Stonaičių globos namų gyventojams per pusantrų metų tvarsliavos nupirkta už daugiau kaip 174 tūkst. eurų.
Tiek, ko gero, būtų užtekę visų pasiligojusių Lietuvos senelių žaizdoms gydyti.
Narpliojant skandalingąją tvarsčių bylą buvo atskleista, kad Plungės medikai nepagrįstai išrašinėjo receptus silikono tvarsčiams pacientams, kurie jais nesinaudojo.
Klaipėdos prokurorai konstatavo, kad šitaip buvo švaistomos PSDF lėšos, – sumokėjus kompensacijas už tvarsčius, valstybė patyrė 170 tūkst. eurų nuostolį.
Buvusi socialinės globos namų vyriausioji slaugytoja Vida Pučkočumienė stojo prieš teismą – buvo apkaltinta nusikalstamu nerūpestingumu, pareigų neatlikimu, tačiau baudžiamosios atsakomybės išvengė.
Tvarsčius tiekusios prekybos įmonės „DS Solution“ vadybininką Tomą Šimkūną, tyrėjų įvardytą kaip bendrininką, irgi prislėgė kaltinimai dėl galimo sukčiavimo, bet ir jis galiausiai buvo išteisintas.
Kaltinimus iškart apdairiai pripažinę plungiškiai medikai išsisuko nuo bausmių pagal laidavimą.
Kur dingo tvarsčių siuntos, neaišku – pensione atrasta tik keliolika tuščių pakuočių.
Pensione – žaizdų protrūkis?
Stonaičiuose gyvena apie 160 žmonių, turinčių psichikos negalią. Globotiniai sunkiai gyjančiomis žaizdomis nesiskundė, gausybės tvarsčių nematė, galbūt jų ir nereikėjo.
Tačiau Plungės privačios pirminės sveikatos priežiūros klinikos medikų Gerimanto Surplio, Irenos Balsienės ir Reginos Klumbienės išrašyti receptai rodo, kad globotiniai žiauriai kentėjo nuo pragulų, kojų opų, šlapiuojančių ir kitokių žaizdų.
Nuo 2014-ųjų vasario iki 2015 metų kovo tvarsčiai buvo perkami tūkstančiais pagal 32 globos namuose gyvenusių žmonių kompensuojamųjų vaistų pasus ir medikų receptus. Vieno silikoninio tvarsčio kaina vaistinėse siekia 10–15 eurų.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa susijaudino – pagal dokumentus Stonaičiuose per pusantrų metų tokių tvarsčių buvo sunaudota daugiau nei visose apskrities gydymo įstaigose.
Klinika – receptų kurpykla
Tyrėjai išsiaiškino, jog Plungės medikai pasitikėjo įmonės „DC Solution“ vadybininku T.Šimkūnu, kuris jiems pateikdavo valstybės kompensuojamų vaistų pasus su duomenimis apie pacientus.
Globotinių vaistų pasus T.Šimkūnui perduodavo V.Pučkočumienė. Privačios klinikos medikai, patys nenuvykę į socialinės globos namus, neįvertinę pacientų sveikatos būklės, lyg pašėlę štampavo tvarsčių receptus.
Medikų receptus T.Šimkūnas perduodavo Klaipėdos „Pavasario“ vaistinei, o ji vėliau iš teritorinės ligonių kasos susišluodavo valstybės išmokas už parduotą tvarsliavą.
Stonaičiuose apsilankę teisėsaugininkai ten žaizdomis aptekusių globotinių neaptiko – tiek tvarsčių, kiek jų buvo užsakyta, nereikėjo.
T.Šimkūną ir V.Pučkočumienę prislėgė kaltinimai dėl galimo sukčiavimo, pareigų neatlikimo, PSDF lėšų švaistymo apgaudinėjant teritorinę ligonių kasą.
Vadovai nieko nepastebėjo
Kodėl globos įstaigai prireikė didžiulio kiekio tvarsliavos? Stoję prieš teismą kaltinamieji tik gūžčiojo pečiais, nepripažino kaltinimų.
V.Pučkočumienė išvis atsisakė kalbėti.
O medikai iš karto pakėlė rankas – prisipažino, kad pasitikėdami V.Pučkočumiene ir jos kurjeriu T.Šimkūnu rašinėjo receptus neįsitikinę, ar pacientams jų iš tikrųjų reikia.
Pagal dokumentus Stonaičių globos namai per pusantrų metų gavo 15 tūkst. tvarsčių.
Pensiono vadovui Aleksui Vyšniauskui ši istorija – lyg perkūnas iš giedro dangaus: „Tvarsčių, receptų nemačiau. Kaip viską kontroliuoti, jeigu nežinai, kas vyksta už nugaros?“
Medicinos klinika, kuriai vadovauja Irena Nekrašienė, savanoriškai kompensavo dalį Ligonių kasos nuostolių – už parduotus tvarsčius sumokėjo 72 tūkstančius eurų.
Gydytojai išsikapstė sausi
Socialinės apsaugos ir darbo ministras A.Vyšniauskui įraitė nuobaudą už aplaidumą darbe, o valstybės tarnautojai prilyginta V.Pučkočumienė iš darbo atleista šalių susitarimu.
Plungės klinikos bendraturtė I.Nekrašienė medikų veiklą vertino atlaidžiai: „Jie nekalti, nieko bloga nepadarė, dalį nuostolių Ligonių kasai jau atlyginome.“
Klaipėdos apylinkės teismas tvarsčius reklamavusį ir platinusį T.Šimkūną pripažino kaltu – jam skirta lygtinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
V.Pučkočumienė atsipirko švelnesne bausme už nusikalstamą aplaidumą darbe, įstatymų ir potvarkių nepaisymą – ji įpareigota sumokėti 1600 eurų baudą.
Medikai baudžiamosios atsakomybės išvengė – ikiteisminis tyrimas dėl jų aplaidumo nepagrįstai išrašinėjant receptus jau anksčiau nutrauktas pagal laidavimą.
Tiekėjas – niekuo dėtas
Nuosprendžius išklausę kaltinamieji nenurimo – skunduose V.Pučkočumienė ir T.Šimkūnas įrodinėjo jokių įstatymų nepažeidinėję.
„Man inkriminuotas apgaulės būdas nepasitvirtino, tyrėjų išvados neatitinka aplinkybių, neatskleisti nusikalstamos veiklos požymiai“, – kaltės purtėsi tvarsčių tiekėjų įgaliotinis.
Klaipėdos apygardos teismas nusprendė, jog T.Šimkūnas nekaltas, – jis nesuvokė, kad galėjo sukčiauti medikams pakišdamas V.Pučkočumienės perduotus pacientų pasus.
Pažymėta, kad V.Pučkočumienės nurodymu žaizdų vertinimo protokolus, kitokius dokumentus medikams vežiojęs T.Šimkūnas asmeninės naudos nesiekė, Ligonių kasos tyčia neklaidino, pats iš prekybos tvarsčiais niekaip nepasipelnė.
Tvarsčių krūvos nejaudino
„Ne tiekėjai, o medikai ir V.Pučkočumienė privalėjo dirbti pagal Sveikatos apsaugos ministerijos sukurtas Receptų rašymo, kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo ir perdavimo taisykles“, – konstatuota T.Šimkūną išteisinusiame nuosprendyje.
Buvusi slaugytoja V.Pučkočumienė nesijautė kalta – įrodinėjo, kad nebuvo įpareigota spręsti, ar medikai pagrįstai išrašinėja receptus pensiono gyventojams.
Vienintelė turėjusi patalpų, kuriose saugotos T.Šimkūno atgabentos siuntos, raktą ji tikriausiai matė, kaip ten kaupiasi krūvos užsakytų, bet globotiniams nereikalingų tvarsčių.
Išteisinus T.Šimkūną, iš nuosprendžio pašalinta aplinkybė, kad V.Pučkočumienė esą „sudariusi sąlygas tiekėjams savo ir kitų asmenų naudai įgyti PSDF biudžeto lėšų“.
Teisme – sąmokslo versija
Ši byla buvo dar kartą atversta, kai V.Pučkočumienė dėl netinkamai pritaikytų įstatymų pirminės instancijos nuosprendį apskundė Lietuvos aukščiausiajam teismui (LAT).
Nuteistoji pakartojo, ką sakė anksčiau: būdama pavaldi globos namų vadovui ir medikams ji pati nesprendė, ar pagrįstai išrašomi tvarsliavos receptai, ne ji, o T.Šimkūnas pildydavo kompensuojamųjų vaistų pasus ir žaizdų vertinimo protokolus.
„V.Pučkočumienė negalėjo kontroliuoti gydytojų – nurodinėti jiems dėl diagnozių patikslinimo, pacientų apžiūrų“, – pareiškė moters advokatas Irmantas Motužis.
Advokatas kaltę vertė ir Šiaulių teritorinei ligonių kasai, kuri PSDF lėšomis apmokėdavo medikų receptus, tačiau teismas „sąmokslo“ versija nepatikėjo.
Įžvelgė rimtų pažeidimų
V.Pučkočumienės skundą nagrinėjusi LAT kolegija įžvelgė esminių pažeidimų, pasak jos, sukliudžiusių „tinkamai ir išsamiai išnagrinėti šią bylą, priimti teisingą nuosprendį“.
Buvo suabejota sprendimu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės medikus, nes tai paskui suteikė galimybę V.Pučkočumienę apkaltinti dėl neatsargumo neatlikus savo pareigų.
„Ne slaugytoja, o būtent gydytojai įpareigoti veikti pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintas Receptų rašymo, kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimo bei pardavimo gyventojams taisyklių reikalavimus“, – pažymėjo LAT teisėjai.
Kolegija atkreipė dėmesį, kad pagal individualius receptus išrašyti ir atgabenti į Stonaičius tvarsčiai nebuvo įtraukti į globos namų apskaitą, nes tai – pacientų nuosavybė.
Išteisinta ir slaugytoja
LAT panaikino ankstesnio nuosprendžio dėl V.Pučkočumienės neteisėtos veiklos dalį. Byla buvo grąžinta Klaipėdos apygardos teismui apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo.
Įvertinusi LAT argumentus nauja apygardos teismo kolegija nusprendė, kad apkaltinamojo nuosprendžio negalima grįsti prielaidomis, – išteisinta ir V.Pučkočumienė.
Teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo teismai nenagrinėjo.
Subliūškusi byla paliko neįmintų mįslių.
Jeigu pensiono globotiniai nesinaudojo užsakytais tvarsčiais, kur jie prašapo, galbūt buvo kam nors parduoti antrą kartą?
Patirti nuostoliai pakibo ore
Klaipėdietis prokuroras Arvydas Navickas nesiryžo spėlioti, kokie asmenys galėjo pasipelnyti iš PSDF kompensacijų: „Nagrinėjame ne prielaidas, o konkrečius įrodymus. Neatradus dingusios tvarsliavos galima kelti įvairias versijas.“
PSDF nuostoliai pakibo ore. Tiesa, dėl jų dar galima bylinėtis civiline tvarka, bet nelabai aišku, su kuo. Gal su medikais, kurie išrašinėjo receptus neapžiūrėję pacientų.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa reikalavo, kad žalą atlygintų ne tik su tvarsčių skandalu susiję fiziniai ir juridiniai asmenys, bet ir receptus išrašinėję Plungės klinikos gydytojai.
Jeigu prokurorai atnaujintų tyrimą, jiems, ko gero, tektų iš naujo nagrinėti sveikatos apsaugos darbuotojų vaidmenį sudarant sąlygas švaistyti PSDF biudžeto lėšas.
