Tiesa, vagilė privalės atlyginti įmonei padarytą žalą – daugiau kaip 19 tūkstančių eurų, sumokėti 1 tūkstantį eurų bylinėjimosi išlaidų. Be to, nutarta konfiksuoti iš nusikalstamos veikos gautus beveik 21 tūkstantį eurų.
V.Balvočienė kone dešimtmetį dirbo Mažeikių rajono Palnosų kaime veikiančios bendrovės „Rakesta“ buhaltere. Ji buvo įgijusi didžiulį įmonės vadovės pasitikėjimą, tad bankinių pavedimų niekas netikrindavo.
Vagilė buvo pričiupta atsitiktinai – kai internetine bankininkyste ėmė naudotis maisto produktais, alkoholiniais gėrimais prekiaujančios bendrovės savininkė.
Moteris pernai spalį įsidiegė SMART-ID programėlę ir prisijungė prie įmonės sąskaitos. Peržiūrėjusi pavedimus, verslininkė net žagtelėjo, nes išvydo, kad buhalterė į asmeninę sąskaitą nuolat persivesdavo pinigų.
Abejonių dėl vagystės net nekilo, nes darbuotoją algą gaudavo grynaisiais. Parduotuvės savininkė peržiūrėjo visą pavedimų istoriją ir išsiaiškino, kad nuo 2011 m. pradžios buhalterė sau pirmąjį „priedą“ pasiskyrė neišdirbusi nė metų.
V.Balvočienė buvo atsargi ir vogė palyginti nedidelėmis sumomis – nuo keliasdešimties iki kelių šimtų eurų. Todėl bičiule aklai pasitikėjusi verslininkė net nejautė, kad įmonė nuolat apvagiama.
Nuo 2011 m. lapkričio iki praėjusių metų spalio vagilė iš darbovietės nugvelbė daugiau kaip 20 tūkstančių 833 eurus. Tiesa, ji negalėjo pareigūnams nurodyti, kodėl nuolat apvogdavo darbdavę - aiškino, kad taip lopė finansines skyles.
Su įkalčiais sučiupta buhalterė kaltę pripažino visiškai, bet negalėjo paaiškinti, kodėl vogė. Darbą praradusi pensininkė su buvusia darbdave pasirašė susitarimą, kad grąžins pavogtus pinigus. Pagal sudarytą grafiką ji kiekvieną mėnesį perveda sutarta sumą, tad dalį pinigų jau yra grąžinusi.
Vagilė kaltės neneigė ir Šiaulių apygardos teisme. Teisiamoji nesiginčijo nė dėl vieno epizodo, todėl bylą buvo galima išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka. Laimėjo ir vagilė, kuriai bausmė buvo sumažinta trečdaliu.
