Itin spalvinga R.Dromanto-Ilgo biografija.
R.Dromantas nusikaltėlio karjerą pradėjo dar jaunystėje. Iš pradžių jis buvo eilinis Liuko gaujos narys, o maždaug 1997 metais įsiliejo į „daškinių“ gretas.
Pirmaisiais metais gaujoje jis reikšmingos vietos neužėmė. Nors skirtingai nuo kitų grupuotės narių fizine jėga neišsiskyrė – buvo aukštas ir liesas, tačiau už save mokėjo pakovoti.
R.Daškevičiui jis jau tada imponavo tuo, kad visada laikėsi žodžio, juo buvo galima pasitikėti. Be to, buvo ir patikrintas – kalbama, kad buvo įkliuvęs Baltarusijoje už žmogžudystę, tačiau kalėjime nepratarė nė žodžio, savo bendrininkų neišdavė.
Buvę „daškiniai“ pasakojo, kad „Ilgas“ turėjo ir gaujos nariui reikalingą talentą – meistriškai vogdavo mašinas.
Sulaikė Kaliningrade
R.Dromantas su keliais bendrininkais įsigudrino mašinas vogti Kaliningrado srityje. Iš ten automobiliai per Nidos pasienio postą buvo gabenami į Lietuvą ir parduodami.
Kaliningrade jis įkliuvo ir atsidūrė vietos kalėjime. Tačiau būtent šis sulaikymas jo tolimesnei karjerai suvaidino didelį vaidmenį.
Mat lietuvis atsidūrė vienoje kameroje su kylančia Kaliningrado nusikalstamo pasaulio žvaigžde Olegu Škiliu bei kitais vietos kriminaliniais autoritetais. Lietuvis įgijo kaliningradiečių pasitikėjimą ir tapo jiems kaip brolis.
Planavo verslą plėsti
Tuo tarpu R.Dromanto bosas Lietuvoje R.Daškevičius kūrė toli siekiančius šešėlinio verslo planus.
Jam pavyko savo įtakai pajungti didžiausią tuo metu Lietuvoje cigarečių prekeivį Valdą Jakutį bei konservatorių valdymo laikais paskirtą vieną Lietuvos policijos vadovų.
V.Jakutis cigaretes legaliai iš Vokietijos atsiveždavo į Lietuvą, o paskui jos jau kontrabanda buvo išgabenamos į tą pačią Vokietiją ir ten parduodamos. „Daškė“ šį verslą saugojo nuo nusikaltėlių, o policijos vadas – nuo pareigūnų puolimo.
Nors cigarečių kontrabandos verslas davė pasakiškus pelnus, R.Daškevičius norėjo plėstis. Jį ypač domino Kaliningradas.
„Daškė“ jau žinojo, kad ten kalintis jo gaujos narys R.Dromantas užmezgė gerus ryšius su vietos autoritetais. Tad „Ilgui“ grįžus į Kauną, jis buvo sutiktas labai pagarbiai ir kitiems gaujos nariams pristatytas ne kaip eilinis torpeda, o kaip vienas lyderių.
Mulkino cigarečių prekeivį
Tačiau į Kaliningradą „Daškė“ ir „Ilgas“ ne iškart įkėlė koją. Dar reikėjo iki galo prisijaukinti V.Jakutį, kuris vienintelis turėjo ryšių su cigarečių gamintojais ir juos galėjo įtikinti įkurti atstovybę Kaliningrade.
Tam buvo naudojama išbandyta nusikaltėlių taktika – kalbama, kad kai V.Jakutis išsiųsdavo į Vokietiją vilkiką su cigaretėmis, R.Dromanto vadovaujami žmonės jį pakeliui pavogdavo.
Vėliau V.Jakučiui paaiškindavo, kad cigaretes neva pagrobė kitos valstybės nusikaltėliai ir pasisiūlydavo už pusę kainos iš jų nupirkti.
Taip palaipsniui V.Jakutis suprato, kad be nusikaltėlių priedangos verslą sunku įsukti, o R.Daškevičius ir R.Dromantas tapo ne paprastais jo pagalbininkais, bet tikrais šešėlinio verslo dalininkais.
Planus kūrė pirtyje
Tuomet ir buvo pradėta regzti planus įsitivirtinti Kaliningrade.
Pirmieji „daškinių“ susitikimai su O.Škiliu ir jo žmonėmis vyko Palangos viešbutyje „Mama Roza“. Čia įrengtoje prabangioje pirtyje vyrai aptarinėjo būsimo verslo reikalus.
Per tuos susitikimus savo vertę ypač parodė R.Dromantas. Nors kaliningradiečiai gerbė R.Daškevičių, tačiau jie pabrėždavo, kad visiškai pasitiki tik R.Dromantu.
Barterį naudojo ir žudymams
Tai, kad be kraujo ir vietos nusikaltėlių autoritetų paramos Kaliningrade nepavyks pradėti cigarečių verslo, parodė ir artimiausi įvykiai.
Buvo nužudyti keli R.Daškevičiaus ir R.Dromanto konkurentai ir verslo partneriai – tarp jų ir cigaretėmis prekiavusios bendrovės „Mišel“ vadovas Grigorijus Pridancevas. Šis verslininkas slapta nuo „daškinių“ įkūrė dar vieną bendrovę ir nuslėpė pelną.
Nuo kulkų krito ir keli O.Škilio grupuotės priešai. Dabar pareigūnai kelia versiją, kad tada buvo savotiški barteriniai mainai. Rusai žudydavo lietuviams neįtikusius žmones, o „daškiniai“ šalino kaliningradiečių konkurentus.
Pinigai supriešino draugus
„Daškinių“ verslas Kaliningrade tapo labai pelningas.
Kelios savaitės prieš nužudymą 2001 metais R.Daškevičius vienam savo bičiuliui gyrėsi, jog jau yra uždirbęs 10 milijonų JAV dolerių.
Tačiau dideli pinigai greitai supriešino R.Daškevičių ir R.Dromantą.
R.Dromanto autoritetas „daškinių“ grupuotėje augo kaip ant mielių. Daugelis grupuotės narių „Ilgą“ laikė ne „Daškės“ pavaduotoju, o šiam lygiaverčiu žmogumi.
Tuo tarpu R.Daškevičius pernelyg atsipalaiduodavo. Būdavo, kad jis užgerdavo savaitėmis ir kažkur dingdavo. Tuomet visas darbo krūvis krisdavo ant R.Dromanto pečių. Tad „Ilgas“ tikėjosi, kad šešėlinių pinigų dalybose jam priklauso gerokai didesnis kąsnis.
Pirmasis krito prezidentas
Įtampa tarp dviejų grupuotės lyderių nuolat augo – jie vienas kitam ėmė atvirai grasinti nužudymu ir pasisamdė apsaugą.
R.Dromantas buvo apšaudytas net du kartus, tačiau jam per stebuklą pavyko išvengti mirties.
Vis dėlto, nepaisant solidžios apsaugos, pirmasis krito R.Daškevičius, tada buvęs ir Lietuvos bokso federacijos prezidentu. Jį, išeinantį iš sostinės kavinės „St.Valentino“, 2001 metais nušovė nuomuotame bute pasislėpęs snaiperis.
Našlei liko trupiniai
Iškart po R.Daškevičiaus mirties prasidėjo skubios „daškinių“ turto dalybos.
Manoma, kad su R.Daškevičiumi konfliktavęs R.Dromantas spėjo iš verslo Kaliningrade paimti didžiąją dalį pinigų – tiek savų, tiek susijusių su V.Jakučiu bei R.Daškevičiumi.
Iš viso itin plataus šešėlinio masto verslo nužudyto R.Daškevičiaus našlei Gelijai liko tik trupiniai – vienas „Daškės“ verslo partneris jai perdavė apie 300 tūkst. JAV dolerių. Šie pinigai buvo gauti pardavus buvusį sostinės „Pergalės“ kinoteatro pastatą, kuriame dabar įsikūręs laisvalaikio centras „Pramogų bankas“.
Tuo tarpu iš verslo Kaliningrade ištraukta suma buvo įspūdinga – prieš savo nužudymą V.Jakutis „Lietuvos rytui“ minėjo, kad R.Dromantas galėjo paimti apie 20 milijonų dolerių.
„Ilgas“ dalinti nepanoro
Manoma, kad būtent dėl šių pinigų užvirė arši kova. Į cigarečių verslą nemažas sumas buvo investavęs ne tik V.Jakutis bei R.Daškevičiaus grupuotė, bet ir kai kurie kiti žinomi verslininkai ir pareigūnai.
Tačiau staiga praturtėjęs R.Dromantas nepanoro dalintis. Jis net pareiškė, kad jokių pinigų negavo ir pasiūlė nekvaršinti galvos.
Kaune dėl Kaliningrado pinigų prasidėjo tikras karas. „Daškiniai“ skilo į dvi dalis: vieni palaikė R.Dromantą, kiti liko ištikimi nužudytam R.Daškevičiui.
Ruošėsi šauti iš granatsvaidžio
Jie buvo įsitikinę, kad R.Daškevičiaus nužudymą organizavo R.Dromantas. Atkeršyti už savo lyderio mirtį buvo ruošiamasi per pačias „Daškės“ laidotuves.
Buvo parinktas ginklas, šaulys su priedangos komanda. Tačiau R.Daškevičiaus pavaduotoju laikytas R.Dromantas Petrašiūnų kapinėse taip ir nepasirodė.
Buvo bandoma R.Dromantą nužudyti ir jam iš savo namų važiuojant šarvuotu 7-osios serijos BMW.
Atkeršyti už R.Daškevičiaus mirtį ypač siekė beveik 100 vyrų būrį valdęs „Aguoninių“ lyderis Klaidas Kanarskas, kurį su „Daške“ siejo itin draugiški santykiai. Kalbama, kad jis su savo kariais kelias dienas slaptavietėje su granatsvaidžiu laukė iš savo namo išvažiuojančio R.Dromanto, tačiau šis taip ir nepasirodė.
Rimčiausią priešininką pašalino
Šio mūšio laimėtoju tapo R.Dromantas, sugebėjęs suburti dalį buvusių R.Daškevičiaus pasekėjų.
Į pinigus užvaldžiusio R.Dromanto pusę perėjo net ir artimi R.Daškevičiaus žmonės – tarp jų ir „Daškės“ vaikystės draugas R.Užukauskas.
Tuo tarpu su priešininkais buvo susidorota daugiausia policijos rankomis. Kalbama, kad nedrįsdamas „bachūriškais“ metodais išsiaiškinti su K.Kanarsku, R.Dromantas ant jo užsiundė policininkus.
Šie „Aguoninių“ lyderį apkaltino nužudžius vieną merginą ir beveik pusei metų įkišo už grotų. Nors vėliau kaltinimai K.Kanarskui buvo panaikinti, tačiau rimtas priešininkas buvo neutralizuotas.
Panašiais metodais į kalėjimus buvo susodinti dar keli artimiausi „Daškės“ šalininkai.
Kas buvo vokelyje?
Ryšiais su aukštais policijos pareigūnais R.Dromantas garsėjo dar kontrabandinių cigarečių gabenimo laikais.
Tiesa, iš pradžių jis laikėsi nusikalstamo pasaulio taisyklių ir tiesiogiai su teisėsaugininkais stengėsi nebendrauti – tai darydavo per savo pažįstamus verslininkus.
Situacija kardinaliai pasikeitė, kai buvo nužudytas R.Daškevičius. Iškart po to vienas policijos šulas pasikvietė „Ilgą“ į savo kabinetą.
„Tai kaip, Rolandai, dabar mes bendrausim“, – paklausė pareigūnas į tarnybinį kabinetą užėjusio buvusio „daškinių“ lyderio.
„Jeigu galima, aš trumpam išeisiu ir tuoj grįšiu“, – esą taip pareigūnui atsakęs R.Dromantas.
Kalbama, kad R.Dromantas į kabinetą grįžo po pusvalandžio ir ant stalo numetęs storą voką pareiškė: „Štai taip ir bendrausim“.
Taip prasidėjo beveik septynerius metus trukęs jų bendradarbiavimas.
Tikrieji organizatoriai
Kalbama, kad tuo pačiu metu R.Dromantas labai padėjo atsistoti ant kojų tik pradedančiai reikštis „Agurkinių“ gaujai. Beveik dėl visų svarbiausių klausimų grupuotės lyderis Saulius Velečka vakarais važiuodavo tartis su R.Dromantu jo tvirtove paverstame name Kačerginėje.
Kai S.Velečkos grupuotė iškilo, bendradarbiavims tapo abipusis. Per „Agurką“ buvo tvarkomi su nusikalstamu pasauliu susiję dalykai, o R.Dromantas padėdavo sutvarkyti reikalus su teisėsauga.
Chrestomatiniu tokio bendradarbiavimo pavyzdžiu tapo 2009 metais Kauno policijos demaskuotas amfetamino fabrikėlių tinklas, kuriam vadovavo Antanas Želvys ir jo bendrai.
Kalbama, kad prieš pat šių fabrikėlių sunaikinimą S.Velečka buvo į skolą paėmęs 100 kilogramų amfetamino, už kurį turėjo gražinti pusę milijono eurų. Tačiau pinigų mokėti neskubėjo, o užsakė pagaminti dar 100 kilogramų. Kai narkotikai buvo pagaminti, fabrikėlį ir užklupo policjos pareigūnai, su kurių vadovu gerai sutarė R.Dromantas.
Už šią operaciją policijos pareigūnams buvo įteikti „Metų seklio“ apdovanojimai. Tuo tarpu tikrieji operacijos organizatoriai tyliai pasidalijo beveik pusę milijono eurų, kuriuos gavo pardavę į skolą gautus narkotikus.
Jautėsi visagalis
Tuo metu R.Dromantas ir R.Užukauskas Kaune jautėsi visagaliai.
Kai du Kauno verslininkai – Linas Dzidolikas ir Vladas Jovaiša pabandė įlisti į vieną jų verslų – prekybą maisto papildais – buvo iškviesti pokalbiui. Į susitikimą atėjęs R.Dromantas jų ramiai paklausė: „Ar jūs žinote, kas aš toks?“
Vėliau pradedantiems papildų prekeiviams buvo paaiškinta, kad jie turi laiko kelias dienas pagalvoti: „Mes galim viską. Vienas jau prisižaidė distribucija – prisigėrė antifrizo ir mirė. Jūs galėsite dirbti, bet mūsų nurodytomis kainomis ir mūsų procentais“.
Po šio pokalbio grasintojai buvo sulaikyti. Operaciją organizavę Kriminalinės policijos biuro pareigūnai stengėsi, kad apie sulaikymą nesužinotų R.Dromanto žmonės Kauno policijoje.
Norėjo užmėtyti doleriais
Iš pradžių į Vilniaus areštinę atveštas R.Dromantas jautėsi ramus.
„Jie mane papildais nori sutvarkyti, o aš juos užmėtysiu doleriais“, – tuomet kalbėdamas su kameros draugais juokavo R.Dromantas.
Tačiau kai jį iškvietę pareigūnai pateikė įtarimus organizavus kelių žmonių nužudymą, R.Dromanto juokeliai baigėsi. Jis puikiai suprato, kad sulaikymas už papildus – tik pretekstas.
Didžiavosi turtais
Vis dėlto praleidęs kelis mėnesius kalėjime, R.Dromantas vėl įgijo pasitikėjimą savimi.
Nuvežtas į teismą, kur turėjo būti pratęstas jo suėmimo terminas, R.Dromantas teisėjui išrėžė: „Aš turiu tiek pinigų, kad galėčiau visą gyvenimą nieko nedirbti“.
Toks pasitikėjimas buvo ne be pagrindo – teismui perduotoje byloje dingo visi kaltinimai dėl žmogžudysčių.
2011 metais Kauno apygardos teismo teisėja Svetlana Jurgaitienė, pareiškusi, kad nukentėjusių verslininkų parodymais negalima tikėti, R.Dromantą išteisino, o R.Užukauską nubaudė simboline bausme.
Į laisvę grįžęs R.Dromantas rado savo vietą užimtą – Kaune jau buvo įsitvirtinę buvę R.Dromanto globotiniai „Agurkiniai“. Tačiau neilgam – 2013 metais ir ši grupuotė buvo sutriuškinta. Kalbama, kad ir prie šios operacijos galėjo prisidėti R.Dromantas.
Teisėjai lenkėsi „Ilgui“
Po išteisinimu pasibaigusio suėmimo, R.Dromantas ypač ėmė rūpintis savo teisine apsauga. Jis pasisamdė kelis brangiai apmokamus advokatus, tarp kurių buvo ir laikinai Generalinei prokuratūrai vadovavęs Darius Raulušaitis.
Jų padedamas R.Dromantas ne tik teikė milijoninius ieškinius savo konkurentams, bet ir bandė prieš juos inspiruoti ikiteisminius tyrimus.
Nors teisėjams nebuvo paslaptis „Ilgo“ kriminalinė biografija, tačiau jie tarsi tarpusavyje varžėsi, kuris buvusio nusikaltėlių autoriteto naudai priteis didesnę sumą. Ir niekas nekreipė dėmesio į R.Dromanto smaugiamų verslininkų pasakojimus, jog vekseliai, skolos rašteliai, akcijų pirkimo sandoriai buvo išgauti prievarta.
Inspektoriai patikėjo pasakomis
Aplink pirštą R.Dromantas apsuko ir Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), panorusią sužinoti, iš kur šis gavo savo pirmuosius milijonus.
Patikrinimą atlikę inspektoriai patikėjo jokiais dokumentais neparemta R.Dromanto pasaka apie uždarbius iš tarpininkavimo.
Ypač juokingai atrodė R.Dromanto paaiškinimas, kad pirmąjį milijoną eurų grynais pinigais jis pagal žodinį susitarimą gavo 2010 metais už tarpininkavimo paslaugas parduodant dalį vienos alkoholiu prekiaujančios įmonės akcijų.
Inspektoriai patikėjo tokiu pasakojimu net nepatikrinę, kad viso sandorio vertė vos viršijo tą milijoną eurų. Be to, akcijų pirkėjai ir pardavėjai vienas kitą gerai pažinojo ir jiems jokių tarpininkų nereikėjo.
R.Dromantas savo pasiaiškinime VMI prisipažino žinojęs, jog privalėjo už gautas lėšas sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), tačiau to nepadaręs, nes to esą prašė su kontrolės institucijomis nenorėję turėti reikalų verslininkai.
„Dabar noriu gera valia įvykdyti 2010 metų prievolę, sumokėti GPM nuo pajamų, gautų už tarpininkavimo paslaugų suteikimą“, – 2017 metais VMI rašė R.Dromantas.
Nors paprastai už mokesčių nemokėjimą verslininkams keliamos baudžiamosios bylos arba bent jau skiriamos didžiulės baudos, R.Dromantas iš balos išėjo sausas. VMI, regis, džiaugėsi bent tuo, kad buvęs nusikaltėlių šulas sumokėjo GPM ir leido jam legalizuoti pirmąjį milijoną.
