Sėkmės lydmą verslininką vaizdavusio 69 metų Jono Šilgalio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dar 2017 metais. Tuomet paaiškėjo, jog šis veikėjas iš pažįstamų skolindavosi didžiules pinigų sumas, tačiau jų taip ir negražindavo.
Nors dėl daugelio epizodų tyrėjai ikiteisminius tyrimus nutraukė, nurodę, kad tarp kreditorių ir skolininko buvo tik civiliniai santykiai, tačiau vienas atvejis turėjo akivaizdžius sukčiavimo požymius. Mat 130 tūkst. JAV dolerių (apie 110 tūkst. eurų) iš verslininko Giedriaus Orlinsko pasiskolinęs J.Šilgalis jam įkeitė savo įmonės akcijas, kurios jau buvo įkeistos ir areštuotos.
Gyrėsi savo turtais
Gerai J.Šilgalį pažinojęs G.Orlinskas jam dažnai skolindavo nedideles pinigų sumas, kurias skolininkas visada – nors ir vėluodamas – gražindavo.
Kelerius metus bendraudamas su J.Šilgaliu, G.Orlinskas buvo susidaręs įspūdį, kad tai turtingas, sėkmės lydimas verslininkas. Jam J.Šilgalis buvo aprodęs ne tik savo prabangius namus sostinės Žvėryno ir Valakampių mikrorajonuose, bet ir užsiminęs, kad valdo net kelias įmones, kurių apyvartos – milijoninės.
Vis tik kai J.Šilgalis paprašė paskolinti didesnę sumą – 130 tūkst. dolerių, G.Orlinskas pareikalavo, kad būtų įkeistas koks nors paskolos gražinimą galintis užtikrinti turtas.
Įkeitė areštuotas akcijas
J.Šilgalis pats pasiūlė galintis įkeisti jam priklausančias bendrovės „Baltijos verslininkų namai“ akcijas. Norėdamas įtikinti, kad tai – sėkmingai veikianti bendrovė – pateikė jos metinį balansą, kuriame teigiama, kad jos turtas – tuomet buvo beveik 4 milijonai litų.
Taip buvo sudaryta akcijų padavimo su atpirkimo teise sutartis.
Tačiau suėjus paskolos grąžinimo terminui, paaiškėjo, kad esą įkeisdamas bendrovės akcijas J.Šilgalis paprasčiausiai apmulkino savo kreditorių – jau tuo metu jos buvo areštuotos ir jokie sandoriai nebuvo galimi.
Jonas, bet ne tas pats
Vilniaus ekonominei policijai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, paaiškėjo, kad pinigų gražinti neįstengiantis J.Šilgalis ir toliau gyveno plačiai, o į jokio realaus verslo neturinčios sūnaus – taip pat Jono Šilgalio, sąskaitas regualiariai buvo pervedamos didelės 100-150 tūkst. eurų sumos.
Į šias sąskaitas patekdavo net pinigai, gauti iš varžytinių už J.Šilgalio skolas pardavus nekilnojamą turtą. Nors antstoliai pinigų likutį turėjo pervesti į daugybės kreditorių areštuotas J.Šilgalio bankų sąskaitas, tačiau litai ir eurai kažkodėl atsidurdavo sūnaus Jono sąskaitose.
Buvo nustatyta ir tai, kad skolininkas apmokėdavo savo sugyventinės skolas bankams, savo artimųjų naudai įkeisdavo turtą.
Kaltas – nes skolino
Nepaisant akivaizdžių sukčiavimo schemų, praėjusių metų pabaigoje Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Valerijus Sevastjanovas priėmė nutarimą ikiteisminį tyrimą nutraukti.
Prokuroro nuomone, pats G.Orlinskas yra kaltas, nes skolindamas didelę pinigų sumą elgėsi neapdairiai.
Tuo tarpu areštuotas akcijas įkeitusio J.Šilgalio veiksmuose prokuroras neižvelgė jokio nusikaltimo.
Nurodė bylą atnaujinti
Kai G.Orlinskas šį sprendimą apskundė, skundas ilgai klaidžiojo po įvairias teisėsaugos institucijas.
Galiausiai kovo mėnesį galutį sprendimą priėmė Vilniaus apygardos teismo teisėja Nida Vigelienė.
Konstatavusi, kad byla buvo tiriama paviršutiniškai, teisėja neskundžiama nutartimi įpareigojo prokuratūrą iš naujo pradėti ikiteisminį tyrimą ir stebėjosi, jog prokurai galimą kaltininką ir nukentėjusįjį sukeitė vietomis.
Teisėja stebėjosi, kodėl tyrėjai ir prokurorai kritiškai nevertino ir aklai pasitikėjo J.Šilgalio versijomis, nors buvo akivaizdu, kad jis galėjo klaidinti pareigūnus.
„Teismas jokiu būdu nesiekia perimti prokuroro pareigų, tačiau vertina, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nepagrįstai“, – teigiama nutartyje.
Kas naudojosi sąskaita?
Įpareigojusi iš naujo pradėti ikiteisminį tyrimą, teisėja nurodė ir daugybę konkrečių veiksmų, kuriuos turėtų atlikti tyrėjai ir prokurorai.
Tarp jų – nustatyti kas iš tiesų naudojosi J.Šilgalio sūnaus sąskaitomis, kas iš tiesų bankomatuose išgrynindavo jo sąskaitose buvusius pinigus, kaip buvo panaudoti iš G.Orlinsko gauti pinigai.
Gavusi teismo nurodymą, prokuratūra formaliai atnaujino tyrimą, tačiau 8 mėnesius byla praktiškai dūlėjo stalčiuose. Vietoj to, kad atliktų teismo nurodytus veiksmus, tyrėjai tik apklausė kelis mažareikšmius liudytojus ir vėl bylą nutraukė.
J.Šilgalio sūnus net nebuvo apklaustas, o kas reliai naudojosi jo sąskaitomis – niekas netikrino.
Po leidimo – nutarimas
Įtaręs, kad byla gali būti vilkinama, G.Orlinskas paprašė prokuroro leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Vargais negalais prokuroras V.Sevastjanovas tokį leidimą davė, tačiau iškart po to pats priėmė sprendimą bylą nutraukti.
„Manau, kad taip specialiai buvo daroma, kad aš, susipažinęs su byla, negalėčiau pateikti prašymų, jog būtų vykdomi teismo nutartyje įvardyti veiksmai“, – prokuroro sprendimą komentavo G.Orlinskas.
