„Atrodo, viskas įvyko tik vakar“, – neslėpdama jaudulio prabilo V.Milinio motina Marija Milinienė.
Studentas dingo 2010 metų gruodžio 3-iąją, kai iš savo namų Ukmergės gatvėje, kuriuose gyveno su drauge, automobiliu „Subaru“ išvažiavo pas Ramučiuose (Kauno r.) gyvenančius tėvus.
Pakeliui V.Milinis jiems paskambino ir pranešė atvažiuojantis, tačiau šeima jo nesulaukė nei tą, nei kitą dieną.
Vaikino kūnas su šautine žaizda galvoje buvo aptiktas tik gruodžio 11 dieną jo automobilyje „Subaru“ netoli tėvų namų. Jau pirmosiomis dienomis tyrėjai kalbėjo apie labai neįprastas įvykio vietoje užfiksuotas detales.
Aistras kurstė aplinkybė, kad V.Milinis – tuo metu buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio įsūnis.
Būtent šiame teisme teisėja dirbo vadinamosios violetinės Garliavos revoliucijos įpūtėja, kraupiomis žudynėmis išgarsėjusio Drąsiaus Kedžio sesuo Neringa Venckienė, kuri šiuo metu yra teisiama pagal keturis Baudžiamojo kodekso straipsnius.
Beveik dešimtmetį trukusio tyrimo metu V.Milinio nužudymo byloje kriminalistai ir prokurorai sukaupė daugiau kaip 20 tomų įvairių dokumentų, tačiau šiemet kovo 13-ąją tyrimo grupei vadovavęs Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Vytautas Gataveckas nusprendė stabdyti bylos tyrimą.
Įžvelgė nepadarytų darbų
– Kaip vertinate Kauno apygardos prokuratūros sprendimą stabdyti bylos tyrimą? – „Laikinoji sostinė“ pasiteiravo M.Milinienės.
– Logiškas sprendimas, nes Kauno apygardos prokuratūra padarė viską, ką galėjo padaryti.
Atsakomybė dėl neatskleisto nusikaltimo tenka Generalinei prokuratūrai, kuri pusantrų metų kontroliavo šią bylą, tačiau atsisakė tirti kai kurias versijas ir tik imitavo darbą, o tai buvo pats palankiausias metas surinkti svarbiausius įkalčius.
Rašiau skundus, prašymus, tačiau visi jie buvo atmesti. Pati pradėjau tyrinėti bylos medžiagą, rūpintis įkalčių rinkimu.
– Kodėl taip galėjo atsitikti – galbūt prokurorams ši byla pasirodė esanti nesvarbi?
– Nemanau, kad byla jiems pasirodė nesvarbi ar neįdomi. Visose institucijose jaučiau nepaaiškinamą baimę, kuri trukdė apklausti net paprastus liudininkus. Baimės jausmas persidavė net teismo medicinos ekspertams, kurių išvados kartais vertė stebėtis.
Politikams taip pat buvo nenaudinga aiškintis tikrųjų aplinkybių, nes dauguma jų buvo susiję su Garliavos istorija.
Vienas prokuroras man yra aiškiai pasakęs, jog versijos, kad mano sūnaus Vaido nužudymas buvo užsakytas Garliavoje, netirs, nes visi, kurie prisiliečia prie garliavinių bylų, skaudžiai nukenčia.
– Ar esate susidariusi vaizdą, kaip viskas vyko lemtingomis dienomis?
– Byloje galima aptikti daug neaiškių sutapimų, susijusių su violetine versija, kuri būtinai turėjo būti tiriama.
Mūsų šeima pusantrų metų buvo sekama, 2009 metais iš duomenų bazės buvo išimta sūnaus nuotrauka.
Pagal liudininkų parodymus Vaidas buvo nužudytas gruodžio 7 dieną. Iki tos dienos jis buvo kažkokioje kitoje vietoje, nes nuo gruodžio 3 dienos negalėjo išbūti toje vietoje, kur buvo surastas.
– Kokia tikimybė, kad tai būta savižudybės ar nelaimingo atsitikimo?
– Nebuvo jokių požymių ar net užuominų dėl savižudybės. Priešingai – Vaidas buvo laimingas žmogus. Po pusmečio jis būtų baigęs universitetą, tuomet su sužadėtine planavo kelti vestuves, abu lankė anglų kalbos kursus.
Kartu su Kanadoje gyvenančiu partneriu sūnus planavo steigti įmonę ir apsigyventi šioje šalyje. Advokatai jau ruošė reikalingus dokumentus.
Be to, svarstant savižudybės versiją neįmanoma paaiškinti, kaip ant sūnaus kūno atsirado mušimo žymės.
– Kaip ketinate paminėti sūnaus žūties dešimtmetį?
– Kaip ir kiekvieną mėnesį – šv.mišiomis ir malda. Ką mes daugiau galime padaryti?
Visada lieka galimybių
– Ar sprendimas stabdyti bylą reiškia, kad neliko vilčių tiksliai išsiaiškinti visas šio įvykio aplinkybes? – „Laikinoji sostinė“ paklausė prokuroro V.Gatavecko.
– Bylos sustabdymas reiškia, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikti visi galimi veiksmai, pasinaudota visomis galimybėmis nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau jis nenustatytas.
– Kokiomis aplinkybėmis sustabdyta byla gali būti atnaujinama?
– Atlikus bet kokį tyrimo veiksmą byla atnaujinama automatiškai, pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas nereikia jokio specialaus sprendimo.
– Kiek gyvybinga pastaruosius kelerius metus buvo V.Milinio nužudymo byla – ar pavyko išsiaiškinti naujų aplinkybių, gauti reikšmingų dokumentų?
– Ši byla niekada nebuvo užnešta dulkėmis.
Joje atlikta neįtikėtinai daug tyrimo veiksmų.
Nepamenu kitos tokios didelės apimties bylos.
– Kas lėmė, kad nepavyko iki galo išsiaiškinti visų aplinkybių?
– Pavyko nustatyti labai daug aplinkybių, tačiau kai kuriose situacijose nesame visagaliai. Nepavyko išsiaiškinti tik vienos aplinkybės, kuri labai svarbi. Negaliu jos atskleisti, nes tektų išdėstyti daug giluminių dalykų.
– Viešojoje erdvėje buvo minima ir savižudybės, nelaimingo atsitikimo versija.
– Negaliu komentuoti šios versijos, vykstant tyrimui nevertinau įvykio kaip savižudybės, nes viena aplinkybė prieštaravo tokiai įvykių sekai.
– Ar galima sakyti, kad tai viena keisčiausių tirtų bylų?
– Tikrai buvo daug keistų dalykų, tačiau šią bylą pavadinčiau ne keisčiausia, o viena sudėtingiausių. Įprastai tiriant žmogžudystės bylas daug greičiau išryškėja tikrasis vaizdas.
– Kaip V.Milinio artimieji reagavo į sprendimą stabdyti bylos tyrimą?
– Su vaikino motina visada labai konstruktyviai bendraujame, paaiškinau jai visus sprendimo motyvus. Man atrodo, kad vienas kitą supratome.
– Ne kartą minėta apie didelį spaudimą, kurį tyrėjai dėl šios bylos juto iš aukščiausius postus užimančių politikų. Ar tikrai tai patyrėte?
– Niekada. Visą laiką, kai vadovavau tyrimui, jokio spaudimo nebuvo.
– Pusantrų metų tyrimui vadovavo Generalinė prokuratūra, vėliau byla buvo perduota Kauno apygardos prokuratūrai. Galbūt pačioje tyrimo pradžioje nebuvo atlikti kokie nors svarbūs veiksmai, kurie būtų padėję tiksliai iki galo nustatyti visas įvykio aplinkybes?
– Neabejoju, kad tyrimo pradžioje darbas buvo atliktas nepriekaištingai ir nieko daugiau nebuvo galima padaryti.
– Apmaudu dėl tokios bylos baigties po daugelio metų sunkaus darbo?
– Darbas yra darbas. Manau, maksimaliai įdėjome jėgų ir padarėme viską, ką galėjome.
– Daugybę kartų V.Milinio žūtis buvo siejama su Garliavos istorija. Ar tikrai pavyko užčiuopti tokių sąsajų?
– Byloje nebuvo tokių įrodymais pagrįstų duomenų, tik užuominos, pasvarstymai.
– Kodėl tuomet įvykis buvo siejamas su Garliavos veikėjais?
– Galbūt kai kam buvo patogu ir naudinga sieti Garliavos įvykius su jaunuolio mirtimi, jokių procesinių veiksmų ta kryptimi nebuvo atliekama.
– Ar yra galimybių, kad ši istorija dar bus prisiminta ir iki gali atskleista?
– Visada yra galimybių.
Kūną padėjo aptikti trumpam įjungtas telefonas
2010-ųjų gruodžio 3 dieną V.Milinis automobiliu „Subaru“ iš savo namų Ukmergės gatvėje, kuriuose gyveno su drauge, išvažiavo pas tėvus.
Pakeliui V.Milinis paskambino ir pranešė atvažiuojantis, tačiau šeima jo nesulaukė.
Kaune įrengtos vaizdo stebėjimo kameros paskutinį kartą šį vaikiną užfiksavo vienoje degalinėje.
Stebint įrašą susidaro įspūdis, kad vaikinas nieko bloga nenujautė, neatrodė susijaudinęs ar išsigandęs.
Įsipylęs benzino ir atstovėjęs eilėje jis sumokėjo už degalus ir išvažiavo.
V.Milinio kūnas gruodžio 11-ąją buvo aptiktas jo paties automobilyje Kauno rajone, atokioje pamiškėje netoli Sergeičikų kaimo.
Dabar ši vietovė sunkiai pasiekiama net pėsčiomis, mat apylinkėse dirbo miškininkai.
Automobilyje aptiktas mobilusis telefonas, o kišenėje – savigynai išduotas pistoletas „Sig Sauer“, iš kurio ir buvo paleista mirtina kulka.
Ginklas buvo su tuščia dėtuve, salone mėtėsi tūtelės, o automobilio priekinėje dalyje aptikta kulkos palikta žymė.
Ekspertai nustatė, kad V.Milinis buvo nužudytas gruodžio 7-ąją, – tai patvirtino ir šūvius girdėję liudininkai.
Išvakarėse kelioms sekundėms buvo įjungtas kauniečio mobiliojo ryšio telefonas, kuris padėjo nustatyti, kad signalas sklinda iš Karmėlavos (Kauno r.) apylinkių.
Automobilis buvo švariai išvalytas, jo stogo liukas atidarytas, o per savaitę mašina nebuvo naudotasi, mat bake liko visas benzinas, kurį prieš mirtį pirko vaikinas.
