Trečiadienį padėtas taškas garsioje kraujo mėginių aferoje, kurios tyrimas ir svarstymai teismuose truko beveik 5 metus. Dabar jau buvusiai Nacionalinės žemės tarnybos direktorei Daivai Gineikaitei ir trims jos bendrininkams nepavyko nusiplauti dėmių.
Tiesa, Kauno apygardos teismo jai paskirta bauda sumažinta nuo 13,2 tūkst. iki 9,4 tūkst. eurų. Baudos kitiems medikams taip pat aptirpo.
Po skandalo pareigų neteko ir tuometis Kauno klinikinės ligoninės direktorius Gediminas Abeciūnas bei jo pavaduotojas Kastytis Grigonis, pagal galutinę ir neskundžiamą LAT nutartį privalėsiantys atitinkamai sumokėti 11,2 tūkst. ir 7,5 tūkst. eurų baudas.
Avarijos dieną budėjęs gydytojas Artūras Šulnius įpareigotas sumokėti 1,8 tūkst. eurų baudą.
Vienintelė slaugytoja Salomėja Skersienė buvo atleista nuo bausmės, o žemesnės teismo instancijos jai paskirta 3,7 tūkst. eurų bauda – panaikinta.
Panaikintas ir draudimas D.Gineikaitei 3 metus eiti renkamas ir skiriamas pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose.
Pagal galutinę nutartį G.Abeciūnas negali vadovauti gydymo įstaigoms trejus, o K.Grigonis – dvejus metus.
Kirto pažinčių sistemai
D.Gineikaitę ir tuometį Kauno klinikinės ligoninės direktorių G.Abeciūną įklampino teisėsaugos pareigūnų legaliai įrašyti judviejų pokalbiai telefonu, o paskui grandinės principu įklimpo kiti medikai.
Buvo suduotas smūgis pažinčių sistemai – pasak kaltinimą teisme palaikiusio Generalinės prokuratūros prokuroro Dariaus Stankevičiaus, pasinaudojant ryšiais, telefonine teise, mėginta sutvarkyti neskaidrius reikalus.
D.Gineikaitės kraujo mėginių sukeitimo detektyvas prokuratūroje ir teismuose narpliojamas jau beveik 5 metus – tuometė NŽT direktorė avariją sukėlė dar 2015 metų gruodžio 19 dieną.
Po avarijos įpūtusi į policijos alkoholio matuoklį 1,66 prom. alkoholio (vidutinis girtumas), valdininkė nepaleido iš rankų telefono – prokuratūros duomenimis, siekdama užglaistyti skandalą, skambino tokiems įtakingiems žmonėms kaip buvęs vidaus reikalų ministras G.Furmanavičius ir tuometis „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.
Davė kraujo du kartus
D.Gineikaitė paskambino ir tuomečiam Kauno klinikinės ligoninės vadovui G.Abeciūnui, su kuriuo pažįstama dar nuo tų laikų, kai Kauno savivaldybėje dirbo juriste.
G.Abeciūnas nedarbo dieną – šeštadienį – greitai susisiekė su savo pavaduotoju K.Grigoniu, o pastarasis paskambino ligoninės Priėmimo skyriuje budinčiam savo tiesioginiam pavaldiniui gydytojui A.Šulniui.
Nesutikdama su policijos alkoholio matuoklio parodymais D.Gineikaitė nuvyko į Kauno klinikinę ligoninę, ten davė kraujo du kartus – tą pačią dieną ir kitą rytą, jau išsiblaiviusi.
Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai aptiko du D.Gineikaitės kraujo mėginius: viename buvo alkoholio, o kitame – ne.
Mėginys – šiukšlių dėžėje
Pareigūnų duomenimis, kraujo mėginių sukeitimo aferoje dalyvavo ir slaugytoja S.Skersienė.
Mėginį su promilėmis ji išmetė į šiukšliadėžę, esančią netoli savo namų.
Praėjus dviem dienoms nuo avarijos A.Šulnius pareigūnams teigė, jog jam paskambinęs K.Grigonis leido suprasti patiriantis ligoninės direktoriaus G.Abeciūno spaudimą, nes reikia padaryti taip, kad D.Gineikaitės kraujyje nebūtų rasta alkoholio.
A.Šulnius iš pokalbio su K.Grigoniu suprato, kad jis D.Gineikaitei turės padėti.
Atvykusi D.Gineikaitė pabrėžė A.Šulniui, kad viskas suderinta su Kauno klinikinės ligoninės vadovybe – direktoriumi G.Abeciūnu ir K.Grigoniu.
Medikas pakeitė parodymus
Tiesa, A.Šulnius po kurio laiko pakeitė parodymus vadovybės naudai, o patys ligoninės vadovai taip pat tikino, jog jis veikęs savarankiškai, jokių neteisėtų nurodymų jie esą nedavę.
Savo kaltę neigė ir D.Gineikaitė, kuriai kelionė apsvaigus nuo alkoholio kainavo valstybės tarnyboje.
A.Šulniaus ir S.Skersienės skunduose buvo tvirtinama, kad jie negali būti antrą kartą teisiami tuo pačiu pagrindu, nes jiems jau buvo skirtos administracinės naudos.
Šis faktas turėjo įtakos Aukščiausiojo teismo sprendimui atleisti slaugytoją nuo bausmės baudžiamojoje byloje.
