E.Mankevičius planavo dalyvauti Lietuvos apeliacinio teismo, kuriame buvo nagrinėjami nuteistųjų, prokuratūros ir vieno nukentėjusiojo skundai, posėdyje, tačiau netikėtai iškeliavo iš šio pasaulio.
Jo advokatė Gražina Mauručaitienė neatmeta, kad teismo procesas ir nuolatinė įtampa, beveik dešimt mėnesių, praleistų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, prisidėjo prie gargždiškio mirties, juo labiau kad jis turėjo širdies problemų, nors buvo optimistas ir dėl to labai nesiskųsdavo.
Klaipėdos apygardos teismas už prekybą žmonėmis E.Mankevičiui ir Didžiosios Britanijos piliečiams 58 metų Jacqueline Hazel Judge ir 60 metų Darrelui Jonui Houghtonui buvo skyręs po 5 metus laisvės atėmimo.
Lietuviui šį bausmė dar pailgėjo vienais metais už neteisėtą šaudmenų laikymą. Šio kaltinimo jis neneigė.
Tikėjosi prisiteisti daugiau
Istorija apie vergiškomis sąlygomis Anglijos fermose dirbusius vištų gaudytojus iš Lietuvos garsiai nuskambėjo abiejose valstybėse.
Prekybą žmonėmis nuo pat tyrimo pradžios neigė ir britai, ir E.Mankevičius.
Po nuosprendžio Klaipėdos apygardos teisme buvo nepatenkinti ne tik nuteistieji. Savo apmaudą bei pyktį liejo ir vištgaudžiais dirbę lietuviai.
Iš viso baudžiamojoje byloje nukentėjusiaisiais buvo pripažinta vienuolika žmonių.
Visi vištų gaudytojais dirbę vyrai teismui buvo pateikę beveik 600 tūkst. eurų neturtinės žalos ieškinius.
Vienas jų savo išgyvenimus vergovėje įvertino 300 tūkst., kitas – 180 tūkst. eurų, tačiau teismas skyrė tik po 3 tūkstančius. Abu nukentėjusieji tikino, kad vištų fermose prarado sveikatą ir tapo neįgalūs.
Dar dviem nukentėjusiesiems skirtos 5000 ir 2000 eurų kompensacijas.
Skundą buvo parašęs tik vienas iš vienuolikos vištų gaudytojų.
Tiesa, kai kurie jų Didžiojoje Britanijoje gavo dešimčių tūkstančių eurų atlygį už tai, kad darbdaviai jiems nemokėjo pažadėtų algų.
Neturėjo teisės imtis bylos
Kaltinamuosius dėl prekybos žmonėmis išteisinęs Apeliacinis teismas pareiškė, kad Lietuva netgi neturėjo teisės imtis šios bylos, nes nusikaltimai buvo įvykdyti ne mūsų valstybėje, o kaltinamųjų veiksmuose galima įžvelgti ne prekybos žmonėmis, o išnaudojimo priverstiniam darbui požymių.
Todėl kaltinimai britams dėl prekybos žmonėmis panaikinti, o baudžiamasis procesas E.Mankevičiaus atžvilgiu nutrauktas jam mirus.
Jeigu ne gargždiškio mirtis, jo veiksmai galėtų būti vertinami kaip pakankami išvadai apie išnaudojimą priverstiniam darbui.
Tikino gyvenę kaip vergai
Klaipėdos apygardos teismas buvo nusprendęs, kad lietuvis ir britų pora veikdami bendrininkų grupėje ir pasinaudodami žmonių pažeidžiamumu apgaule verbavo ir į Angliją gabeno žmones iš Lietuvos, jie buvo išnaudojami priverstiniam darbui, o kartais jų gyvenimas priminė vergiją.
Fizinį ir psichologinį smurtą, fizinių ir kitokių bausmių patyrę lietuviai negalėjo apsiginti, nes nemokėjo anglų kalbos, neturėjo pinigų ir nežinojo svetimos šalies įstatymų.
Teigta, kad dėl bendrų neteisėtų kaltinamųjų veiksmų buvo pažeista nukentėjusiųjų teisė į laisvę.
Jiems buvo žadamas legalus darbas ir geras uždarbis, normalios gyvenimo sąlygos, tačiau nuvykus į Angliją realybė pasirodė visiškai kitokia.
Lietuviai aiškino gyvenę ir dirbę modernios vergovės sąlygomis: buitis – baisi, darbo sutartis nesudaryta, nemokėtas atlyginimas, gyvenimas po kelis kambaryje miegant tik ant čiužinių kandžiojamiems utėlių, piniginės bausmės pagal nepagrįstai įvestas taisykles – už nesuplautus indus, pokalbį su kaimynu, patriukšmavimą laisvalaikio metu išgėrus alkoholio.
Nemokėta už viršvalandžius, atostogas, kaip numato Jungtinės Karalystės įstatymai.
Vieno nukentėjusiųjų advokato teigimu, visa tai buvo įrodyta Tribunolo teisme, kurio sprendimu žemintiems Lietuvos piliečiams išmokėtos kompensacijos.
Apeliacinis teismas konstatavo, kad kaltinimai dėl žmonių verbavimo ir gabenimo į darbus apgaule nepasitvirtino, – visi nukentėjusieji į Angliją vyko už savo pinigus.
Be to, jie iš anksto dar Lietuvoje žinojo, ką dirbs, buvo informuoti, kad reikalingi fiziškai stiprūs, ištvermingi vyrai, nes darbas sunkus, nehigieniškas.
Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant bylą du kaltinamieji britai procese dalyvavo nuotoliniu būdu iš Kento teismo salės, viskas buvo verčiama į anglų ar lietuvių kalbas, todėl teismo procesas užtruko dvigubai ilgiau, nei įprasta, – pusantrų metų.
Kaltinimai buvo pateikti dėl maždaug šešerių metų įvykių iki 2012-ųjų spalio.
Labiausiai pralobo advokatai
Su E.Mankevičiumi „Lietuvos rytas“ kalbėjosi daugiau kaip prieš trejus metus, kai jis dienas leido Šiaulių tardymo izoliatoriuje – 2017 metų rugpjūčio pabaigoje.
Ir tuomet jis tvirtinino esąs visiškai nekaltas – teigė niekada jokiu vištgaudžių prižiūrėtoju nebuvęs ir nesuvokė, už ką jau aštuonis mėnesius yra laikomas už grotų.
Gargždiškis negalėjo suvokti, kodėl du Didžiosios Britanijos piliečiai, kuriems pateikti tokie pat kaltinimai, yra laisvi ir toliau užsiima vištų gaudymo verslu, o jis laikomas suimtas.
– Jūs su britų sutuoktinių pora turėsite stoti prieš teismą dėl prekybos žmonėmis. Ar prisipažįstate, kad išnaudojote vištų gaudytojus?
– Su tuo neturiu nieko bendra. Didžiojoje Britanijoje aš gyvenau daugiau kaip dešimtmetį.
2004 metais iš vieno žmogaus, kuris išvyko gyventi į Floridą, nusipirkau namų ir biurų valymo kompaniją – tuo ir užsiėmiau visą laiką.
Dar nuomojau gyvenamąsias patalpas žmonėms. Pas mane dirbo moterys ir iš Lietuvos, ir iš Anglijos.
Norėjau padėti lietuvėms, negerai, kai šeima gyvena atskirai, ėmiau domėtis, kokio darbo galėtų gauti vyrai. Man nebuvo sunku – laisvai kalbu angliškai. Viena bendrovė ieškojo vištų gaudytojų, pasiūliau tai savo darbuotojoms – joms tiko.
Atvažiavo ne tik jų vyrai, bet ir giminės, kaimynai, pažįstami. Visi buvo patenkinti.
– Tai kas nutiko, kad žmonės kreipėsi į policiją? Atliekant tyrimą nustatyta, kad jie dirbo tarsi vergovėje, gyveno antisanitarinėmis sąlygomis.
– Jie patys kalti dėl tų gyvenimo sąlygų.
Sakydavau: negerkite, nevalkataukite, susitvarkykite namus – nereagavo.
Juk gyveno ne viešbutyje, negi aš turėjau jų kambarius tvarkyti?
Kokiomis sąlygomis jie dirbo vištų fermoje ir kiek pinigų gaudavo – nežinau, nes ten nebuvau ir jokių reikalų neturėjau.
Žinau, kad tie vyrai važiuodavo atostogų į Lietuvą.
Jei buvo taip blogai, kaip pasakojo, galėjo nebegrįžti į tą vadinamąją vergovę. Tačiau sugrįždavo.
2016 metais apie lietuvius vištų gaudytojus pasirodė straipsnių britų spaudoje.
Paskui ši tema buvo pasigauta ir Lietuvoje.
– Kodėl vištų gaudytojai kreipėsi į Didžiosios Britanijos teisėsaugą?
– Atsirado uždirbti norinti britų advokatų kontora, kuri pasiūlė tiems žmonėms kreiptis į teismą ir pažadėjo, kad pavyks prisiteisti po 150 tūkst. ar 250 tūkst. svarų už darbą vergiškomis sąlygomis.
– Teisme šeši šiuolaikinės vergovės aukomis pripažinti lietuviai iš buvusių darbdavių prisiteisė daugiau kaip 1 mln. eurų. Ar tai nerodo, kas jie buvo skriaudžiami?
– Buvo rašoma, kad iš vergovės išlaisvinti 39 žmonės, o teisėsi tiktai keli. Kiti sugrįžo pas tuos pačius darbdavius. Ar ne keista?
Iš tos bylos labiausiai pralobo advokatai, o tiems žmonėms patrupino po kelis tūkstančius, kai kam – gal dešimt tūkstančių.
– Ką dabar veikia tie žmonės, kuriems buvo priteista pinigų?
– Vieni pasiliko Anglijoje, kiti Gargžduose valkatauja.
