Panevėžio apygardos teisme, kuris jau baigia nagrinėti N.Venckienės bylą, prokuroro baigiamojoje kalboje išdėstyti argumentai atgaivino šios teisiamosios veiksmus išgalvotos pedofilijos istorijoje.
Teismo sprendimo vykdytojai tikėjosi, kad N.Venckienė grąžins Laimutei Stankūnaitei dukterį civilizuotai, tačiau susidūrė su panieka, patyčiomis, melu ir net smurtu.
„Manau, esame civilizuota valstybė ir teismų sprendimus, ar jie patinka, ar nepatinka, privalome gerbti ir vykdyti“, – sutikusi padėti L.Stankūnaitei atsiimti dukterį vylėsi antstolė Sonata Vaicekauskienė.
Tačiau jau greitai ji suprato, kad susitarti gražiuoju su tuomete Kauno apygardos teismo teisėja N.Venckiene nepavyks, nes laikinoji L.Stankūnaitės dukters globėja iš karto replikavo: „Jūs mergaitės klauskite, ko jūs čia man įstatymus aiškinate? Įstatymus aš žinau.“
Paprašė paruošti vaiką
Tąkart S.Vaicekauskienė daug nesiginčijo: „Jūs geriau žinote įstatymus negu aš. Nesiginčiju.
Bet paruoškite mergaitę perduoti. Nes teismas įpareigojo jus tai padaryti. Teismo sprendime nėra parašyta, nori mergaitė ar nenori.“
Toks N.Venckienės ir S.Vaicekauskienės pokalbis buvo užfiksuotas 2011 m. gruodžio 28 dieną Kauno vaiko teisių apsaugos skyriaus pasitarime, kuriame svarstytas Kėdainių teismo sprendimas, kuris įpareigojo N.Venckienę grąžinti brolio dukterį niekuo nekaltinamai L.Stankūnaitei.
Tą pačią dieną N.Venckienei buvo įteiktas ir antstolės patvarkymas, kuriame parašyta, kad ji gruodžio 30-ąją 12 valandą turi atvežti dukterėčią į Jonučių mokyklą, kur ji bus atiduota motinai.
Neatvežė du kartus
N.Venckienė patvarkymą paėmė, tačiau mokykloje taip ir nepasirodė.
„Mergaitė nenorėjo“, – vėliau pasiaiškino ji, nors L.Stankūnaitės dukters norų net neklausė.
Ta pati situacija pasikartojo ir 2012 metų sausio 11-ąją.
Tądien vaikas turėjo būti perduotas Kauno vyriausiajame policijos komisariate, tačiau N.Venckienė ir vėl nepasirodė – uždariusi dukterėčią savo namuose toliau ją nuteikinėjo prieš motiną.
Visus antstolės ir vaiko teisių specialistų raginimus vykdyti teismo sprendimą N.Venckienė palydėdavo tais pačiais žodžiais: „Jei vaikas nenorės, aš per prievartą jo bendrauti neversiu ir surišusi nenuvešiu.“
Pageidavo auginti pati
Dukart nepavykus paimti vaiko antstolė S.Vaicekauskienė rankų nenuleido. Ji rašė vis naujus patvarkymus, kartu su vaiko teisių specialistais rengė susitikimus su konfliktuojančiomis šalimis, tačiau N.Venckienė ją ir toliau ignoravo.
„Civilinis kodeksas yra nereglamentuotas, nes aš pateikiau priešieškinį, kurį kaip globėja turiu teisę pateikti.
Aš reikalauju vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su manimi.
Jei aš to prašau, aš negaliu sakyti: „Eik tu pas ją (motiną. – Red.)“, – 2012 metų kovo 1-ąją Vaiko teisių apsaugos tarnyboje vykusiame susirinkime L.Stankūnaitės advokatui Gintarui Černiauskui atsakė N.Venckienė, kai šis paklausė, kokių priemonių ji ėmėsi, kad vaikas būtų paruoštas gyventi su motina.
Taip N.Venckienė dar kartą parodė, kad neketino ir neketina atiduoti L.Stankūnaitei jos dukters.
Bandė spausti baudomis
Neiškentusi N.Venckienės savivalės S.Vaicekauskienė nutarė ją bausti baudomis – paprašė teismo skirti 1000 litų (290 eurų) baudą už kiekvieną pradelstą dieną.
Antstolės prašymas buvo patenkintas iš dalies – teismas sutiko N.Venckienei skirti 200 litų (58 eurų) baudą už kiekvieną dieną iki tol, kol bus įvykdytas teismo sprendimas.
Bet N.Venckienės neišgąsdino ir gresiančios baudos. Subūrusi patvoryje ja tikinčių žmonių minią ji jiems kartu su savo teta Audrone Skučiene į kairę ir dešinę dalijo patarimus ir nurodymus.
Miniai vadovavo dviese
Panevėžio apygardos teismui, kuris nagrinėja N.Venckienės baudžiamąją bylą, yra perduoti A.Skučienės telefono pokalbių įrašai, iš kurių matyti, kad šiuo telefonu kalbėdavo tiek A.Skučienė, tiek ir N.Venckienė.
„N.Venckienė naudojosi A.Skučienės telefonu tiesiogiai duodama nurodymus asmenims. Iš pokalbių turinio aišku, kad vyksta koordinacija, ieškoma informacijos apie galimą mergaitės paėmimo datą, griebiamasi veiksmų, kad būtų sutelkta kuo daugiau žmonių, išlaikyta kuo didesnė minia“, – baigiamojoje kalboje sakė valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras D.Jakutis.
Įaudrinta minia teismo sprendimo vykdytojus pasitiko ir 2012 metų kovo 23-iąją, ir 2012 metų gegužės 17-ąją.
Teko pasitelkti pareigūnus
Ketvirtą kartą S.Vaicekauskienė mergaitės išvadavimui iš globėjos namų buvo kaip reikiant pasiruošusi – į N.Venckienės tėvų kiemą ji įžengė ne tik su psichologais ir vaiko teisių specialistais, bet ir su ugniagesiais bei policijos pareigūnais.
Vėliau buvo pranešta, kad teismo sprendimui vykdyti buvo pasitelkta net 240 policininkų.
Pasak D.Jakučio, net ir tada N.Venckienė dar turėjo galimybę taikiai perduoti vaiką motinai ir baigti visą ne vienus metus trunkančią beprotybę, tačiau tuo nepasinaudojo, nors jau tuo metu žinojo, kad jos atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas.
Tyrimas dėl teismo sprendimo nevykdymo buvo pradėtas 2012 metų kovo 23 dieną pagal L.Stankūnaitės pareiškimą. O po gegužės 17-osios įvykių iškeltos bylos dėl trukdymo antstolei atlikti savo pareigas, pasipriešinimo policijos pareigūnui ir nežymaus sveikatos sutrikdymo.
Antstolei rodė špygą
„N.Venckienė neprieštaravo, kad durys būtų užremtos pagaliu, ji galėjo pasukti rankeną ir atidaryti duris, ji turėjo galimybę apsaugoti mergaitę nuo stresą keliančių vaizdų, tačiau to nepadarė.
Situacija plėtojosi grėsmingai: L.Kedienė pareigūnus išvadino įvairiais epitetais, rodė antstolei špygą, N.Venckienė kažką šnibždėjo į ausį mergaitei, o ši antstolę išvadino įžeidžiamais žodžiais.
Kitaip tariant, turėdama galimybę bent jau pamėginti padėti įvykdyti teismo sprendimą ir perduoti mergaitę N.Venckienė su susirinkusiais asmenimis veikė priešingai“, – teisme kalbėjo D.Jakutis.
Sutiko smūgiais ir keiksmais
Kai antstolė įžengė į Kedžių namą, jame užvirė tikras pragaras.
Kol policijos pareigūnai bandė įvykdyti antstolės nurodymą ir iš namų šalino N.Venckienės giminaičius bei bendražygius, pati teisėja elgėsi itin įžūliai: ji rėkė, klykė, keikėsi, neleido atvykusiems kalbėti, kažką šnibždėjo L.Stankūnaitės dukrai į ausį, o po jos šnabždėjimų pradėdavo rėkti ir mergaitė.
L.Stankūnaitei atvykus pasiimti dukters N.Venckienė ėmė priešintis dar labiau.
Kai motina bandė imti dukterį nuo N.Venckienės kelių, šios vieną ranką jau laikė policijos pareigūnas Mindaugas Gušauskas. Tačiau teisėja net tada keturis kartus įspyrė L.Stankūnaitei, bandė jai įkąsti, o po to tris kartus trenkė policininkui į veidą.
„Tik pagalvokite, sambo čempioną primušiau“, – iš šio kaltinimo vėliau šaipėsi N.Venckienė.
Tačiau prokuroras mano, kad jos patyčios buvo ne vietoje: „Tai, kad M.Gušauskas yra stiprus vyras, kovų meistras, nereiškia, kad jis nejaučia skausmo ir jį galima daužyti.“
Kitokia bausmė nepaauklės
D.Jakučio teigimu, visi keturi kaltinimai N.Venckienei yra įrodyti. Nors buvusi teisėja teisiama pirmą kartą, jai turi būti skirta reali laisvės atėmimo bausmė.
„Iš byloje surinktų duomenų matome, kad nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, ciniškai, naudojant savo tikslams mažą vaiką, keliant jam siaubingus išgyvenimus ir stresą, iškeliant savo interesus aukščiau kitų žmonių ir net teisingumo vykdymo interesų, sukeliant riaušėms artimas minios reakcijas, pasitelkiant žiniasklaidos priemones, panaudojant savo teisinį išsilavinimą ir profesinę patirtį manipuliuoti teise, naudojantis teisine neliečiamybe, pabėgant nuo teisingumo, ilgus metus manipuliuojant tarptautinėmis ar užsienio šalies procedūromis.
N.Venckienė daugiau kaip 21 mėnesį buvo suimta, tačiau jokių išvadų nepasidarė, bausmės tikslai nė iš tolo nepasiekti, todėl kita bausmės rūšis, ne laisvės atėmimas, neturės N.Venckienei jokio teigiamo poveikio“, – teisme kalbėjo D.Jakutis.
Sūnus eina motinos pėdomis
Prokuroro prašymas N.Venckienei skirti pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę sulaukė ne tik teisiamosios, bet ir jos sūnaus pykčio. N.Venckienė išvadino D.Jakutį Metų klounu, o JAV likęs jos sūnus Karolis Venckus – ciniku, kuris turi atsiprašyti jo motinos.
„Šitas cinikas dar drįso priekaištauti mano mamai teisme, kad ji nesigaili už neva jos padarytus nusikaltimus.
Gal D.Jakutis atsiprašys mano mamos, kad sukurpęs jai niekuo nepagrįstus kaltinimus, kurie vėliau buvo panaikinti JAV teismo, planavo mano mamą pasodinti dvidešimčiai metų į kalėjimą“, – feisbuke parašė K.Venckus ir paragino savo šalininkus persekioti bausmę jo motinai pasiūliusį prokurorą – skambinti jam ir rašyti elektroninius laiškus.
Apklausta V.Milinio nužudymo byloje
N.Venckienė iš Lietuvos pabėgo 2013 metų balandžio 8 dieną ir į gimtinę buvo sugrąžinta tik po daugiau kaip šešerių metų – 2019 metų lapkričio 9-ąją.
Tik pargabenus bėglę į Lietuvą tyrėjams pagaliau pavyko ją apklausti gerokai suplonėjusioje baudžiamojoje byloje. Iki to laiko N.Venckienė piktybiškai nėjo į apklausas, darėsi kojų operacijas, slapstėsi po teisėjos ir politiniu imunitetu.
Sugrąžinta į Lietuvą N.Venckienė netrukus buvo apklausta ir dar vienoje įstrigusioje byloje – dėl buvusio jos viršininko, Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio sūnaus Vaido Milinio nužudymo.
Dar esant Drąsiui Kedžiui gyvam jaunuolį buvo bandoma paversti pedofilu, o 2019 gruodžio 7-ąją 24 metų V.Milinis buvo nužudytas.
Šis nusikaltimas neištirtas iki šiol, nors teisėsaugininkų turimos gijos veda į Garliavą.
Kaip ir buvo galima numatyti, apklausoje N.Venckienė tikino, kad nieko nežino apie V.Milinį ir jo nužudymą, ir net bandė suversti kaltę jo motinai Marijai Milinienei.
Esą ji išsigalvojo, kad jos sūnus yra panašus į fotorobotą, kuris pagal N.Venckienės pasakojimą buvo sudarytas vienoje televizijos laidoje, ir taip savo sūnų po mirties pati pavertė pedofilu.
