Norą būti suimtam pareiškė už telefoninį sukčiavimą keliose bylose įtariamas Dainius Kropas.
Savo pareiškime Kauno apylinkės teismui jis teigė, kad yra verčiamas daryti naujus nusikaltimus, todėl vienintelė galimybė to išvengti – būti suimtam.
Siekia asmeninių tikslų?
Sužinojęs apie skundą D.Kropo bylą kontroliuojantis prokuroras Nerijus Gružauskas apstulbo.
Atvykęs į Kėdainių teisme vykusį posėdį jis ėmė įrodinėti, kad jokiu būdu negalima įtariamojo suimti.
Prokurorą palaikė ir skundą nagrinėjantis teisėjas.
D.Kropo teiginiai, esą jis verčiamas daryti naujus nusikaltimus, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Maža to, teismas nustatė, kad įtariamasis, prašydamas jį suimti, siekia nežinomų asmeninių tikslų.
Advokatas pateikė argumentų
Šį teismo sprendimą apskundė įtariamojo advokatas Aidas Mažeika. Jis paprašė panaikinti Kauno apylinkės teismo nutartį ir suimti D.Kropą ilgiausiai galimam terminui – trims mėnesiams.
„D.Kropas daug kartų teistas už panašius nusikaltimus, todėl atitinka kriterijus, kuriems esant skiriama griežčiausia kardomoji priemonė.
Toks didelis skaičius teisme nagrinėjamų bylų ir atliekamų ikiteisminių tyrimų dėl įvykdytų analogiško pobūdžio nusikaltimų leidžia pagrįstai manyti, kad D.Kropas, būdamas nesuimtas, gali padaryti naujų nusikaltimų“, – teigiama advokato skunde.
Savaip išsiaiškino kodeksą
Atrodo, jog sutrikusi buvo ir skundą gavusi Kauno apygardos teismo kolegija, pirmininkaujama Nerijaus Meilučio, – imta ieškoti kabliuko, kaip nenagrinėti skundo.
Teisėjai pasinaudojo Baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, kuris teigia, kad advokatas gali skųsti atsisakymą skirti suėmimą, kai nepaskiriama kita kardomoji priemonė.
D.Kropio atveju kolegija išmąstė, kad advokatas skųsti Kauno apylinkės teismo nutarties negalėjo. Tokią teisę esą turi tik prokuroras.
Tuo pasiremdami teisėjai skundą paliko nenagrinėtą.
Šis sprendimas sukėlė advokato A.Mažeikos nuostabą. Patyręs teisininkas įsitikinęs, kad teisėjai įstatymus vertina savotiškai.
„Esu įsitikinęs, kad jei prašymą skirti suėmimą būtų pateikęs prokuroras, teismas jį būtų iškart patenkinęs.
Bet kadangi prašo įtariamasis ir jo advokatas, viską reikia daryti priešingai“, – sakė A.Mažeika, pats daug metu dirbęs Generalinės prokuratūros prokuroru.
Prokuroro prašymą patenkino
Beveik tuo pat metu, kai Kauno apygardos teismas nusprendė nenagrinėti advokato A.Mažeikos skundo, Apeliacinis teismas sprendė, ar palikti trijų mėnesių suėmimo terminą sukčiavimu kaltinamam Tadeušui Voroneckiui.
Teismas, žinoma, patenkino prokuroro prašymą palikti įtariamąjį už grotų.
O sprendimo motyvai buvo lyg du vandens lašai panašūs į tuos, kuriuos savo skunde nurodė advokatas A.Mažeika, – „įtariamasis praeityje yra šešis kartus teistas, todėl gali daryti naujus nusikaltimus“.
Paklaustas, ar nebūtų buvę geriau ne pačiam kreiptis dėl suėmimo, o paprašyti prokuroro, kad jis oficialiai kreiptųsi į teismą dėl kardomosios priemonės paskyrimo, advokatas teigė neabejojantis, jog tuomet tikslas būtų buvęs pasiektas: „Tačiau nesinori lankstytis prieš prokurorą.
Įstatymai numato galimybę pačiam įtariamajam teikti prašymą. Tuo ir buvo pasinaudota.“
Skundai dažniausiai atsimuša į sieną
Kad teismai tiesiog konvejeriu tenkina prokurorų prašymus suimti įtariamuosius ir kaltinamuosius, rodo skaičiai.
Vien per pastaruosius tris mėnesius Apeliacinis teismas išnagrinėjo 50 įtariamųjų ir kaltinamųjų, kurių ne vienas yra įkalinti daugiau kaip dvejus metus, prašymus pakeisti jiems skirtą suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę.
Nors įstatymai aiškiai teigia, kad suėmimas gali būti skiriamas tik išimtiniais atvejais, visi šie prašymai buvo atmesti.
