvasinių išgyvenimų, kuriuos apibrėžia atitinkamas Civilinio kodekso straipsnis.
Pribloškė policijos logika
Vienas motyvų itin pribloškė merginą – esą ji dėl savo sveikatos būklės net negali atsiminti eismo įvykio registravimo aplinkybių, todėl jos negalėjo sukelti dvasinių išgyvenimų.
„Tyrėjai R.Stankutei dangstant patrulį, aš gulėjau sužalota apsivertusiame automobilyje, po kurio laiko atsidūriau ligoninėje. Taigi, pagal Kauno apskrities policijos vadovų logiką, dėl savo „sveikatos būklės“ aš negalėjau patirti dvasinių išgyvenimų. Nei tada, nei vėliau, sužinojusi apie R.Stankutės mėginimus išsukti mane taranavusį savo bendradarbį.
Vadinasi, viskas tvarkoje – kai avarijos auka atsigavusi sužino apie purvinus pareigūnų žaidimus, ji jau nepatiria jokių dvasinių išgyvenimų“, – karčiai ironizavo I.Saldytė.
Merginai susidarė įspūdis, jog pareigūnai keistai traktuoja įvykius, norėdami apsaugoti savo institucijos mundurą. Jos nuomone, būtent viešumo dėka buvo pasistūmėta link teisingumo.
