Kaip pranešė teismas, Viktoras Vilkauskas, anksčiau turėjęs Kęstučio Vilkausko bei Viktoro Leonovo pavardes, buvo pripažintas kaltu dėl dešimties nusikalstamų veikų padarymo, jam skirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Bylos duomenimis, jis nukentėjusiesiems prisistatydavo verslininku ar teisėsaugos pareigūnu.
Buvęs policijos pareigūnas Darius Bacevičius pripažintas kaltu padaręs tris nusikalstamas veikas, jam skirta trejų metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios dalį jis siunčiamas atlikti iš karto įsiteisėjus nuosprendžiui, o šią dalį atlikus – likusios dalies bausmės vykdymas atidedamas trejiems metams.
Anksčiau 10 kartų teistas ir šiuo metu pareigūnams skirtuose pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantis Alfredas Grigutis šioje byloje buvo pripažintas kaltu dėl vieno nusikaltimo ir nuteistas dvejiems metams laisvės atėmimo.
Vienintelė bendrininkų grupėje veikusi moteris – Raminta Aleknavičienė, be sukčiavimo taip pat nuteista ir dėl įmonės turto iššvaistymo, įmonės turto pasisavinimo bei apgaulingos apskaitos vedimo. Jai skirta ketverių metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, dalį kurios ji atliks iš karto įsiteisėjus nuosprendžiui, o likusios dalies bausmės vykdymas bus atidedamas trejiems metams.
Pasak teismo, nuteistieji veikė itin išradingai bei rafinuotai, dažniausiai jie taikydavosi į vienišas moteris, tačiau buvo apgauta ir vyrų, taip pat padaryta žala ir įmonei. Visi šie nusikaltimai padaryti 2016-2018 metais.
Prisistatydavo verslininku, saugumo pareigūnu, teisėju
Bylos duomenimis, anksčiau septynis kartus teistas ir į laisvę 2015 metais išėjęs V.Vilkauskas nukentėjusiesiems dažniausiai prisistatydavo „kaip solidus verslininkas, buvęs ar esamas specialiųjų tarnybų ar saugumo struktūrų pareigūnas, kovojantis prieš terorizmą, turintis pulkininko laipsnį, teisėjas, turintis šešis aukštuosius išsilavinimus, mokantis septynias kalbas, ES pareigūnas, atsakingas už Baltijos valstybių priežiūrą“.
Anot teismo, V.Vilkauskas visuomet pabrėždavo turįs pažįstamų ir galintis sutvarkyti bet kokius reikalus, ypač, jei žmonės jų turi su teisėsauga, prokuratūra ar teismais.
Nustatyta, kad jis Jungtinėje Karalystėje buvo įkūręs įmonę „Bureau on struggle against terrorism“ („Pasipriešinimo terorizmui biuras“), pasisiuvęs uniformas su simbolika, panašia į vienos iš Lietuvos specialiųjų tarnybų, kurią dėvėjo prisistatydamas nukentėjusiesiems bei važinėjo su automobiliu, kuriame po grotelėmis įmontuoti švyturėliai.
„Taip pat nustatyti atvejai, kad V.Vilkauskas užmegzdavo ir itin artimus santykius su nukentėjusiosiomis, tačiau tik tam, kad galėtų vėliau jas apgauti įgyjant jų turtą“, – rašoma teismo pranešime.
Anksčiau skelbta, kad V.Vilkauskas vienai moteriai buvo pasiūlęs džiovintų vaisių, globos įstaigos vystymo ir kitus verslus, už kuriuos išviliojo per 30 tūkst. eurų.
Kitai moteriai vyras pasiūlė pirkti iš Švedijos vištieną ir brangiau ją perparduoti Irane. Pasiūlymu susigundžiusi moteris vyrui pradiniams pirkiniams perdavė beveik 40 tūkst. eurų.
Papildomai V.Vilkauskas jai pasiūlė tapti neva Latvijoje steigiamo etnografinio žvejų kaimo dalininke. Už šį ir kitus verslus moteris vėliau perdavė dar didesnes pinigų sumas.
Bendrininkai kūrė vaidmenis ir padėjo sukčiauti
D.Bacevičius vienai iš nukentėjusiųjų buvo pristatytas kaip generalinio prokuroro pavaduotojas, kuris galėjo išspręsti moters teisines problemas už atlygį.
Buvęs policijos pareigūnas taip pat dažnai apsimesdavo antstoliu, kuris galėjo padėti V.Vilkausko atvestiems klientams aukciono būdu įsigyti turtą, prieš tai abiem sukčiams sumokėjus avansus.
D.Bacevičius taip pat apsimetė neva su Kinija glaudžius ryšius palaikančios įmonės „Chengwei Zheng“ vadybininku, kuris už avansinį mokestį pažadėjo nukentėjusiai įmonei gauti užsakymą 221 tūkst. eurų sumai.
A.Grigutis šioje byloje suvaidino prekeivio, galinčio pigiai gauti Muitinės konfiskuotų mobiliojo ryšio telefonų partiją, vaidmenį. Tokiu būdu jiems kartu su V.Vilkausku pavyko apgauti vieną moterį, kuri tikėjosi telefonus parduoti Rusijoje.
Teismo teigimu, A.Grigutis su V.Vilkausku susipažino pareigūnams skirtuose pataisos namuose.
R.Aleknavičienė bendrininkų grupėje veikė, kai nukentėjusieji pinigus už parduodamas prekes, nekilnojamąjį turtą ar paslaugas V.Vilkauskui ir D.Bacevičiui pageidavo duoti ne grynais, o pervesti bankiniu pavedimu.
Tam moteris panaudojo realiai veikusios UAB „Baurela“ sąskaitas, kurios savininkė ir direktorė buvo, o nusikalstamu būdu gautas lėšas išgrynindavo ir pasidalindavo su V.Vilkausku.
Teismas taip pat iš nuteistųjų priteisė per 118 tūkst. eurų turtinės ir 11,5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Kauno apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
