„Bausmės atlikimo metu nuteistasis trisdešimt tris kartus skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nuteistajam suteikta teisė gyventi bute, esančiame šalia atvirosios kolonijos su šeima, pažeidimų fiksuota nebuvo.
Nuteistasis elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme“, – rašoma teismo nutartyje.
Primintina, kad M.Čebelis nuteistas Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu, galutine – 17 metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad Kaune, veikdamas su kitais asmenimis organizuotoje grupėje, įvykdė didelės vertės turto plėšimus, taip įvykdė didelės vertės turto plėšimą panaudojęs netikrus dokumentus ir pasisavinęs policininko vardą bei tyčia, itin žiauriai, iš savanaudiškų paskatų, nužudė bejėgiškos būklės žmogų.
Teismas pažymėjo, jog M.Čebelis laisvės atėmimo bausmę atlieka už šešis tyčinius nusikaltimus, iš jų du priskiriami prie sunkių, o vienas – labai sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimus M.Čebelis padarė veikdamas organizuotoje grupėje, anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir šios aplinkybės, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių.
„Nagrinėjamu atveju, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis už padarytus sunkius bei labai sunkų nusikaltimą šiuo metu vis dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai,“ – nustatė teismas.
Teismas, įvertinęs aplinkybes, konstatavo, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui.
Nuteisti už plėšimus ir nužudymą
Kaip yra skelbęs lrytas.lt, Marius Čebelis 2008 m. buvo nuteistas kartu su kitais gaujos nariais. Tąkart gaujos lyderiu buvo pripažintas tuo metu 37 metų amžiaus buvęs Žydrūnas Lekavičius, teismas jam skyrė 20 metų laisvės atėmimo. Jo brolis, tuo metu 24 metų amžiaus, Artūras Lekavičius, buvo įkalintas 19 metų. 23 metų Mindaugas Maslauskas buvo nuteistas 18 metų, tuo metu 23 metų amžiaus buvusiam Mariui Čebeliui ir 28 metų Dariui Romanovui atseikėta po 17 metų nelaisvės.
Švelniausią bausmę, 13 metų laisvės atėmimo, teismas skyrė 25 metų Erlandui Palukaičiui.
Visi šeši kauniečiai nuteisti už 2005 metais įvykdytus tris sunkius nusikaltimus: plėšimus ir nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis.
Gaują subūręs ir jai vadovavęs Ž.Lekavičius rinkdavo informaciją apie pinigų turinčius kauniečius ir kurdavo jų apiplėšimo planus. Pirmąjį policijos atskleistą nusikaltimą gauja įvykdė 2005 metų vasario mėnesį, prieš tai gavę informacijos, kur vienas kaunietis laiko prekes ir pinigus.
Pirkėjais apsimetę gaujos nariai pateko į patalpas, ėmė mušti verslininką ir kartu buvusią moterį. Tąkart plėšikai paspruko pagrobę įvairių vertybių bei pinigų. Bendra nuostolių suma siekė 17 tūkst. 563 litus (5 090 eurų).
Persirengė policininkų uniformomis
Po sėkmingai įvykdyto plėšimo gaujos lyderis sužinojo, kad kaunietis R.S. kolekcionuoja senovinius pinigus, o kolekciją laiko savo bute. Planuodamas kolekcininko apiplėšimą, Ž.Lekavičius paskirstė užduotis savo gaujos nariams: liepė stebėti daugiabutį namą, kuriame gyvena kolekcininkas, išsiaiškinti laiptinės durų kodą.
Rengdamiesi užpuolimui plėšikai įsigijo netikrus policijos pareigūnų pažymėjimus, taip pat gavo dvi uniformas.
Persirengę policininkais M.Maslauskas ir M.Čebelis paskambino į kolekcininko buto duris, šiam jas atidarius įėjo vidun. Tariami pareigūnai duris paliko neužrakintas, kad į butą galėtų netrukdomi įsiveržti jų sėbrai.
Įsibrovę į butą plėšikai puolė kolekcininką mušti, reikalavo pasakyti, kur laikomos vertybės. Grobis nebuvo didelis – nusikaltėliai pasisavino įvairių daiktų, kurių vertė siekė 4 tūkst. 415 litų (3 280 eurų).
Kaunietį įviliojo į spąstus
Žiauriausią nusikaltimą Ž.Lekavičiaus gauja įvykdė 2005 metų birželio mėnesį. Sužinoję, kad automobiliais prekiavęs 37 metų kaunietis savo namuose gali turėti vertingų antikvarinių monetų kolekciją, nusikaltėliai nusprendė jį apiplėšti bei nužudyti.
Nusikaltimui gaujos nariai pasirengė kruopščiai. Vieną vakarą pas R.S. į namus užsuko jį anksčiau pažinojęs Ž.Lekavičius ir pasiūlė vykti pasilinksminti.
Tačiau vietoje žadėtų linksmybių, R.S. laukė Ž.Lekavičiaus gaujos nariai. Jie smūgiais parvertė žmogų ant grindų, surišo rankas ir kojas, kankindami liepė pasakyti, kur jis slepia monetų kolekciją.
Kankino ir nužudė
Nusikaltėliai žmogų kankino itin žiauriai: pasikeisdami mušė bei spardė, laužė rankų pirštus, daužė plaktuku. Kad patalpoje neprisitaškytų kraujo, egzekucija vyko žmogų pargriovus ant polietileno plėvele uždengtų grindų.
Neiškentęs kankinimų R.S. pasakė, kur laiko vertybes.
Dalis gaujos narių liko saugoti sunkiai sužalotos aukos, o kiti, nuvykę į jo namus, pagrobė nemažai auksinių ir sidarbinių monetų, pasisavino kitus vertingesnius daiktus. Vėliau nustatyta, kad plėšikų grobis siekė 22 tūkst. 515 litus (6 526 eurai).
Apžiūrėjęs grobį gaujos vadeiva Ž.Lekavičius liepė nužudyti auką.
Tyrimo metu nustatyta, kad egzekuciją įvykdė Ž.Lekavičiaus brolis Artūras, leisgyvį vyrą pasmaugęs elektros laidu. Atlikę kruviną darbą žudikai aukos kūną užkasė miške.
