Apleisti, suklypę mediniai nameliai, kurių sienas košia vėjai, o viduje – purvas ir skurdas. Tokiomis sąlygomis Beinoriškio kaime gyveno šeši vyrai ir trys moterys, daugiausia kauniečiai.
Sklypą su 20 metų nenaudotais statiniais užpernai įsigijo 60 metų kaunietė, tačiau vietos gyventojai neabejoja, kad ji yra tik statytinė.
Faktiniu sodybos šeimininku įvardijamas 24 metų Jogirdas Ramanauskas, vadovaujantis neva socialiai remtinų žmonių globa užsiimančiai asociacijai.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, šis iš Kauno kilęs, bet pastaruoju metu Vilniuje apsistojęs jaunuolis anksčiau pats gyveno vaikų namuose.
Sodyboje per kratas buvo aptikta daugiau nei 2 tūkst. nelegaliai įgytų psichotropinių tablečių.
J.Ramanauskas ir anksčiau triskart teista jo 60-metė bendrininkė iš Vilniaus suimti trims mėnesiams.
Pagrindinis įtariamasis šiuo metu yra teisiamas dar dviejose bylose, kurios buvo iškeltos dėl sukčiavimo ir neteisėto banko kortelės panaudojimo.
Po vienu stogu – devyniese
Radviliškio rajono Grinkiškio seniūnijos, kuriai priklauso Beinoriškio kaimas, seniūnė Giedrė Bložienė „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad sodyboje nuo 2018 metų yra deklaruoti devyni žmonės.
Dauguma jų – 40–70 metų, kadaise praradę namus, neturintys artimųjų arba nepalaikantys su jais ryšio.
Po tuo pačiu stogu buvo įkurdinti ir keli nuolatinės pastogės neturėję 20-mečiai, užaugę Kaune esančiuose globos namuose.
Manoma, kad J.Ramanauskas ten ir susipažino su jais.
Vietos gyventojai pasakojo, kad šie vaikinai būdavo vežami dirbti į Kauno statybvietes – uždarbį greičiausiai pasiimdavo J.Ramanauskas ir pastarojo bendrininkė.
Laukė baisi realybė
Policijos kriminalistų žiniomis, benamiai netekdavo pašalpų, išmokų už neįgalumą, jų vardu būdavo imamos greitosios paskolos.
Įtariama, kad Kaune ir kituose miestuose juos susirasdavo ir šiuolaikiniais vergais paversdavo J.Ramanauskas ir jo parankiniais tapę buvę globos namų auklėtiniai.
Skurstantys žmonės išgirsdavo pažadus jais pasirūpinti – esą kaime jiems bus geriau nei mieste.
Tačiau realybė buvusi kitokia – į sodybą atvežti žmonės buvo priversti kęsti šaltį, alkį, skundėsi, kad atidavę pašalpas nesulaukia maisto produktų.
Vietiniai atskleidė, kad visos trys garbaus amžiaus moterys sulaukdavo smūgių.
Pasak pareigūnų, žmonės būdavo laikomi per prievartą, greičiausiai jie sulaukė grasinimų.
Nusikaltėliai naudojosi ir jų bejėgiškumu, ir socialinių įgūdžių stygiumi.
„Vyresnio amžiaus žmonės buvo kantresni.
Kai su vietiniais kalba pasisukdavo apie gyvenimo sąlygas, jie atsidusdavo, kad jau geriau toks stogas virš galvos nei jokio“, – prisiminė seniūnė G.Bložienė.
Žmonėms buvo siūloma keltis į Radviliškio rajone veikiančius socialinės globos namus, bet jie atsisakydavo.
Iš baimės ilgai tylėjo
Neįprasti naujakuriai iškart sukėlė vietos bendruomenės nuostabą.
Atvykėliai ilgai buvo uždari, nelinkę plačiau atskleisti nei savo gyvenimo, nei jų įkurdinimo detalių. Manoma, kad jie tai darė bijodami susidorojimo.
Kartais jie išeidavo pasivaikščioti po kaimo apylinkes, tačiau dažniausiai būdavo sodyboje.
„Matydami, kaip tuo pačiu adresu deklaruojama vis naujų žmonių gyvenamoji vieta, klausėme tai darančio jaunuolio, ar jis ketina įsteigti globos įstaigą“, – pasakojo Grinkiškio seniūnė.
J.Ramanauskas žadėjo tai padaryti ir pridurdavo, kad yra tvarkomi dokumentai.
Globa užsiimanti asociacija toje pačioje sodyboje buvo įkurta vos prieš keturis mėnesius, kai gyventojai jau ėmė bruzdėti.
Pirmieji ėmė skųstis jaunuoliai, kuriuos atsivežė J.Ramanauskas, tačiau lapkritį prabilo ir vyresni jų likimo draugai.
Benamiai atskleidė patirtas skriaudas, teigė, kad yra priversti badauti.
Planavo plėsti valdas
Vasarą seniūnijos darbuotojai atsisakė deklaruoti keturis naujus žmones, nes nebuvo pateikti reikalingi dokumentai.
Tuo pasipiktinęs J.Ramanauskas tiesiai iš šio valdžios pastato ėmė skambinti savo advokatui.
Nepavykus deklaruoti seniūnijoje, tai buvo padaryta elektroniniu būdu.
Vietos seniūnei susidarė įspūdis, kad jaunuolis turėjo rimtą užnugarį, talkininkų, lėšų.
Atrodo, kad išnaudojamų žmonių ratą buvo planuojama išplėsti, nes sužinota apie J.Ramanausko ketinimus įsigyti šiose Radviliškio apylinkėse dar vieną sklypą su gyvenamuoju namu.
„Perspėjome savivaldybę, kad gali kilti problemų“, – pasakojo G.Bložienė.
Svaigindavo vaistais
Įtartinais dalykais Beinoriškyje susidomėjo ir vietos policijos pareigūnai.
Sodyboje per kratą buvo rastas labai didelis kiekis psichotropinių tablečių.
Pareigūnai įtaria, jog vergais paversti žmonės jomis būdavo apsvaiginami, kad nedrįstų skųstis ar priešintis.
Belangėje atsidūrė ne tik J.Ramanauskas, bet ir jo bendrininkė N.T., kuri anksčiau buvo teista už sveikatos sutrikdymą, sukčiavimą ir aplaidų apskaitos tvarkymą.
Bylos dokumentuose pažymėta, kad abu įtariamieji niekur oficialiai nedirba. Jiems gresia laisvės atėmimas iki 15 metų.
Sulaikius išnaudotojus dauguma jų aukų buvo parvežti į Kauną, kur, „Lietuvos ryto“ žiniomis, yra įkurdinti vietos savivaldybės nakvynės namuose.
Vieną vyrą policija nuvežė į Radviliškio autobusų stotį, iš čia jis pasiekė Klaipėdoje gyvenančius giminaičius.
Veikė ištisas tinklas
Tyrimo metu iš viso buvo atliktos septynios kratos Vilniaus, Kauno ir Radviliškio rajonuose.
Įtariama, kad sodybų su išnaudojamais žmonėmis būta ir daugiau, – pareigūnų žiniomis, jie per prievartą būdavo laikomi įvairiuose miestuose ir rajonuose.
Pasak Kauno prokurorės Nomedos Urbonavičienės, byloje kol kas yra du įtariamieji, tačiau artimiausiu metu jų skaičius gali padidėti.
Manoma, kad J.Ramanauskas su bendrininkais buvo įkūrę ištisą būstų, kuriuose gyveno šiuolaikiniai vergai, tinklą.
Nuteisė prekyba žmonėmis užsiimančią gaują
Praėjusią savaitę Kauno apygardos teismas paskelbė nuosprendį kitoje byloje, kurioje kaltinimai prekyba žmonėmis buvo pareikšti trims šio miesto gyventojams. Dviem jų skirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės, o trečias įkalintas 3 metams.
2017 metų pavasarį gaujos nariai, naudodami fizinį ir psichologinį smurtą, vienam jų įsiskolinusį vyrą vertė vykti į Jungtinę Karalystę.
Nukentėjusysis su grupuotės nariu susipažino, kai norėjo parduoti savo telefoną ir dar keletą daiktų.
Vyrams susitikus bedarbis papasakojo, kad jam reikia pinigų, jis neturi darbo, todėl pardavinėja daiktus.
Tariamas geradaris pasiūlė jam paskolą, davė pasirašyti vekselį, pagal kurį nukentėjusysis per mėnesį turėjo grąžinti dvigubai didesnę sumą.
Dar nepasibaigus skolos grąžinimo terminui kaunietis pradėjo grasinti aukai ir kartu su dviem savo bendrais planuoti jo išvežimą į Jungtinę Karalystę.
Nusikaltėliai žadėjo jį įdarbinti – ardyti automobilius, o didžiąją dalį jo uždirbtų pinigų planavo pasisavinti. Taip pat nuteistieji planavo išnaudoti nukentėjusįjį nusikaltimams vykdyti.
Išsigandęs grasinimų nukentėjusysis sutiko remontuoti pinigus paskolinusio vyro močiutės namus ir tris dienas glaistė sienas, klijavo plyteles, atliko kitus vonios kambario remonto darbus už tai negaudamas jokio užmokesčio.
Todėl teismas pripažino kaunietį kaltu ir dėl nukentėjusiojo išnaudojimo priverstiniam darbui.
