Tokią švelniausią bausmę už tyčinį nužudymą numato Baudžiamasis kodeksas.
Žudikė skunde teigia, kad jai skirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, nes ji prisipažino dėl padaryto nusikaltimo, gailėjosi, atsiprašė aukos artimųjų.
Tai I.Žukauskaitė-Šakalienė išties padarė teisme, tačiau beveik metus, kol vyko ikiteisminis tyrimas ji ne tik neigė savo kaltę, bet ir vilkino tyrimą, keisčiausiais prašymais bandė šokdinti pareigūnus, apsimetinėjo psichine ligone, kuri nesupranta kas vyksta.
Dėl neadekvataus elgesio I.Žukauskaitei-Šakalienei buvo skirta psichiatrinė-psichologinė ekspertizė, kuri nustatė, kad moteris yra pakaltinama ir gali atsakyti už savo padarytą nusikaltimą.
Stojusi prieš teismą, žudikė gana išsamiai papasakojo, ką veikė 2019 metų liepos 17-osios rytą, tačiau taip ir nepasakė, kodėl peiliu subadė 86 metų Jekateriną Šumskienę, kurią, kaip ji pati teigė, matė pirmą kartą.
„Negaliu pasakyti“, – kartojo ji ir kaltę vertė savo pašlijusiai psichikai.
I.Žukauskaitė-Šakalienė teisme pasakojo, kad jau 12 metų ją kamuoja bipoliniai sutrikimai, kuriuos ji ne kartą gydėsi gydėsi psichiatrinėse įstaigose, o paskutinis pusmetis jai buvo itin sunkus – išsiskyrė su vyru, jos geriausia draugė nusižudė.
Žmogžudystės dieną, pasak I.Žukauskaitės-Šakalienės, ji jautėsi itin prastai, išvakarėse susipyko su sugyventiniu, naktį beveik nemiegojo, todėl apie 8 ryto išvykusi į parduotuvę nupirkti sūnui vaistų nuo pilvo skausmo ir maisto, ji suprato, kad grįžti į namus nenori.
Pasėdėjusi automobilyje, ji nusprendė važiuoti prasiblaškyti į prekybos centrus, tačiau autobusų stotelėje pamatė nešuliais apsikrovusią J.Šumskienę ir prie jos sustojo.
„Ji paklausė, ar važiuosiu pro Santariškes ir pati įlipo į mano automobilį“, – aiškino teisiamoji.
Kaip nužudė J.Šumskienę, I.Žukauskaitė-Šakalienė taip pat sakė neprisimenanti.
Esą ji išgirdo, kaip suvibravo rankinėje buvęs jos telefonas, sustojo šalikelėje, siekė jo paimti, tačiau užčiuopė ne jį, o kanceliarinį peilį.
Po to sąmonė aptemo, o, kai atsigavo šalia savęs išvydo kruviną pensininkės lavoną, kurį nusprendė paslėpti sudegindama.
Degų skystį, kaip aiškino žudikė, ji nusipirko tą patį rytą, tačiau neigė, kad planavo žmogžudystę. „Planavau vakare sūnui ant griliaus iškepti vištienos“, – tvirtino teisiamoji.
Grįžusi į nuomojamą namą Romuvos gatvę, I.Žukauskaitė-Šakalienė puolė naikinti nusikaltimo pėdsakus.
„Grįžusi namo ant automobilio kilimėlio pamačiau kraujo krešulius ir pagalvojau, kad reikia sutvarkyti automobilį. Buvo baisu ir šlykštu“, – pasakojo žudikė.
Išsigandusi, kad kraujo nepastebėtų jos namuose buvęs sūnus, I.Žukauskaitė-Šakalienė užsimovė gumines pirštines bei juodą šiukšlių maišą, išėmė kilimėlį ir pakišo jį po vandens žarna. Po to ta pačia žarna išplovė ir automobilio vidų.
Apsivaliusi rankas dezinfekcinėmis servetėlėmis, ji kruvinas pirštines ir maišą įmetė į šašlykinę ir padegė, o pati nuėjo į namus, pažiūrėti, kaip laikosi jos sūnus.
Šis nieko neįtardamas kažką žiūrėjo kompiuteryje, pasigyrė, kad pilvo jau nebeskauda ir mamos paprašė nueiti į parduotuvę nupirkti jam „Panini“ sumuštinį.
Kai I.Žukauskaitė-Šakalienė grįžo iš parduotuvės, jos jau laukė policijos pareigūnai.
Žudikė buvo surasta pagal automobilio valstybinį numerį. Jį užsirašė netoliese gyvenanti moteris, kuri išėjusi į mišką grybauti atsitiktinai tapo kraupaus nusikaltimo liudytoja.
I.Žukauskaitė-Šakalienė prisiminė, kad degindama J.Šumskienės kūną atrodė visiškai rami, viską darė labai kruopščiai ir neskubėdama.
Atpažinti nužudytąją buvo daug sunkiau. Jos kūnas buvo labai smarkiai apdegęs, todėl tik po kelių dienų pavyko išsiaiškinti, kad tai vilnietė J.Šumskienė, vasaromis gyvenanti netoliese esančiuose soduose.
Moteris buvo nužudyta itin žiauriai. Ekspertai jos kūne suskaičiavo 41 pjautinę, durtinę žaizdą.
Pensininkei kelis kartus buvo perrėžta gerklė, peiliu smeigta į galvą, gaktą, rankas, kojas. Ekspertai nustatė, kad I.Žukauskaitė-Šakalienė savo auką badė net ir tada, kai ši jau buvo mirusi.
I.Žukauskaitei-Šakalienei taip pat buvo pareikšti įtarimai dėl dokumentų suklastojimo ir palaikų išniekinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas ją dėl šių nusikaltimų išteisino.
„Jos namuose rasti receptai svetimais vardais ir pavardėmis nebuvo panaudoti, todėl žala nebuvo padaryta. Palaikus ji sudegino ne bandydama juos išniekinti, o bandydama paslėpti sunkų nusikaltimą“, – nusprendė bylą išnagrinėję teisėjai ir nuteisė vilnietę tik dėl nužudymo.
Be laisvės atėmimo bausmės, ant I.Žukauskaitės-Šakalienės pečių užgulė ir finansinė našta. Iš jos trims nužudytosios vaikams priteista daugiau kaip 50 tūkstančių eurų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
Apeliacinį skundą šioje byloje yra padavęs ir valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras.
Jis prašo I.Žukauskaitei-Šakalienei skirtą laisvės atėmimo bausmę padidinti iki 14 metų.
