Atvyks turtingas naujokas. Apie tai, kad Pravieniškių pataisos namuose apsigyvens į turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašus ilgą laiką patekdavęs S.Rachinšteinas, pataisos namų darbuotojai ir ten bausmę atliekantys nusikaltėliai žinojo dar prieš jam pasirodant.
Nors už finansinius nusikaltimus nuteistas 55 metų S.Rachinšteinas į Pravieniškes pateko jau išbandęs baisiomis sąlygomis garsėjantį Vietnamo kalėjimą, pataisos namuose taip pat nebuvo lengva nei jam, nei darbuotojams.
Skriaudikų nenurodė
Pareigūnams pradėjus tirti vadinamąją Pravieniškių mafijos bylą aferų meistru vadinamas S.Rachinšteinas buvo pripažintas nukentėjusiuoju, o tuomečiam pataisos namų direktoriaus pavaduotojui Dainiui Sušinskui buvo paskirta tarnybinė nuobauda.
Šiuo metu Pravieniškių pataisos namams vadovaujančiam D.Sušinskui tai buvo priminta Pravieniškių mafijos bylą šiuo metu nagrinėjančiame Vilniaus apygardos teisme.
„S.Rachinšteinas buvo žinomas savo veikla, savo įtaka“, – apie vieną garsiausių pastarųjų metų šios įkalinimo įstaigos gyventojų teisme kalbėjo D.Sušinskas.
Ne vieną nuobaudą yra gavęs ir pareigūnų nurodymams nepaklusęs S.Rachinšteinas dėl nepagrįsto kilnojimo iš vienos gyvenamosios vietos į kitą ne kartą skundėsi Kalėjimų departamentui, o apie spaudimą, patirtą nuo pat pirmosios dienos, papasakojo Pravieniškių pataisos namuose ilgą laiką vykdytus nusikaltimus tyrusiems kriminalistams.
Verslininkas kriminalistams smulkiai išdėstė savo karčią patirtį, tačiau nenurodė nė vieno iš jo pinigų reikalavusio kalinio pavardės.
Ant lovos rado raštelį
Į Pravieniškių pataisos namus tuomet 50-metis S.Rachinšteinas buvo atgabentas 2016 metų rugpjūčio 31-ąją ir iš karto pajuto, jog žinios apie jį ir jo turtus jau buvo pasiekusios ten bausmę atliekančius vyrus.
Jau pirmąją ar antrąją dieną verslininkas ant lovos rado raštelį, kuriame buvo nurodyta pinigų suma – 5–10 tūkst. eurų.
Šalia skaičių buvo parašyta, jog sumokėjusiam pinigus naujokui bus leista būti būryje, kuriame galima dirbti ir ramiai gyventi.
Kitą dieną vienas kalinių S.Rachinšteinui perdavė telefoną, tačiau nepasakė, kas nori su juo kalbėtis. Pašnekovas pakartojo tą patį – už galimybę ramiai gyventi reikia susimokėti, bet pinigų sumos neįvardijo. Nieko jam nepažadėjo ir S.Rachinšteinas, atsakė, kad dar pagalvos.
Tuomet jis, kaip ir visi naujokai, dar gyveno karantine.
Iš jo maždaug po savaitės nuteistieji paskirstomi į gyvenamuosius sektorius.
Nusiuntė pas darbininkus
Tuo metu karantinui neoficialiai vadovavęs „bugoru“ vadinamas vienas nuteistųjų Algis Daukšas paaiškino S.Rachinšteinui, kad tai normalu: Pravieniškėse visi žino, kad jis – pasiturintis žmogus, todėl pataisos namų lyderiai reikalaus pinigų.
Po karantine praleistos savaitės naujokas buvo nuvestas į komisijos posėdį. Komisija – D.Sušinskas, du tuomečiai Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai ir psichologė – nusprendė, jog S.Rachinšteinas gyvens antrajame lokaliniame sektoriuje.
Jis buvo nuvestas į brigadą, kurioje gyveno itin blogos reputacijos kaliniai.
Naujokui buvo paskirta lova, išaiškintos brigados taisyklės ir užregistruota telefono kortelė.
Bijojo keltis pas lyderius
Čia įsikūręs ir parą praleidęs S.Rachinšteinas kitos dienos pavakarę sulaukė pareigūno, kuris parodė direktoriaus įsakymą ir pranešė, kad jis perkeliamas į pirmojo sektoriaus brigadą, kuri Pravieniškėse buvo žinoma kaip „kamora“. Tai daug geriau įrengta patalpa, kurioje gyveno pataisos namų lyderiai.
S.Rachinšteinas tam kategoriškai pasipriešino, nes neoficialias „bachūrų“ taisykles sulaužė vos tik atvežtas į pataisos namus – jis pareiškė nelaisvėje norintis dirbti. Nerašytos „bachūrų“ taisyklės to neleidžia. Nors už grotų atsidūręs verslininkas pareigūnams tikino nežinantis ir nesilaikantis kalinių subkultūros taisyklių, jų laikėsi visi kiti.
Negana to, S.Rachinšteinas jau parą buvo praleidęs su žemesnės kastos nuteistaisiais, todėl vestis į kitą sektorių jo atėjusiems pareigūnams teigė jokiu būdu ten neisiąs, nes gali būti sumuštas arba net užmuštas.
Bausmė – savaitė vienutėje
Baimė dėl sveikatos ir gyvybės pataisos namų darbuotojams nepasirodė svarus argumentas.
S.Rachinšteinas buvo nubaustas – septynioms paroms vienas uždarytas į kamerą.
Vyras kriminalistams pasakojo, jog net būdamas kameroje girdėdavęs pro šalį einančių kalinių replikas, kad vis tiek reikės susimokėti.
Už nepaklusimą keltis pas lyderius savotišką bausmę atlikęs S.Rachinšteinas vėl buvo nuvestas į komisiją, bet ji savo nuomonės nepakeitė. Jam buvo griežtai paaiškinta, jog tai, kur kas turi gyventi, sprendžia administracija, o ne nuteistieji.
Vengė „bachūrų“ draugijos
S.Rachinšteinas pasakojo kriminalistams, jog tą pačią dieną jį į savo kabinetą pasikvietė šiuo metu kartu su 15 kalinių teisiamas Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas Evaldas Baronėnas ir įspėjo, kad nuteistasis darytų tai, kas liepta.
„Tu giliai įklimpsi“, „Tu žinai, ką daryti“ – tokius jo įspėjimus prisiminė iš vienos kameros į kitą mėtytas S.Rachinšteinas.
Tą pačią dieną vyras vėl buvo iškviestas į D.Sušinsko kabinetą, ten jam netikėtai buvo pasiūlyta keltis į kitą būrį.
S.Rachinšteinas iš kitų nuteistųjų jau buvo girdėjęs, kad būryje, kur norima jį perkelti, gyvena nemažai su pataisos namų lyderiais draugaujančių „bachūrų“, todėl taip pat jautėsi nesaugus.
Kad kaliniai iš S.Rachinšteino reikalavo pinigų, Pravieniškių mafijos byloje jau buvo kalbėta ne kartą. Vienas jų – Audrius Gružinskas – net buvo prisipažinęs, jog ėjo reikalauti pinigų iš laisvėje turtais garsėjusio veikėjo.
Šioje byloje liudytoju tapusio A.Gružinsko teigimu, pagąsdinti S.Rachinšteiną jam liepęs tuo metu pataisos namų lyderiu laikytas, už narkotikų kontrabandą teistas Rimvydas Purmalis.
Kaip gąsdino ir kiek pinigų reikalavo iš jam visai nepažįstamo S.Rachinšteino, apklausiamas A.Gružinskas nenurodė.
„Susimokėsi, ir nieko nebus“, – apytiksliai pokalbį teisme bandė prisiminti liudytojas.
Bandė gelbėti sutuoktinį
Atsisakęs keltis pas „bachūrų“ draugus, aferų meistras vėl buvo uždarytas į kamerą, šįkart – 15 parų. Pas jį užsukęs karantino „bugoras“ A.Daukšas ir dar vienas kalinys paaiškino, jog už ramų gyvenimą vis tiek teks susimokėti.
Jiems išėjus S.Rachinšteinas ant lovos rado raštelį su telefono ir sąskaitos numeriais. Ant jo buvo parašyta: „Avansas 500 eurų“. Šį lapelį jis po kiek laiko perdavė savo advokatui.
Verslininkas pareigūnams teigė tik vėliau sužinojęs, kad 500 eurų į lapelyje nurodytą sąskaitą pervedė jo žmona.
Prirašė daug skundų
Po 15 parų izoliacijos S.Rachinšteinas buvo apgyvendintas sektoriuje, kuriame galėjo saugiau gyventi ir dirbti, tačiau dėl pataisos namų administracijos ir pareigūnų veiksmų prirašė krūvą skundų. Jis skundėsi jautęs nuolatinį administracijos spaudimą, sulaukęs nemažai priekaištų ir dėl darbo, ir dėl netvarkos gyvenamojoje vietoje.
„Esame nagrinėję ne vieną S.Rachinšteino skundą, nes jį esą vis perkeldavo ten, kur jis nenorėdavo gyventi.
Jis konfliktavo su tuomečiu direktoriaus pavaduotoju D.Sušinsku ir skundėsi, kad čia norima jį suėsti, nes kažkas iš laisvės taip užsakė“, – Vilniaus apygardos teisme pasakojo buvęs Pravieniškių pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pavaduotojas Giedrius Vaikšnys.
Ištrynė protokolo įrašus
Kalėjimų departamentas (KD) pripažino, jog pirmasis administracijos sprendimas apgyvendinti S.Rachinšteiną su prastos reputacijos kaliniais buvo savavališkas ir nepagrįstas jokiais dokumentais. Abejotinas ir antrasis sprendimas – perkelti jį pas lyderius. Jis buvo priimtas nedalyvaujant S.Rachinšteinui ir galimai pasirašytas atgaline data.
Nuteistųjų skyrimo į būrius komisijos protokole KD Imuniteto skyriaus pareigūnai nerado sprendimo, kur apgyvendinti S.Rachinšteiną. Ši protokolo dalis buvo ištrinta, o atkurti įrašų buvo nebeįmanoma. Pataisos namų administracija bandė aiškinti, kad tai galėję įvykti dėl kompiuterių sistemos sutrikimų, bet informatikai jokių gedimų neužfiksavo.
Departamentas pripažino, jog „savavališkas S.Rachinšteino apgyvendinimas antrajame sektoriuje jam sukėlė žalingų padarinių, dėl ko jis vėliau atsisakė keltis į kitą būrį bijodamas dėl savo sveikatos ir gyvybės“.
Anksčiau išeiti nepavyko
Šį administracijos sprendimą savavališku pripažinęs departamentas nustatė, jog nurodymas uždaryti S.Rachinšteiną septynioms paroms į kamerą taip pat buvo nepagrįstas, nes nuteistasis atsisakė vykdyti akivaizdžiai neteisėtą administracijos reikalavimą keltis į paskirtą būrį.
Prieštarauti administracijai mėgusiam S.Rachinšteinui buvo paskirtos mažiausiai septynios nuobaudos, dėl to jis negalėdavo dažnai susitikti su artimaisiais ir prarado galimybę išeiti į laisvę pirma laiko.
Nors buvo pateikęs ne vieną prašymą dėl lygtinio paleidimo, į laisvę jis išėjo atlikęs visą pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę.
Naujokai – po didinamuoju stiklu
Kuriai kastai priklausys į Pravieniškių pataisos namus atvežtas naujokas, dažnai būdavo nusprendžiama vos jam spėjus atsidurti už geležinių vartų. Kalinio likimas priklausydavo ir nuo įvykdyto nusikaltimo, ir nuo nelaisvėje esančių jo draugų, tėvų finansinių galimybių.
„Kai atveždavo naujoką, turėdavau išsiaiškinti, iš kokio jis miesto, už ką ir kiek laiko nuteistas, ar jį lanko tėvai. Pataisos namuose visi stebėdavo, ką lanko tėvai, ar jie turi pinigų“, – Pravieniškių mafijos bylą nagrinėjančiame teisme yra pasakojęs karantino brigadininku vadintas A.Daukšas, kuriam už bendradarbiavimą su pareigūnais panaikinti įtarimai.
A.Daukšas pripažino pats naujokus įkalbinėdavęs gyventi 1-ajame sektoriuje, kur buvo įsikūrę nuteistųjų lyderiai, nes „bachūrams“ reikėdavo tokių, kurių artimieji laisvėje turi pinigų, arba vergų. Vergais tapdavo tie, kurie patekdavo tarp „bachūrų“, bet neturėdavo kuo susimokėti už geresnes gyvenimo sąlygas.
A.Daukšo teigimu, iš naujokų buvo reikalaujama įvairių mokesčių. Pirmiausia jie turėdavę susimokėti už lovą, o to nepadarę visą dieną bet kokiu oru turėdavę praleisti lauke ir į kameras galėdavo grįžti tik pernakvoti.
Dar buvo renkami mokesčiai už gyvenimo sąlygas. Nuteistieji už šiuos pinigus įsigydavo buitinės technikos, maisto produktų šventėms ir kitų dalykų.
Neišgalintys susimokėti tapdavo vergais, vadinamaisiais „dūchais“. Vienas jų yra pasakojęs: „Savo bosui ruošiau valgį, ploviau indus, bet ir pats gaudavau pavalgyti, mane aprengdavo ir duodavo cigarečių.“ Tačiau kalinys pripažino ir tai, kad nuolat buvo mušamas.
Neištvėrę gyvenimo sąlygų vergai vėl būdavo grąžinami į karantiną ir laukdavo, kol bus perkelti į kitą sektorių.
„Jie grįždavo ir sumušti, ir apibilietuoti – gavę sąskaitas, į kurias reikėdavo nedelsiant pervesti pinigų“, – pasakojo A.Daukšas. Jis tvirtino, kad lapelius su užrašytais sąskaitų numeriais perduodavo pataisos namų administracijai.
Nors į Pravieniškių pataisos namus atvežti naujokai karantine būdavo laikomi savaitę, kokiame sektoriuje jie atsidurs, paprastai paaiškėdavo jau po pirmųjų pokalbių su pareigūnais.
Tai pripažino ne vienas teisme apklaustas Pravieniškių pataisos namų pareigūnas. „Jei naujokas ateina ir, sakykime, koja atidaro duris, aišku, kad jis save vertina aukštai ir nesiruošia dirbti“, – pasakojo vienas pareigūnų.
Buvęs Pravieniškių pataisos namų direktorius V.Ceslevičius 2016 metais buvo pasirašęs įsakymą, kuriame nurodyta, jog „į pirmąjį lokalinį sektorių skiriami aiškiai lyderiauti linkę ir lyderiaujantys asmenys, kuriems neformalios tradicijos yra svarbus elgesio kriterijus“.
Šiame įsakyme nurodyta ir tai, kad į šį sektorių perkeliami kituose sektoriuose gyvenę ir sistemingai ar piktybiškai nustatytas taisykles pažeidinėjantys nuteistieji.
Išbandė dviejų šalių kalėjimus
Daugybės Vilniuje esančių pastatų, veikiančių ir fiktyvių įmonių savininkas S.Rachinšteinas du kartus yra išbandęs Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo gultus ir pusmetį praleidęs Vietnamo kalėjime.
Pirmą kartą Lukiškių tardymo izoliatoriuje jis atsidūrė 2014 metų pavasarį. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu jis buvo suimtas dviem mėnesiams, bet į laisvę išėjo po trijų savaičių – griežtą kardomąją priemonę panaikino Vilniaus apygardos teismas (VAT).
Išleistas iš Lukiškių kalėjimo milijonierius nesiskundė gyvenimo sąlygomis ir buvo nusiteikęs filosofiškai: „Žmonės gyvena visur, net ir kalėjimuose. Gyvenimas gali visaip pasisukti.“
Nuosprendį aferų meistrui ir visam būriui jo bendrininkų VAT paskelbė 2014-ųjų gruodį, likus vienai dienai iki Naujųjų metų sutikimo ir vienai dienai iki senaties.
S.Rachinšteinas buvo nuteistas už tai, kad su bendražygiais įkūręs fiktyvių įmonių tinklą išvengė 1,6 milijono litų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), o pinigus pasisavino.
Apsukrus vilnietis šio nuosprendžio jau nebegirdėjo – jis jau buvo pasprukęs į užsienį. Tuo metu kitą bylą tyręs tuometis prokuroras D.Baraniūnas jam leido ne tik keliauti po Europą, bet ir išvykti į Turkiją, Malaiziją ir Singapūrą.
Bėglys smarkiai nesislapstė. 2015 metų balandį „Lietuvos rytas“ jį užfiksavo turistų iš Lietuvos pamėgtame Tailando kurorte Patajoje.
Kol pareigūnai suko galvą, kaip jį parsigabenti iš Tailando, S.Rachinšteinas atsidūrė Vietname. 2016-ųjų sausį jis buvo sulaikytas didžiausiame Vietnamo mieste Ho Či Minyje, kuriame taip pat netrūksta nei iš įvairių Europos šalių atvykstančių verslininkų, nei turistų.
Septynis mėnesius Vietnamo kalėjime praleidęs S.Rachinštienas lėktuvu buvo pargabentas į Lietuvą. Sulysęs ir karščio išvargintas bėglys Lietuvos pareigūnams tąkart skundėsi, jog įkalinimo sąlygos Vietname buvo nepavydėtinos. Iš oro uosto jis buvo nugabentas į Lukiškių tardymo izoliatorių, o po kelių savaičių išvežtas į Pravieniškių pataisos namus.
