Bandė sulaikyti nusikaltėlį
Nerūdijančio plieno lentoje įrašytos dviejų klaipėdiečių pareigūnų pavardės – Vytautas Mačiulaitis (1930-1973) ir Zigmas Renkė (1959-1995).
V.Mačiulaitis nušautas sovietmečiu, budėjimo metu Žvejų gatvėje, kur buvo tuometis uostamiesčio milicijos poskyrio pastatas.
Kažkas pradėjo šaudyti į budėtojų dalies langus. V.Mačiulaitis išbėgo į gatvę, pastebėjo tolstantį įtartiną vyrą. Šis nepakluso reikalavimui sustoti, iškart šovė į pareigūną ir jį mirtinai sužeidė.
Sužeistas policininkas dar bandė sulaikyti nusikaltėlį – šovė į jį ir lengvai sužeidė bėglį.
Paaiškėjo, jog žiaurų nusikaltimą padarė neblaivus Klaipėdos KGB padalinio karininkas, jam skirta penkiolika metų nelaisvės.
Nušovė pareigūną ir pardavėją
Z.Renkė žuvo 1995 metų kovo 23 dieną uostamiesčio centre. Tuo metu jis dirbo Klaipėdos apsaugos policijos vyresniuoju policininku.
Ginkluotiems banditams užpuolus juvelyrikos parduotuvę „Deimantas“ per susirėmimą nušautas ne tik ją saugojęs Z.Renkė, bet ir nėsčia 25 metų pardavėja.
Paaiškėjo, jog dėl dviejų žmonių žūties kalti du į kitą barikadų pusę stoję klaipėdiečiai policijos pareigūnai – viršila Aleksejus Poškus ir iš tarnybos neseniai atleistas Sigitas Norkus.
Klaipėdos Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos nariai pritarė V.Mačiulaičio ir Z.Rnkės atminimo įamžinimui.
Pagarbos ženklas kriminalistams
Pernai uostamiestį papuošė pareigūnams skirtas vaizduojamojo meno kūrinys - prie mūrinės prisiglaudusio seklio skulptūra. Tai pagarbos ženklas sunkų ir pasiaukojantį darbą dirbantiems kriminalistams.
Skulptūrą „Seklys“ Salomėjos Nėries ir Vilties gatvių sankryžoje iškart pastebi ne visi. Detektyvų herojų primenanti bronzinė figūra susilieja su aplinka, beveik nekrinta į akis praeiviams.
Netikėta akistata su paslaptingu personažu akylesnius klaipėdiečius sujaudina – ne visi supranta, ko jis čia laukia, ką seka iš pasalų, kodėl slapstosi prisiplojęs prie raudonplyčio mūro.
Apžiūrėję seklį iš arčiau žmonės nusiramina – skiriamasis ženklas ant bronzinio jo apdaro primena, kad tai - nusikaltėlius persekiojantis, ramybę miesto gatvėse saugantis pareigūnas.
Nors kriminalistai išgarsinti romanuose, kino filmuose, televizijos serialuose, skulptūra uostamiestyje – pirmasis policijos veiklą įprasminęs monumentalaus meno kūrinys Lietuvoje.
Seklys saugo miestiečių ramybę
Originalaus kūrinio „Seklys“ sumanytojas – Klaipėdos kriminalinės policijos veteranus vienijantis klubas. Idėją bronzoje įkūnijo uostamiesčio skulptorius Sergejus Plotnikovas.
Lėšas skulptūrai "Seklys" aukojo rėmėjai – policijos pareigūnai, veteranai, jų draugai. Prisidėjo uostamiesčio verslininkas - Birių krovinių terminalo bendraturtis Igoris Udovickis.
Su nusikaltėliais kovojusiems pareigūnams šį skulptūra primena praeitį: pavojus, šūvius, pasalas, gaudynes, o miesto gyventojams – policijos pastangas užtikrinti visuomenės saugumą.
Kūrėjai į istorines asmenybes nesidairė, konkrečių gyvenimiškų modelių neieškojo – gatvių sankryžą papuošė apibendrinantis kriminalisto personažas.
„Skulptūra papuošė miestą, prisideda prie naujos kartos policijos įvaizdžio kūrimo“, - kalbėjo prie projektą koordinavęs buvęs Klaipėdos policijos kovos su organizuotu nusikalstamumu tarnybos vadovas Vladimiras Plotkinas.
Apsiauste - magiškas ženklas
Autentiškas tarpukario Lietuvos kriminalinės policijos ženklas bronzinio seklio apsiauste įsegtas ne šiaip sau – jam suteikta simbolinė prasmė.
"Pačiupinėjus seklio ženklą kaip kaminkrėčio sagą, gali įvykti stebuklas - žmonės išvengs susitikimų su kišenvagiais, telefoniniais sukčiais, nuožmiais gatvių plėšikais, smurtautojais", - patikino V.Plotkina.
Gatvėje įkurdinta skulptūra prieinama visiems, tad bronzinio seklio malonės gali paprašyti ir nusikaltėliai, policijos ieškomi asmenys.
„Tokia akistata gal ir nusikaltėlius privers susimąstyti - atsisakyti piktų kėslų, pasukti doros keliais, nelaukiant, kol nutvers policija“, - meno kūrinio prevencinį pobūdį akcentavo kūrėjai.
Seklio skulptūra primena dar vieną nuo nusikaltėlių kulkų kritusį pareigūną – Panevėžio apygardos prokurorą Gintautą Sereiką. Šis iš Klaipėdos kilęs pareigūnas palaidota uostamiesčio Joniškės kapinėse.
Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriui vadovavęs G.Sereika nušautas 1999 metų sausio 25-ąją prie savo namų Panevėžyje.
Panevėyje - šūviai į prokurorą
Tą vakarą grįžtančio namo G.Sereikos nesulaukė žmona, dvi mažametės dukros ir sūnus. Šūvius gatvėje girdėjo ir jo šeima, ir kaimynai, manę, kad sprogdinamos petardos.
Aktyvi G.Sereikos veikla žabojant organizuotą nusikalstamumą Panevėžyje nepatiko ten siautėjusiems banditams ir net kai kuriems tenykščiams teisėsaugininkams.
Prokuroro žudikų ieškota trejus metus. Yla išlindo iš maišo, kai prakalbo kai kurie suimti ir priremti prie sienos „tulpinių“ gaujos nariai.
Ne vien tik Panevėžį šiurpinusios gaujos narys Valdas Blinkevičius, pravarde „Blinke“, prisipažino, jog nužudyti G.Sereiką jį pakurstė „tulpinių“ lyderiai - Virginijus Baltušis ir Algimantas Vertelka.
G.Sereika po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro Didžiuoju Kryžiumi. Prie Panevėžio apygardos prokuratūros pastato, kuriame jis darbavosi, pritvirtinta atminimo lenta.
Generalinė prokuratūra kasmet organizuojama futbolo turnyrą žuvusiam bendražygiui G.Sereikai atminti.
