Moteris buvo kaltinama tuo, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, siekdama turtinės ir kitokios asmeninės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi bei apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę, pasisavino, taip pat iššvaistė jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti Klaipėdos licėjaus veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, taip pat pagamino netikrus dokumentus, juos laikė bei panaudojo, o dėl tokių jos veiksmų didelę žalą patyrė valstybė ir Klaipėdos licėjus.
Jai pareikštų kaltinimų moteris nepripažino ir teigė nesuprantanti, kaip galima apgauti licėjų apgaunant ne įgaliotus jam atstovauti asmenis, o jo dalyvį – dalininką, t.y. pačią kaltinamąją. Kaltinamoji laikėsi pozicijos, kad ji nėra valstybės tarnautoja, ji yra VšĮ Klaipėdos licėjaus steigėja, dalininkė ir direktorė, o tarp mokyklos dalininkų nėra nei savivaldybės, nei valstybės, nei jų įmonių, įstaigų. Kaltinamoji taip pat teigė, jog visas licėjaus investicijas grąžino ir jokia žala įstaigai nepadaryta.
Bylą kaip pirmoji instancija išnagrinėjęs apygardos teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos išnagrinėjęs teisiamajame posėdyje, padarė išvadą, kad kaltinamoji apgaule įgijo turtinę teisę – panaudoti 25 000 eurų Klaipėdos licėjaus lėšų ne įmonės veiklai, o asmeninei naudai, t.y. jai nuosavybės teise priklausančių dviejų butų įrengimui; taip pat pasinaudodama apgaule įgyta turtine teise Klaipėdos licėjaus vardu ir lėšomis įgijo paslaugų ir prekių iš viso už 22 691,63 eurų, kuriuos pasisavino;
iššvaistė Klaipėdos licėjaus turto už 6880,96 eurų; eidama Klaipėdos licėjaus direktoriaus pareigas pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, nes panaudojo 70 PVM sąskaitų faktūrų (iš viso 27 904,78 eurų), 38 kvitus atsiskaitymams, iš viso 7147,27 eurų grynaisiais pinigais ir banko kortele pagrįsti ūkinėms operacijoms, 31 mokėjimo nurodymu pagrindė iš viso 17 227,01 eurų piniginių lėšų apmokėjimą ūkio subjektams, kai daiktai buvo įsigyti ir panaudoti ne Klaipėdos licėjaus veiklai ir dėl to negalima iš dalies nustatyti Klaipėdos licėjaus beveik 3 metų laikotarpio veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros;
siekdama asmeninės naudos – pridengti ir pateisinti neteisėtą Klaipėdos licėjaus lėšų panaudojimą ne įstaigos veiklai vykdyti, siekdama paslėpti savo padarytų nusikalstamų veikų pėdsakus bei išvengti atsakomybės, siekdama turtinės naudos – išsaugoti pasisavintą Klaipėdos licėjaus turtą kaip įgytą teisėtai, pagamino netikrus dokumentus – dalininkų susirinkimo protokolus, atgaline data panaudos sudarymo, nutraukimo sutartis, nutraukimo protokolą ir kt. ir davė nurodymus kitiems asmenims pakeisti dalį dokumentų;
nusikalstamus veiksmus atliko būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, siekdama turtinės ir kitos asmeninės naudos – pridengti ir pateisinti Klaipėdos licėjaus lėšų panaudojimą ne įstaigos veiklai vykdyti, paslėpti savo padarytų nusikalstamų veikų pėdsakus bei išvengti baudžiamosios atsakomybės, taip pat turtinės naudos – išsaugoti pasisavintą Klaipėdos licėjaus turtą kaip įgytą teisėtu būdu, įtraukė į šias veikas jos veiksmų nusikalstamo pobūdžio nesupratusius, jai pagal darbo teisinius santykius pavaldžius ir nuo jos priimamų sprendimų priklausomus asmenis, pasinaudodama užimamomis pareigomis, piktnaudžiavo tarnyba.
Byloje nustatyta, kad nebuvo būtinybės įrengti du kaltinamosios butus Klaipėdos licėjaus lėšomis tam, kad būtų apgyvendinti mokytojai pagal tarptautinę bakalaureato programą, nes tokios paraiškos ne tik kad nebuvo pateiktos, bet pagal jas nėra reikalavimo užtikrinti mokytojų apgyvendinimą.
Teismas padarė išvadą, kad už licėjaus lėšas įrengti du butai buvo skirti tik kaltinamosios asmeninių poreikių tenkinimui ir lėšų už jų nuomą gavimui. Teismas konstatavo, kad Klaipėdos licėjaus lėšomis buvo mokama ir už kaltinamosios kasdieninio vartojimo prekes, kosmetiką, naminių gyvūnų maistą ir kraiką, kaltinamosios narystę labdaros klube.
Byloje konstatuota, jog kaltinamoji vis dėlto yra prilyginama valstybės tarnautojai, nes Klaipėdos licėjus visuomenei teikia viešas švietimo paslaugas pagal valstybės nustatytus išsilavinimo standartus, yra įgaliotas išduoti vidurinės mokyklos baigimo atestatus, pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus, pradinio išsilavinimo pažymėjimus ir mokymosi pasiekimų pažymėjimus. Įstaiga gauna ir naudoja tikslines mokinio krepšelio lėšas.
Mokykla yra išlaikoma ne tik iš mokinių tėvų mokesčio už mokslą bei privačių rėmėjų lėšų, bet ir iš valstybės skiriamo moksleivio krepšelio lėšų. Dalis kaltinamosios, kaip įstaigos direktorės, funkcijų sietini su atitinkamais administraciniais įgaliojimais bei teise veikti viešąsias paslaugas teikiančios įstaigos vardu.
Skirdamas bausmę teismas pažymėjo, jog kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, o tai, kad ji atlygino padarytus nuostolius, jos baudžiamosios atsakomybės nešalina. Kadangi savo kaltės kaltinamoji nepripažino, tai rodo, jog ji savo veiksmų nevertina kritiškai, nesigaili. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamais veiksmais padaryta turtinė žala atlyginta. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
