Kovo mėnesį ne vieną šalies ligoninę sudrebinęs skandalas Vilniuje nurimo vos prasidėjęs.
Nors dėl galimai nesąžiningo medicinos įrangos pirkimo įtarimų sulaukė kelių sostinės gydymo įstaigų vadovai, STT pareigūnai juos pamiršo, o savivaldybė tyliai grąžino į kabinetus.
Tyrimas po tyrimo
Balandžio pradžioje į darbą grįžo Šeškinės poliklinikos direktorė Daiva Kanopienė. Kilus triukšmui dėl galimai neskaidrių viešųjų pirkimų Seimo nario socialdemokrato Vidmanto Kanopos žmoną nuo pareigų nušalino Vilniaus savivaldybė, bet netrukus sugrąžino.
Praėjusią savaitę į savo postą grįžo ir Vilniaus klinikinės ligoninės vadovas Narimantas Markevičius.
Kilus skandalui dėl įtartinų gydymo įstaigų pirkinių jo nebuvo galima net nušalinti – kratų ir sulaikymų išvakarėse ligoninės vadovas išėjo atostogų.
N.Markevičius sausą kailį išnešė antrą kartą. Tyrimą dėl įtartino įrangos pirkimo pradėjusi STT keliomis dienomis anksčiau nutraukė kitą – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prašymu pradėtą tyrimą.
Į teisėsaugą NVSC kreipėsi tuomet, kai N.Markevičiaus vadovaujamoje Vilniaus klinikinėje ligoninėje nevaldomai ėmė plisti koronavirusas.
NVSC Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė yra pasakojusi, kad bendraujant su ligoninės administracija atsakymas visada būdavo toks pat – viskas valdoma ir kontroliuojama.
Nesuprato darbo tvarkos
Bet kelis kartus savo specialistus į šią ligoninę siuntęs NVSC aptiko nemažai šiurkščių pažeidimų.
Kadangi epidemiologams nesisekė bendrauti su ligoninės atstovais, kreiptasi į Akreditavimo tarnybą, taip pat Valstybinę darbo inspekciją.
„Mums nepavyko nustatyti, kokie medikai ir kada dirbo, nes ten paini darbo apskaita“, – pripažino R.Lingienė.
„Lietuvos rytas“ taip pat yra sulaukęs šioje ligoninėje dirbančių medikų skundų dėl prastų darbo sąlygų, nuolat perpildytų palatų.
Sugrąžino po mėnesio
Nors vienoje didžiausių sostinės ligoninių tarnybos lankėsi viena po kitos, Vilniaus merui Remigijui Šimašiui jos vadovo veikla įtarimų nesukėlė.
Nesulaukęs papildomo teisėsaugos institucijų prašymo nušalinti gydymo įstaigų vadovus sostinės meras nusprendė vadovautis Darbo kodeksu. Jame rašoma, kad darbuotojus į pareigas galima grąžinti praėjus mėnesiui nuo nušalinimo.
Meras tik pagrūmojo
Įtarimų sulaukusiems gydymo įstaigų vadovams R.Šimašius iš pradžių bandė atrodyti griežtas, tačiau po to grąžino į darbą.
Mero patarėjo Karolio Vaitkevičiaus teigimu, su savivaldybės sudarytos komisijos išvadomis susipažinęs R.Šimašius įtarimų sulaukusiems įstaigų vadovams įteikė įspėjimus dėl padaryto nusižengimo ir sukeltos žalos savivaldybės ir įstaigų reputacijai, pasitikėjimo jomis sumenkinimą.
Meras vadovus informavo, kad jei per 12 mėnesių jie padarys panašių pažeidimų, gali būti atleisti iš pareigų.
„Savivaldybė ir toliau visais įmanomais būdais sieks talkinti teisėsaugos tyrimui, o jam pasibaigus bus priimti sprendimai dėl įstaigų vadovų tolesnio darbo“, – kalbėjo Vilniaus mero patarėjas K.Vaitkevičius.
Direktorius – nepatikimas
Merai, išskyrus Vilniaus, nutarė nelaukti, kol dar kartą išgirs apie kokį nors ligoninės vadovo nusižengimą.
„Ligoninės vadovas prarado mano, kaip mero, pasitikėjimą“, – teigė Kėdainių meras Valentinas Tamulis, dar prieš mėnesį iš pareigų atleidęs Kėdainių ligoninės vadovą Stasį Skauminą.
Tyrimo pradžioje Kėdainių ligoninės vadovas buvo nušalintas trims mėnesiams, tačiau šio termino pabaigos meras nelaukė. Svarstant jo atleidimo klausimą S.Skauminas į savivaldybę neatvyko.
Ligoninės direktorius raštu pateikė paaiškinimą, kad sutinka su anksčiau taikytu nušalinimu, bet atšaukimą iš pareigų nesibaigus teisiniam procesui laiko nepagrįstu, pertekliniu ir prieštaraujančiu Konstitucijai.
Tačiau, Kėdainių mero V.Tamulio teigimu, gydymo įstaigos direktorius atšauktas laikantis įstatymų.
Vadovavo vos metus
Įtarimų sulaukusį ligoninės direktorių ilgai nesvarstęs atleido ir Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius, tiktai priimti sprendimą jam buvo lengviau – vos metus Jonavos ligoninei vadovavęs Paulius Vasilavičius prašymą atleisti iš darbo pateikė pats.
P.Vasilavičius Jonavos ligoninei vadovavo tik metus – nuo praėjusių metų kovo 3-iosios.
Per metus ligoninė įsigijo nemažai medicinos aparatūros.
Tarp pirkinių – rentgeno aparatas, dėl kurio P.Vasilavičius ir atsidūrė STT seklių akiratyje.
Pirkiniai kėlė abejonių
Pusei metų dėl įtartinų pirkimų buvo nušalintas ir Plungės ligoninės vadovas Antanas Martusevičius. Teisėsaugai pradėjus tyrimą jis turėjo nedarbingumą.
Kai kuriems Plungės tarybos nariams ligoninės pirkiniai įtarimų kėlė anksčiau, nei STT oficialiai pradėjo tyrimą.
Ypač daug dėmesio buvo sulaukęs iš bendrovės „Limeta“ pirktas beveik 100 tūkst. eurų kainavęs deguonies generavimo aparatas.
Iš viso Plungės ligoninė su „Limeta“ yra sudariusi šešias daugiau kaip 398 tūkst. eurų vertės įrangos pirkimo sutartis.
Paliko ekspertų tarybą
Įtarimų dėl galimai neskaidrių pirkimų sulaukusiam Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriui Remigijui Mažeikai teko sustabdyti savo veiklą prezidento sveikatos ekspertų taryboje.
Teisėsaugos įtarimų sulaukęs R.Mažeika dirbo šios tarybos sveikatos priežiūros įstaigų darbo organizavimo grupėje.
Pareigūnams kilo įtarimų, kodėl dalis šalies ligoninių diagnostinę ir kitą būtiną įrangą perka tik iš dviejų bendrovių – „Limetos“ ir „Grainos“.
„Graina“ su STT tyrime minimomis gydymo įstaigomis yra sudariusi 35 sutartis, kurių vertė – daugiau kaip 2,5 mln. eurų. „Limeta“ su gydymo įstaigomis sudarė beveik pusšimtį sutarčių, vertų daugiau kaip pusantro milijono eurų.
Įkliuvo žmona ir sesuo
Tyrimą pradėjusi STT įžvelgė visą giminių klaną.
Prokurorai buvo pateikę prašymą suimti medicinos įranga prekiaujančios bendrovės „Limeta“ vadovą, Kretingos rajono tarybos narį socialdemokratą Virginijų Domarką ir „Limeta NT“ vadovą bei „Limetos“ akcininką Kęstutį Kutkauską.
Įtarimų sulaukė ir šio verslininko šeimos nariai. K.Kutkauskas yra Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorės Jelenos Kutkauskienės vyras, Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Irena Janušonienė yra jo sesuo.
Galėjo duoti įspūdingus kyšius
Iš pradžių įtarimai šioje skandalingoje istorijoje buvo pareikšti 35 asmenims. STT skelbė, kad siekdami laimėti konkursus medicinos priemonėmis ir įranga prekiaujančių įmonių atstovai galėjo veikti neteisėtomis priemonėmis – duoti kyšius gydymo įstaigų vadovams ir taip pašalinti iš konkursų konkurentus.
Pareigūnų teigimu, įstaigoms vykdant viešuosius pirkimus buvo ribojama konkurencija, diskriminuojami kiti tiekėjai, o pirkimų sąlygos buvo suderintos taip, kad laimėtų tam tikros įmonės.
STT atstovai teigė, kad kyšių sumos galėjo siekti iki 10 tūkst. eurų.
Netrukus tyrimas išsiplėtė ir įtarimai iš viso buvo pateikti 51 asmeniui, tarp jų – 29 privačių įmonių atstovams, ir 22 gydymo įstaigų darbuotojams, tarp jų – devyni gydymo įstaigų vadovai. Pareigūnai tiria 14 gydymo įstaigų pirkimus.
