Advokato teigimu, ankstesnių teismo procesų metu J.Melio gynėjai pateikė daugybę siūlymų dėl konkrečios kardomosios priemonės, todėl šįkart tiesiog prašoma sušvelninti suėmimą.
„Mes šiame prašyme neteikiame konkretaus pasiūlymo, į kokią kardomąją priemonę pakeisti. Mes prašome pakeisti švelnesne, be abejo, gali būti priemonių derinys – dokumentų paėmimas, kontrolė, namų areštas ir panašiai“, – sakė R.Burda.
Jis taip pat pabrėžė, kad nesant jokių papildomų priežasčių suėmimui, tik kaltinimų griežtumui, ši kardomoji priemonė neturėtų būti taikoma.
„Suėmimas – daugiau išimtis nei taisyklė turėtų būti, ir jeigu nėra objektyvių priežasčių teigti, kad kaltinamasis yra pavojingas ir gali sukelti problemų darant kitus nusikaltimus arba pasišalinti iš šalies, arba neatvykti į teismą, arba trukdyti teismui, kai nėra tokių objektyvių priežasčių, vien tik straipsnio griežtumas nėra pakankamas pagrindas laikyti asmenį“, – tvirtino R.Burda.
Jam pritarė ir J.Meliui taip pat atstovaujanti advokatė Galina Kardanovskaja, ji tikino, kad jų klientas turi visą finansinį aprūpinimą, gyventų viešbutyje ir taip būtų užtikrintas jo dalyvavimas teisme.
Abu gynėjai taip pat teismą ragino atsižvelgti į tai, kad dėl koronaviruso situacijos teismo procesas ir sprendimų priėmimas jau užtruko ir neaišku, kiek dar gali trukti.
Valstybinį kaltinimą byloje palaikanti prokurorė Daiva Skorupskaitė-Lisauskienė teismo prašė netenkinti šio prašymo. Jos teigimu, J.Melis suimtas yra „esant pagrįstam manymui, kad jis gali slėptis ar bėgti nuo teismo“.
„Kiti pagrindai, kad trukdys teismui, iš esmės žiūrint jau būtų išnykę, todėl, kad apeliacinės instancijos teisme byla yra nagrinėjama ir nagrinėjimas jau eina į pabaigą“, – pripažino prokurorė.
Ji teigė, kad kitokių kardomųjų priemonių, nei suėmimas, užtikrinti J.Melio dalyvavimą nėra.
Prokurorė atkreipė dėmesį, kad J.Melis pats yra pateikęs prašymą atlikti bausmę, tad jo buvimas Kybartų pataisos namuose nėra tik kardomoji priemonė.
Prokurorė taip pat teigė, kad advokatai nenurodė, kur tiksliai nuteistasis gyventų, ir pažymėjo, kad J.Melis neturi nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje, todėl nežinia, kaip būtų užtikrinamas jo dalyvavimas procese.
„Be to, atsižvelgiant į tą pačią COVID-19, tai būtų ne taip saugu, kaip bausmės atlikimo vietoje, todėl prašome prašymo netenkinti“, – sakė D.Skorupskaitė-Lisauskienė.
J.Melio advokatai piktinosi prokurorės atsakymais.
„Jeigu šiandien saugiausia vieta nuo COVID-19 yra kalėjimas, tai kodėl mes čia visi laisvėje. Atsiprašau, čia gal akibrokštas toks“, – sakė R.Burda.
„Ta aplinkybė, kad J.Melis paprašė atlikti bausmę, yra visiškai nesusiję su jo teisės pažeidimu (...) Sakyti apie tai, kad jis nori atlikti bausmę ir todėl turi likti kalėjime, čia cinizmo viršūnė, aš neturiu kitokių žodžių“, – teigė G.Kardanovskaja.
Teismas sprendimą dėl kardomosios priemonės paskelbs lapkričio 4 dieną.
Rusijos pilietis J.Melis laikomas suimtas nuo 2014 kovo, kai buvo sulaikytas vykstantis per sieną.
Pernai pavasarį Vilniaus apygardos teismas J.Meliui skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę už dalyvavimą 1991-ųjų Sausio įvykiuose. Bylai perėjus į Apeliacinį teismą, J.Melis sprendimo ir toliau laukia suimtas.
Pats kaltinamasis pripažįsta, kad 1991 metų sausį buvo viename iš tankų sovietams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą. Jo teigimu, pagal pulko vado įsakymą iš tanko buvo iššauti trys tušti šūviai.
Sausio 13-osios bylą Apeliacinis teismas pradėjo nagrinėti rugsėjo viduryje, jau įvyko aštuoni posėdžiai.
Iš viso byloje gautas 61 apeliacinis skundas – pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė prokurorai, nukentėjusieji ir 59 nuteistiesiems atstovaujantys advokatai.
Nuteistiesiems atstovaujantys advokatai siekia ginamųjų išteisinimo, tuo metu prokurorai prašo griežtesnių bausmių ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo bei turtinės žalos atlyginimo – per 11 mln. eurų.
Per Sausio įvykius žuvusio Apolinaro Juozo Povilaičio žmona Ona ir sūnus Robertas byloje yra pateikę du neturtinės žalos civilinius ieškinius – bendrai už 270 tūkst. eurų.
Dėl sveikatos specialistų rekomendacijų, susijusių su koronaviruso infekcijos plitimo prevencija, byla nagrinėjama 400 žmonių talpinančioje Mykolo Romerio universiteto didžiojoje auditorijoje.
Vilniaus apygardos teisėjų kolegija pernai kovo pabaigoje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų paskelbė nuosprendžius iš viso 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.
Tarp nuteistųjų – 94 metų buvęs sovietų gynybos ministras D.Jazovas, jam už akių teismas skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Jis mirė šių metų vasarį.
14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas ir buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB grupės „Alfa“ vadovui M.Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.
J.Melis yra vienas iš dviejų nuteistųjų, dalyvaujančių šiame procese. Posėdžiuose taip pat dalyvauja ir ketverių metų laisvės atėmimo bausme nuteistas buvęs sovietų karininkas Genadijus Ivanovas.
Didžioji dalis kitų Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečių nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisako juos išduoti.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
