Šių pareigūnų kolega valdyboje tapo ir Panevėžyje žinomas bankroto administratorius Jurijus Grafmanas, kurio baudžiamąją bylą nagrinėja teisėja N.Girčytė, o kaltinimą palaiko A.Amparavičius.
Paaiškėjo, kad pasinaudojęs įstatymų spragomis prokurorą ir teisėją į įmonės veiklą įtraukė jos vadovas teisiamasis J.Grafmanas.
Tačiau toks pokštas jam baigėsi liūdnai – prokuroro A.Amparavičiaus prašymu teisėja N.Girčytė bankroto administratorių pasiuntė į areštinę.
Priimti į ratą nepanoro
Lietuvoje, ko gero, dar negirdėtas sumanymas pareigūnus įtraukti į įmonės valdybą J.Grafmanui kilo po to, kai jis nesėkmingai pabandė įstoti į prokuroro A.Amparavičiaus vadovaujamą viešąją įstaigą „Hamurapis“.
Panevėžiečiui atrodė, kad ši organizacija, kurios veikloje dalyvauja įtakingi miesto teisėjai, prokurorai ir advokatai, gali būti tik priedanga užkulisiniams reikalams tvarkyti.
Prieš tai teisininkas surinko visą viešai prieinamą informaciją apie šią įstaigą. Paaiškėjo, kad jos buveinė yra bute, kuris priklauso nieko apie tai nežinantiems žmonėms, o nariai savo reikalų aptarti renkasi kurio nors prokuroro namuose arba miesto kavinėse.
Bankroto administratoriui pasirodė keista ir tai, kad ši teisininkų organizacija ilgą laiką nepaisė prievolės pateikti finansines atskaitas.
Bet įstoti į vieša save skelbiančią organizaciją J.Grafmanui nepavyko. Iš pradžių jį priimti atsisakė „Hamurapio“ valdybos nariai, o vėliau prašymo netenkino ir teismas.
Įkūrė panašią įstaigą
Tuomet teisininkas nutarė papokštauti – jis įkūrė įmonę ir pavadino „Hamurapio varžovu“, o į jos valdybą įtraukė prokurorą A.Amparavičių ir jo bylą nagrinėjančią teisėją N.Girčytę.
Žinia apie šiuos valdybos narius buvo įtraukta į valstybės įmonės Registrų centro duomenų bazę.
„Galima sakyti, kad tai buvo pokštas. Tačiau tai ir bandymas parodyti, kokios yra įstatymų spragos. Viskas buvo padaryta teisėtai, nepažeidžiant jokių teisės normų“, – aiškino J.Grafmanas.
Kad A.Amparavičius ir N.Girčytė tapo valdybos nariais, J.Grafmanas juos abu informavo asmeniškai nusiuntęs registruotą laišką.
„Prašome dalyvauti valdybos veikloje ir atvykti į rengiamus posėdžius“, – savo rašte teisėjai ir prokurorui teigė įmonės vadovas.
Tačiau naujieji valdybos nariai ilgai niekaip į tai nereagavo ir oficialiai buvo J.Grafmano vadovaujamos įmonės valdybos nariai.
Tik po kelių savaičių A.Amparavičius ir N.Girčytė ėmėsi veiksmų išstoti iš valdybos.
„Esu prokuroras ir pagal įstatymus neturiu teisės eiti šių pareigų, be to, aš nedaviau sutikimo eiti šias pareigas“, – savo rašte Registrų centrui teigė A.Amparavičius.
Panašų pareiškimą surašė ir teisėja N.Girčytė. Be to, ji dar nurodė, kad Konstitucija draudžia per prievartą eiti pareigas.
Teisėjai priteisė pinigų
Registrų centras jų prašymą patenkino, tačiau J.Grafmanas nenurimo. Jis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti sprendimą prokurorą ir teisėją išbraukti iš valdybos.
Mat pagal įstatymą atšaukti valdybos narius gali tik įmonės vadovas arba teismas, kuris pripažintų akcininko sprendimą dėl valdybos išrinkimo neteisėtu.
Tačiau teismo šie argumentai neįtikino ir prokuroras bei teisėja oficialiai buvo pašalinti iš valdybos. Maža to, teismas N.Girčytės naudai iš „Hamurapio varžovo“ priteisė 315 eurų teisinių išlaidų.
Norėjo sumokėti skolą
Po laimėtos bylos teisėja N.Girčytė iškart ėmėsi žygių išieškoti skolą. Ji teisme išsiėmė vykdomąjį dokumentą ir kreipėsi į antstolius.
Tačiau pinigų atgauti jai taip ir nepavyko, nes prokuroro A.Amparavičiaus sprendimu buvo areštuotas visas „Hamurapio varžovo“ turtas.
Tuomet pagalbos ranką moteriai ištiesė pats J.Grafmanas. Jis kaip vienintelis „Hamurapio varžovo“ akcininkas ir vadovas pasisiūlė asmeniškai sumokėti teisėjai priteistus pinigus. Tačiau šio pasiūlymo teisėja atsisakė.
Pasiūlė skelbti paiešką
Per visą laikotarpį, kai teisėja N.Girčytė bandė atgauti pinigus, ji nagrinėjo ir baudžiamąją bylą, kurioje už tyčinį bankrotą buvo teisiamas J.Grafmanas.
Kaltinamasis keletą kartų bandė nušalinti teisėją, su kuria turi skolinių santykių, tačiau tai daryti N.Girčytė atsisakė.
Vienas naujausių posėdžių buvo surengtas vasario 9 dieną, tačiau kaltinamasis J.Grafmanas į jį neatvyko.
Vyras įsitikinęs, kad turėjo tokią teisę, nes pagal Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas karantino metu teismų posėdžiai gali būti rengiami tik išimtiniais atvejais, jei nėra galimybės jų atidėti vėlesniam laikui. Be to, bankroto administratoriui nebuvo įteiktas šaukimas.
Teisiamojo neatvykimas supykdė valstybinį kaltinimą byloje palaikantį prokurorą A.Amparavičių – jis pasiūlė paskelbti J.Grafmano paiešką ir jį suimti.
Teisėja su šiuo pasiūlymu sutiko ir priėmė sprendimą J.Grafmanui kardomąją priemonę iš rašytinio pasižadėjimo neišvykti pakeisti į suėmimą.
J.Grafmanas buvo suimtas, kai po savaitės atvyko į kitos bylos nagrinėjimą Panevėžio apygardos teisme. Vyriškis areštui buvo pasiruošęs – į kuprinę įsimetęs šiltų rūbų, higienos priemonių.
Sulaikė, bet greitai paleido
Tačiau ilgai gulėti ant areštinės gultų jam neteko. Po kelių valandų teisėjos N.Girčytės nurodymu J.Grafmanas iš areštinės buvo nugabentas į teismo salę.
Nors prokuroras A.Amparavičius ir vėl reikalavo J.Grafmaną suimti, teisėja N.Girčytė persigalvojo: ji vėl pakeitė kardomąją priemonę – vietoj suėmimo paskyrė pasižadėjimą neišvykti ir registruotis policijoje.
„Aišku, malonu, kai esi taip greitai paleidžiamas. Tačiau, mano galva, suimti manęs nebuvo galima, nes prokuroras šioje byloje net neprašė man skirti realios laisvės atėmimo bausmės.
Manau, kad taip suimdami ir greitai paleisdami jie mane pamokė – parodė savo galią ir mano vietą“, – atsiduso J.Grafmanas.
