Visos įkalinimo įstaigos Kalėjimų departamentui (KD) kelis kartus per metus siunčia ataskaitas, kokių nusikaltimų būna įstaigoje ir kurie jos gyventojai kelia daugiausia problemų.
Iš Pravieniškių pataisos namų tokias ataskaitas gaudavę KD Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai ne kartą skaitė apie neformalias nuteistųjų grupes ir jų konfliktus.
Paslaptinga bylos pradžia
Tačiau ataskaitose nebuvo užsiminta apie organizuotą nusikalstamą susivienijimą.
Tokia sąvoka atsirado tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, o jį užbaigus Vilniaus apygardos teismui (VAT) buvo perduota vadinamoji Pravieniškių mafijos byla.
Joje – nuo 2011 metų Pravieniškių pataisos namuose vykdyti nusikaltimai.
Kodėl tyrimas buvo pradėtas tik 2017-aisiais ir koks įvykis išjudino net kelias tarnybas?
Advokatų nuomone, tai galėjo būti Kauno nusikaltėlių pasaulio atstovo Deimanto Bugavičiaus nužudymas. Jis buvo nušautas 2015 metų lapkritį.
Kovoja dėl lyderio vardo
Pravieniškių pataisos namuose bausmę atlikęs D.Bugavičius, pravarde Deima, ilgą laiką buvo laikomas kalinių vadeiva, vadinamuoju „verchu“.
Jis su Vidmantu Grigaliūnu gyveno vadinamojoje „kamoroje“ – „verchų“ kameroje.
Šios bylos liudytojais tapę nuteistieji pasakojo, jog patekti į šią kamerą norėjo ir jau vėliau Pravieniškėse apgyvendintas Kauno nusikaltėlių pasaulyje gerai žinomas Aidas Kupčiūnas, pravarde Aidelis.
Netrukus abiem sulaužytomis kojomis V.Grigaliūnas buvo išgabentas į ligoninę – pareigūnams jis teigia nukritęs iš antrojo aukšto.
Nuteistieji tą patį vakarą išsirinko naują „verchą“. Juo tapęs Ruslanas Laško į „kamorą“ pasikvietė A.Kupčiūną ir Andrių Obelienių.
Naujieji lyderiai po kiek laiko sulaukė keršto – A.Kupčiūnas ir R.Laško buvo sumušti. Manoma, kad tai buvo D.Bugavičiaus draugų kerštas.
Tyrė kelios tarnybos
Kad žiauriomis kalinių tradicijomis kriminalistai susidomėjo po D.Bugavičiaus nužudymo, teisme apklausti tuomečiai Kalėjimų departamento pareigūnai nei patvirtino, nei paneigė.
KD Imuniteto skyriui vadovavęs, o kurį laiką ir direktoriaus pavaduotoju dirbęs Gintaras Zaveckis prisiminė, jog informaciją apie galimai vykdomus nusikaltimus departamentui pateikė Pravieniškių pataisos namai. Departamentas kreipėsi į Kriminalinės policijos biurą, kuris taip pat jau buvo pradėjęs tyrimą.
Visų tarnybų atstovai surengė susitikimą, po kurio ir prasidėjo 65 tomų byla pavirtęs ikiteisminis tyrimas, o prieš teismą stojo 16 buvusių ir esamų Pravieniškių pataisos namų gyventojų.
Nustebino įsakymas
Beveik visi jie – vadinamieji „bachūrai“ – pagal savas taisykles gyvenantys ir dirbti atsisakantys kaliniai.
Kodėl nusikaltėlių pasaulyje geriau žinomi, fiziškai stipresni ir lyderių savybių turintys kaliniai buvo apgyvendinti tame pačiame sektoriuje, teisme turi aiškintis buvęs Pravieniškių pataisos namų vadovas Virginijus Ceslevičius ir dabar šiai įstaigai vadovaujantis Dainius Sušinskas.
Advokatai teismui pateikė 2016 metais tuomečio pataisos namų vadovo V.Ceslevičiaus įsakymą, kuriame nurodyta, jog „į pirmąjį lokalinį sektorių skiriami aiškiai lyderiauti linkę ir lyderiaujantys asmenys, kuriems neformalios tradicijos yra svarbus elgesio kriterijus“.
Šiame įsakyme nurodyta ir tai, kad į šį sektorių perkeliami kituose sektoriuose gyvenę ir sistemingai ar piktybiškai nustatytas taisykles pažeidinėjantys nuteistieji.
Skirstė ir pagal miestus
„KD dar 2009 metais patvirtino planą, kaip kovoti su subkultūra įkalinimo įstaigose, o Pravieniškių pataisos namų vadovas pasirašė raštą, kuriuo suskirstė nuteistuosius į lyderius ir tuos, kurie paklūsta lyderiams“, – stebėjosi advokatas Edgaras Dereškevičius.
Vienas tuomečių Kalėjimų departamento vadovų G.Zaveckis į tai atsakė: „Kiekviena įkalinimo įstaiga buvo savarankiška, o jų vadovai galėjo priimti savo įsakymus.“
G.Zaveckis patvirtino, kad Kalėjimų departamentas netoleravo ir kalinių paskirstymo pagal tai, kur jie gyveno prieš patekdami už grotų. Pravieniškių pataisos namų gyventojai taip buvo skirstomi ilgą laiką – geriausiai ten jautėsi Kauno gyventojai, nes tarp lyderių daugiausia buvo šio miesto nusikaltėlių pasaulio atstovų.
Kraštiečių neišduodavo
G.Zaveckio teigimu, toks kalinių paskirstymas trukdė kriminalistų darbui: „Jei visi vienoje patalpoje gyvenantys nuteistieji būdavo iš Šiaulių arba net iš vienos Šiaulių grupuotės, gauti kokios nors informacijos ir atskleisti nusikaltimą būdavo neįmanoma.“
Jis prisiminė nejaukias situacijas, kai KD pareigūnai važiuodavo į Pravieniškes aiškintis konfliktų ar kilusio nuteistųjų nepasitenkinimo: „Visi vyrai tylėdavo ir ta tyla net spengdavo. Suprasdavome, kad kilo nepasitenkinimas ir gali kas nors įvykti.“
KD pareigūnai į Pravieniškes važiuodavo ne tik dėl konfliktinių situacijų. Imuniteto skyriaus pareigūnai tikrindavo, ar vienos įkalinimo įstaigos patalpos nėra per daug pagerintos, lyginant su kitomis.
Turėdavo ir akvariumus
Tačiau skirtumai tarp tų sektorių, kuriuose gyveno vadeivos, ir kitų buvo akivaizdūs. „Ten gyveno nuteistieji, kurie sugebėdavo įsistatyti raižytas duris, įsigyti buitinės technikos, ten stovėjo akvariumai“, – pasakojo G.Zaveckis.
Oficialiai tai buvo laikoma parama įkalinimo įstaigai, kurią paprastai skirdavo laisvėje esantys nuteistųjų artimieji.
„Jei patalpose atsirado vandens šildytuvai, nuteistieji jų tikrai neatsinešė savo krepšiuose. Tai buvo parama“, – sakė G.Zaveckis.
Nuo 2018 -ųjų Pravieniškių pataisos namams vadovaujantis D.Sušinskas teisme tikino, jog pastaraisiais metais pasikeitė ne tik kalinių gyvenimo sąlygos, bet ir jų bendravimo su administracija būdas: „Pravieniškėse buvo tokios tradicijos, kai pas direktorių ateidavo po tris vyrus. Kartais net būdavo neaišku, ko norėdavo. Tai jau išgyvendinta.
Dar dirbdamas Alytaus pataisos namuose pasirodžiau griežtas ir teisingas. Manęs nuteistieji vengė.“
Blogos tradicijos tęsiamos
Nors dalis Pravieniškių pataisos namų gyventojų už nelegalių daiktų laikymą, narkotikų platinimą ir kitokius nusikaltimus atsidūrė teisiamųjų suole, nelegali veikla šioje įstaigoje tęsiama.
Trečiadienį paryčiais Pravieniškių pataisos namų apsaugos posto pareigūnas pastebėjo į teritoriją permestus keturis paketus. Juos surinkus ir išardžius rastas vienas didžiausių pastarojo metų siuntinių.
Kaliniams bandyta perduoti 17 mobiliojo ryšio telefonų, 10 SIM kortelių, apie pusę litro alkoholio, 3 laisvų rankų įrangos komplektai, 11 USB laidų, įkroviklis.
Pataisos namų pareigūnai pastebėjo, kad per karantiną bandymų permesti draudžiamus siuntinius ypač padaugėjo. Anksčiau neleistini daiktai kaliniams dažniau būdavo perduodami per pasimatymus.
Dėl karantino visiškai apribojus pasimatymus įvairias mobiliojo ryšio priemones, narkotines ar psichotropines medžiagas ir alkoholį bandoma tiesiog įmesti į pataisos namų teritoriją.
