Teismo atstovė spaudai Milda Bučnytė naujienų portalui lrytas.lt po posėdžio pranešė, jog bus kviečiami duoti parodymų medicinos ekspertai, liudytojai.
Šie ekspertai kartą jau buvo apklausti mediko bylą nagrinėjant žemesnės instancijos teisme.
Kitas posėdis turėtų įvykti gruodžio 1 dieną. Dar du posėdžiai suplanuoti gruodžio ir sausio mėnesiais.
Siekia išteisinimo
Ž.Saladžinskas apskundė Kauno apylinkės teismo nuosprendį, pagal kurį jam skirtas lygtinis dviejų metų laisvės atėmimas, tokiam pačiam laikotarpiui uždrausta dirbti medicinos įstaigose ir skirta 753 eurų bauda.
Savo skunde medikas prašo panaikinti jam nepalankų žemesnės instancijos verdiktą, jį išteisinti, o mirusios pacientės artimųjų civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.
Nuosprendį apskundė ir civiline atsakove pripažintos Kauno klinikos, įpareigotos sumokėti velionės artimiesiems bendrą 120 tūkst. eurų dydžio neturtinę žalą ir 9,2 tūkst. turtinę žalą.
Prokuratūra, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme prašiusi skirti Ž.Saladžinskui skirti 3 metų lygtinę laisvės atėmimo bausmę ir uždrausti dvejus metus dirbti medicinos įstaigose, nuosprendžio neskundė.
Po operacijos mirusios 65 metų kaunietės šeimos nariai buvo pateikę 240 tūkst. eurų ir 13,5 tūkst. eurų ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Ž.Saladžinskas buvo pripažintas kaltu dėl neatsargaus gyvybės atėmimo ir tarnybos pareigų neatlikimo. Už tai numatytas laisvės atėmimas iki 8 metų.
Iškart po nuosprendžio Ž.Saladžinsko advokatas Dalius Gintautas pareiškė, jog jis šioje byloje įsiteisės tik galutinės Aukščiausiojo teismo nutarties – gynėjo nuomone, skundus bet kokiu atveju greičiausiai teiks viena arba kita pusė.
Mirė po dviejų dienų
Teismo medicinos tarnybos vadovo Romo Raudžio tvirtinimu, gydymas pasibaigė mirtimi, kurios buvo galima išvengti. Jis buvo apklaustas pirmos instancijos teisme.
Nuo tragedijos iki nuosprendžio paskelbimo įvyko ilgas procesas – pacientė mirė daugiau nei prieš 5 metus.
2015 metų vasario 12-ąją prieš operaciją moteris pasakė savo vyrui, kad per Valentino dieną gers su juo šampaną, bet vasario 14-ąją ji mirė.
Operacijos metu buvo pažeista blužnis, ją teko šalinti įvykus smarkiam kraujavimui. Tai darydamas medikas pažeidė ir sveiką moters kasą.
Pacientės būklė po operacijos tapo kritinė, ji mirė nuo ūmaus kasos uždegimo.
Išaiškėjo, jog chirurgas prieš operaciją nepasirūpino, kad būtų atlikti būtini tyrimai.
Neatliko papildomų tyrimų
Moters artimųjų tvirtinimu, didelių sveikatos problemų prieš operaciją ji neturėjo. Pacientė kreipėsi į Ž.Saladžinską po žarnyno tyrimo, kurio metu buvo rasta polipų.
Atlikus biopsiją buvo nustatyta, kad polipas nėra piktybinis.
Pacientę operuoti nusprendęs Ž.Saladžinskas paėmė į rankas skalpelį, tačiau, pareigūnų tvirtinimu, neatliko papildomų tyrimų ir nenustatė naviko vietos.
Šeimos nariai atkreipė dėmesį, kad medicininiuose dokumentuose iš pradžių išvis nebuvo įrašų apie pažeistą blužnį ir kasą.
Kad įrodytų mediko kaltę, velionės artimieji kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą, tačiau gavo atsakymą, jog paslaugos buvo suteiktos tinkamai.
Prokurorams iš pradžių nesutikus skirti medicininės ekspertizės, šeima samdė privačius ekspertus, kuriais remdamasis teismas įpareigojo teisėsaugą išsamiau įsigilinti į mirties aplinkybes. Kad būtų pradėtas tyrimas, artimiesiems teko sugaišti daug laiko.
Prokuratūra: „Nesilaikyta reikalavimų“
Prokuratūros tvirtinimu Ž.Saladžinskas, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, savo pareigas dėl neatsargumo atliko netinkamai – atėmė gyvybę pacientei, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles.
Pareigūnų duomenimis, chirurgas prieš naviko šalinimo operaciją neatliko pakartotinos fibrokolonoskopijos ir auglio biopsijos tam, kad būtų patikslinta diagnozė ir naviko vieta. Tokiu būdu, pasak prokurorų, buvo pažeisti oficialūs reikalavimai, susiję su tyrimo, diagnostikos ir gydymo taikymo metodais.
Pasak mirusios pacientės vyro Zigmanto Dargevičiaus, tragediją nulėmė ne mediko klaida, o jo nusikalstamas aplaidumas.
„Medikus gerbiau, gerbiu ir gerbsiu. Norėčiau, kad jie nesusitapatintų su vienu iš jų, atlikusiu nusikalstamą veiką, dėl kurios žuvo man brangus žmogus.
Mano palinkėjimas medicinos įstaigoms šiuo sunkiu laikotarpiu – kad tokių atvejų neslėptų, o juos analizuotų. Kad jie nesikartotų, kad būtų gelbėjamos gyvybės“, – po nuosprendžio teigė našlys.
Kalbėjo apie klaidas
Ž.Saladžinskas teisme aiškino, jog gailisi, prisiima atsakomybę „žmogiškąja prasme“.
Tuo pačiu jis pareiškė savo, kaip gydytojo pareigas atlikęs atsakingai, operacijų tvarkos nepažeidęs.
Pasak chirurgo, operacija buvo labai sudėtinga.
Teisme medikas pareiškė, jog besistengiant padaryti viską tinkamai įvyko klaida, o komplikacijos baigėsi itin skaudžiai.
„Teisinė bazė nėra palanki medikų atveju. Neturime klaidų suvokimo, jų supratimo kultūros medicinoje“, – tvirtino gydytojas.
Bendraudamas su žurnalistais mediciną jis palygino su aviacija, atomine energetiką ir kitomis sudėtingomis sritimis, kuriose klaidos nagrinėjamos sistemiškai.
Gydytojas pareiškė, jog draudimas dirbti medicinos įstaigose jam, kaip specialistui, reikštų pabaigą.
Medikai bijos dirbti?
„Pažangiose šalyse medicinos klaidų kriminalizavimo praktika vertinama kaip regresyvi, skatinanti gynybinę mediciną ir iš esmės bloginanti sveikatos sistemos funkcionavimą“, – savo tinklapyje paskelbė Ž.Saladžinską palaikantis Lietuvos medikų sąjūdis.
„Šis nuosprendis bus neabejotinai skundžiamas ir galutinai įsiteisės tik po galutinės Aukščiausiojo teismo nutarties. Ši byla nėra eilinė. Iš žmonių atimama teisė, kad jų gyvybės būti išgelnėtos aukščiausios kvalifikacijos chirurgo, uždraudžiant dvejus metus dirbti tokį darbą
Jei toks nuosprendis ir liktų galioti, mano ginamasis niekada negrįžtų į mediciną ir mes niekada neturėtume tokio aukšto lygio specialisto, kuris išgelbėjo daug gyvybių ir kuris sugrąžino sveikatą man pačiam.
Tokiais nuosprendžiais mes galime iššaukti nekontroliuojamą reakciją, kuri pasireikš tuo, kad esant karantinui, pandemijai, kai matome, kas vyksta pasaulyje ir kiek žmonių miršta, gydytojai bijos atlikti savo pareigas.
Gydytojas irgi ims nedarbingumo lapelį ir neberizikuos atlikti savo darbo vien matydamas, kaip pasibaigė net ne medicininės klaidos, o nesėkmės“, – po nepalankaus Kauno apylinkės teismo verdikto tvirtino Ž.Saladžinsko advokatas D.Gintautas.
