Valstybinė mokesčių inspekcija teisėtai priskaičiavo daugiau nei 11,8 mln. eurų mokesčių, delspinigių ir baudų su verslininku Sergejumi Rachinšteinu siejamai bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ už pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sukčiavimą, galutinai nutarė teismas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) rugsėjo 9 dieną atmetė įmonės skundą.

Teismas konstatavo, jog „Nekilnojamojo turto valdymas“ nepagrįstai bandė susigrąžinti beveik 6,5 mln. eurų PVM – įmonė deklaravo 2012-2015 metais sudarius 23,54 mln. eurų vertės sandorius su jau bankrutavusia bendrove „Construction ace“, taip pat milijoninės vertės sandorius su įmonėmis „Extra švara“, „Golbena“, „Monlera“, „GJ baldai“, „Baldų meistras“, tačiau anot VMI, paslaugos ir prekės realiai nebuvo suteiktos.

„Bendrovė iš karto nepateikė visų duomenų iki patikrinimo akto surašymo. Kolegijos vertinimu, taip siekta VMI kliudyti išsiaiškinti visas aplinkybes bei išvengti mokestinės atsakomybės. Įmonės operacijų apskaita buvo neišsami, nenaudinga ir netinkama, duomenų trūkumas atėmė galimybę patikrinti, ar galėjo įvykti sandoriai“, – rašoma teismo nutartyje.

Anot teismo, Mokesčių inspekcija turėjo pagrindą konstatuoti, kad „Nekilnojamojo turto valdymo“ teisė į PVM atskaitą turi būti apribota ir įmonė turi mokestį sumokėti.

Teismas paliko galioti 2019 metų gegužę Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtą sprendimą, kuriuo „Nekilnojamojo turto valdymo“ pretenzijos atmestos.

Teisme bendrovė siekė, kad būtų panaikinti 2018 metais priimti VMI ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimai – pagal juos įmonės turi sumokėti beveik 6,52 mln. eurų PVM, 3,43 mln. eurų delspinigių ir 1,86 mln. eurų baudą.

Anot VMI, „Nekilnojamojo turto valdymas“ fiksavo didelės apimties statybos bei rekonstrukcijos paslaugų įsigijimus, tačiau įtarimų sukėlė paslaugas parduodančių įmonių elgesys bei pasikartojančios jų steigimo ir bankrutavimo aplinkybės.

„Tam tikru metu pardavėjų akcininku arba vadovu laikinai tapdavo užsienio pilietis, kuris atvykdavo kelioms dienoms į Lietuvą, o vėliau paskyręs savo atstovą dingdavo. Tuomet, neilgai trukus pardavėjas, deklaravęs sandorį, bankrutuoja, nespėjęs sumokėti mokesčių, kurį pirkėjas bando susigrąžinti iš valstybės biudžeto“, – rašoma VMI pranešime.

„Nekilnojamojo turto valdymas“ lygiomis dalimis priklauso Kanadoje registruotai kompanijai „Rakhin consulting enginering“ ir Šveicarijos „United engineering & consulting capital“. Kanados įmonės atstovu įmonės dokumentuose įvardijamas S.Rachinšteino tėvas.

Įmonė Lietuvoje valdo įvairaus komercinio nekilnojamojo turto, kurio dalį už skolas antstoliai pastaruoju metu bando parduoti varžytinėse.

2016 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad S.Rachinšteinas yra kaltas dėl daugiau nei 700 epizodų kaltinimų ir nuteistas už sunkiausius finansinius nusikaltimus. Jam tuomet skirta pustrečių metų kalėjimo.

Tuomet teismai konstatavo, jog jis per fiktyvių įmonių tinklą galėjo legalizuoti apie 3 mln. eurų, pasisavinti per 400 tūkst. eurų PVM. Nusikaltimai įvykdyti 2000-2004 metais.