„Ikiteisminis tyrimas baigtas, byla perduodama teismui“, – paskelbė Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius. Bylą nagrinės Alytaus apylinkės teismas.
Pasak D.Valkavičiaus, ikiteisminmio tyrimo metu surinkta daug duomenų, kurie atskleidė nelaimės aplinkybes. Įmonė sandėliavo dvigubai daugiau padangų negu buvo leista, o priešgaisrinės tarnybos ir aplingosaugos specialistai neužtikrino tinkamos bendrovės veiklos kontrolės.
„Visa tai lėmė ekologinę katastrofą“, – mano prokuroras D.Valkavičius.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavusi Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė atskleidė, kad gaisras kilo 2019 metų spalio 16 dieną, apie 2 valandą 12 minučių.
Ekspertai paskelbė, kad nustatyti gaisro kilimo tiesioginės priežasties nėra galimybių, mat įvykio vieta smarkiai išdegusi, didelė pastato dalis sugriuvo.
Ekspertai pateikė 3 galimas priežastis: elektros sistemų pažeidimai, technologinio proceso pažeidimai, pašalinis atviros ugnies šaltinis.
„Jokių duomenų apie tyčinį padegimą byloje nėra“, – tikino N.Urbonavičienė.
Pasak jos, tiksli gaisro kilimo vieta nustatyta. Šioje patalpoje vyko pirminis padangų apdorojimas, joje buvo sukaupti itin dideli padangų kiekiai.
Įmonei buvo leista sandėliuoti 1920 tonų padangų, tačiau ji buvo sukaupusi daugiau kaip 5000 tonų padangų. Gaisro metu sudegė daugiau kaip 2000 tonų padangų.
Padangos buvo gabenamos iš Estijos, po 3-4 vilkikus kiekvieną dieną.
Pasak prokurorės N.Urbonavičienės, įmonė naudojo labai seną įrangą, kuri dažnai gesdavo, todėl bendrovės sandėliuose ir susikaupė dideli padangų kiekiai.
Trys Alytaus rajono gyventojai kreipėsi į medikus dėl sveikatos sutrikimų, o valstybė išmokėjo apie 6 mln. eurų gaisro padariniams šalinti.
Gaisras gamykloje „Ekologistika“ valstybei dėl išsiskyrusių nuodingų medžiagų padarė daugiau kaip 6 mln. eurų žalą. Bendras civilinis ieškinys gali siekti 12 mln. eurų.
Byloje galutiniai įtarimai pareikšti septyniems fiziniams ir juridiniams asmenims, tarp jų – „Ekologistikos“ vadovas Juozas Cicėnas, du darbuotojai bei pati bendrovė.
Visi jie kaltinami sistemingu aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimu bei apgaulingu apskaitos tvarkymu. J.Cicėnas bei juridinis asmuo taip pat įtariami turto sunaikinimu dėl neatsargumo, o vadovas – ir dokumento suklastojimu.
J.Cicėnas kaltės nepripažino ir parodymų nedavė. Bylos pradžioje apklausiamas specialiuoju liudininku jis pateikė neįtikėtiną versiją: esą gretimose patalpose, kurios priklauso kitam savininkui, kilo nedidelis gaisras ir užsidegė graužikas.
Degantis graužikas esą atbėgo į padangų sandėlį ir sukėlė gaisrą.
„Tiriamos įvairios versijos, tačiau ši nepasitvirtino“, – komentavo priokuroras D.Valkavičius.
Alytaus apskrities vyriausio policijos komisariato viršininkas Alvydas Jurgelevičius pranešė, kad įvykį tyrė net 47 pareigūnai.
Jau antrąją dieną po gaisro kilimo pareigūnai atliko kratas ir paėmė dokumentus, kurie labai pravertė tiriant bylą. Atlikta 5000 ikiteisminio tyrimo veiksmų, apklausta 150 liudininkų, o bylą sudaro 90 tomų.
Sistemingu aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimu bei turto sunaikinimu dėl neatsargumo įtariamas dar vienas juridinis asmuo.
Įtarimai dėl tarnybos pareigų neatlikimo pareikšti dviem Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus darbuotojoms Aušrai Bružienei ir Aušrai Kričenienei.
Šiemet gegužę Kauno apygardos prokuratūra jau perdavė į teismą išskirtą baudžiamąją bylą, kurioje dviem Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams pareikšti kaltinimai dėl tarnybos pareigų neatlikimo.
Tyrėjų surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad dėl jų neveikimo nebuvo imtasi teisinių, techninių bei organizacinių priemonių, galėjusių užkirsti kelią itin didelio masto gaisro kilimui.
Į teisiamųjų suolą teks sėsti Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkui Algirdui Bautroniui ir šios tarnybos vyriausiajam specialistui Sauliui Mockevičiui, anksčiau ėjusiam Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko pareigas.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamieji nepriskyrė šios bendrovės tikrintinų objektų grupei ir neįtraukė jos į metinius planinius priešgaisrinių techninių patikrinimų planus.
Taip nebuvo užtikrinta valstybinė priešgaisrinė priežiūra ir priešgaisrinis rėžimas nurodyto pastato dalyje, nebuvo imtasi teisinių ir techninių priemonių bei užkirstas kelias itin didelio masto gaisrui kilti 2019 metų spalį.
