Kauno apygardos teismas nusprendė 14 metų įkalinti V.Vilkauską, kurio spalvinga biografija nustebino net patyrusius teisėsaugos vilkus. Aferomis išgarsėjęs vyras studijavo Policijos mokykloje, baigė Sporto universitetą, dirbo Samariečių bendrijos Kauno skyriuje.
Septynis kartus teistas, dvejas pavardes pakeitęs sukčius vienišoms moterims sukurdavo neįtikėtinų istorijų, apgavo net buvusią policijos tyrėją ir kriminalinės žvalgybos pareigūnę, su kuria užmezgė draugystę per pažinčių svetainę.
Aferistas nėrėsi iš kailio, siekdamas sužavėti aukas, vienai iš jų net piršosi, bet tai tebuvo triukai pinigams išvilioti.
Kartu su V.Vilkausku teisiamųjų suole atsidūrė jo bendrininkai, buvę pareigūnai 61 metų Alfredas Grigutis ir 47 metų Darius Bacevičius, kuriems sukčiavimo dideliu mastu byloje taip pat skirtos realios laisvės atėmimo bausmės – A.Grigučiui belangėje teks praleisti 2 metus, o D.Bacevičiui laisvė atimta 3 metams ir 10 mėnesių.
Kalėjimo neišvengė ir vienintelė sukčių gaujai priklausiusi moteris, 56 metų Raminta Aleknavičienė.
Be sukčiavimo, R.Aleknavičienė taip pat nuteista ir dėl įmonės turto iššvaistymo, įmonės turto pasisavinimo bei apgaulingos apskaitos vedimo. Jai skirta ketverių metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, dalį kurios ji atliks iš karto įsiteisėjus nuosprendžiui, o likusios dalies bausmės vykdymas bus atidedamas trejiems metams.
Atvykdavo su uniforma
Paskutinį kartą išėjęs iš kalėjimo 2015-aisiais, V.Vilkauskas ėmė dairytis naujų aukų. Į jo akiratį pateko ir buvusi policijos kriminalistė, 45 metų D.F., kuri sostinėje turėjo savo kavinę.
Aferistas į kavinę atvykdavo su uniforma, panašią į specialiųjų tarnybų pareigūno, o ant jo automobilio „VW Phaeton“ durelių buvo užrašyta „Teisės paslaugos“.
Artimiau susipažinęs su šia vilniete, V.Vilkauskas apibėrė ją verslo pasiūlymais – siūlė prekiauti kava, telefonais, cigaretėmis ir kitomis akcizinėmis prekėmis.
Sukčius teigė turintis saugos tarnybą Londone – D.F. juo patikėjo, išvydusi šios tarnybos puslapį internete.
Verslo pasiūlymų suviliota moteris tvirtino davusi V.Vilkauskui 41 tūkst. eurų, kurių dalį jis grąžino – jos ieškinys siekė 34 tūkst. eurų.
Išviliojo pinigus už butą
Su kita savo auka A.G. taip pat susipažino internete, prisistatęs Viktoru Leonovu.
Vyriškis pasirodydavo su uniforma, tvirtino esąs pulkininkas, studijuojantis magistrantūrą universitete. V.Vilkauskas aiškino, jog yra firmos direktorius, atsiuntė moteriai jos nuorodą.
Praėjus vos mėnesiui nuo pažinties, aferistas naujajai draugei pasipiršo, suokė apie bendro gyvenimo planus.
Sužavėta moteris juo pasitikėjo, užsiminė, jog ieško buto savo sūnui. V.Vilkauskas pareiškė, jog yra galimybė aukcione pigiai įsigyti butą už 52 tūkst. eurų.
Draugė davė jam 10 procentų šios sumos, kuriuos aferistas žadėjo perduoti antstoliui.
Tačiau tai buvo tik akių dūmimas – moteris neatgavo ir kitų sumų, kurias atiduodavo V.Vilkauskui neva už buto ir automobilių pirkimą aukcionuose, sūnaus studijas koledže. Moteris teigė patyrusi daugiau nei 12 tūkst. eurų žalą.
Fantazijos – neišsisenkančios
Dar vienai apgautai moteriai, Ž.S., V.Vilkauskas pasiūlė tapti jo verslo dalininke – neva ji tapsianti steigiamų senelių namų direktore.
Taip pat kaunietis žadėjo kartu prekiauti džiovintais vaisiais ir riešutais – patikėjusi jo žodžiais, draugė perdavė jam 3 tūkst. eurų.
Sukčiaus apetitas netrukus ėmė augti – jis aiškino, jog reikia duoti kyšį savivaldybės darbuotojui, kad būtų galima išsirinkti pastatą senelių namams ir pigiai jį nuomotis.
Šįsyk moteris teigė atidavusi jam 28 tūkst. eurų, tačiau nemačiusi nei naujų pareigų, nei verslo.
Ketvirtai savo aukai aferistas siūlė perpardavinėti vištieną Irane, kuri perdavė 39 tūkst. eurų, o vėliau už tapimą tariamai kuriamo etnografinio žvejų kaimo Latvijoje dalininke atidavė dar 51 tūkst. eurų.
Apsimetė ir generalinio prokuroro pavaduotoju
V.Vilkauskas aukoms prisistatydavo deimantų prekeiviu, teisėju, ES pareigūnu, atsakingu už Baltijos valstybių priežiūrą, teigė vadovaujantis prieš terorizmą kovojančiai Jungtinės Karalystės įmonei, mokantis 7 kalbas, įgijęs 6 aukštuosius išsilavinimus.
Dalį užmačių jam padėdavo įgyvendinti bendrininkai – anksčiau policijoje dirbęs D.Bacevičius apsimesdavo antstoliu, pigiai „padavinėjusiu“ nekilnojamą turtą V.Vilkausko atvestiems klientams, kurie užkibę ant sukčių meškerės, sumokėdavo jiems avansus.
Kartą D.Bacevičius moteriai, kurį pristatė V.Vilkauskas, teigė esąs generalinio prokuroro pavaduotojas – pastaroji apsišaukėliui davė atlygį, kad būtų išspręstos jos teisinės bėdos.
Anksčiau 10 kartų teistas A.Grigutis susipažino su V.Vilkausku pareigūnų pataisos namuose – šis bendrininkas atliko prekeivio, neva galinčio pigiai gauti muitinės konfiskuotų telefonų, rolę.
Nukentėjusieji nuo V.Vilkausko ir D.Bacevičiaus pinigus kartais pervesdavo į R.Aleknavičienės firmos sąskaitas, o šias sumas paskui visa sukčių šutvė pasidalindavo.
Iš viso nuo šios aferistų gaujos nukentėjo 13 privačių asmenų ir viena įmonė. Aukų ieškiniai buvo patenkinti iš dalies.
