Kelmės teismui nepavyko atversti korupcija kaltinamo Kelmės rajono mero 57 metų Vaclovo Andrulio baudžiamosios bylos. Jos nagrinėjimą sustabdė teisiamo politiko gynėjo Mindaugo Bliuvo pateikti prašymai.

Pirmojo posėdžio pradžioje teisėja Laima Borkovskienė paaiškino proceso dalyviams, kad prieš kelis dešimtmečius dirbo juriste ir turėjo darbinių santykių su teisiamuoju V.Andruliu. Tačiau teisėja pažymėjo, kad  nemato priežasčių nusišalinti nuo bylos: „Pažįsta jį tik kaip kelmiškį, neturi jokių sąsajų, nesu šališka“.

Nei teisiamasis V.Andrulis su advokatu M.Bliuvu, nei prokuroras Andrejus Mirnyj neįžvelgė priežasčių nušalinti teismo sudėtį.

Pateikė ne vieną prašymą

Tačiau netrukus iškilo kitų kliūčių atversti bylos medžiagą. Sostinės advokatas paprašė apklausti ne tik pagrindinį liudytoją verslininką Petrą Račkauską, bet ir keturis Kelmės rajono savivaldybės darbuotojus. Be to, teismo paprašyta pareikalauti, kad būtų išslaptinti STT dokumentai.

Advokatas M.Bliuvas pažymėjo, kad įrodymai šioje byloje rinkti taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus: „Yra tikimybė, kad  taikant juos atlikta provokacija. Kyla klausimų dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo – tai pagrindinis bylos akcentas. Man neteko matyti bylos užuomazgų, todėl prašome išslaptinti pažymas“.

Prokuroras A.Mirnyj neprieštaravo šiems prašymams, bet perspėjo, kad liudytojų apklausa vilkins procesą ir nebebus galima taikyti trečdaliu sumažintą bausmę garantuojantį sutrumpintą bylos tyrimą.

„Mes tai įsivertinome“, – atsakė Kelmės politiko gynėjas.

Ieškos nusikaltimo šaknų

Laikinai nuo pareigų nušalintojo mero advokatas pažymėjo, kad pirmą kartą ikiteisminio tyrimo medžiagoje nematė galimo nusikaltimo užuomazgų.

Todėl ir buvo paprašyta, kad būtų išslaptinta 2019 m. spalio 21 d. pažyma. Joje tikimasi rasti priežastį, leidusią pradėti kriminalinės žvalgybos veiksmus prieš V.Andrulį.

Tokiam prašymui neprieštaravęs prokuroras A.Mirnyj teismo paprašė nukelti artimiausią posėdį bent trim savaitėms. Nes tiek laiko įprastai trunka pažymų išslaptinimo procedūra. Todėl kitas posėdis numatytas spalio 13 d.

Pats V.Andrulis nebuvo kalbus. Politikas pareiškė nenorinti kalbėti kaltės klausimu, o į klausimą, ko tikisi iš teismo, atsakė lakoniškai: „Teisingumo“.

Sulaikė per pietų pertrauką

Kelmės socialdemokratų lyderis buvo sulaikytas šių metų gegužės 19-ąją. Politikas buvo sučiuptas išsyk po to, kai iš verslininko P.Račkausko paėmė 5 tūkstančių eurų kyšį.

Mero sulaikymas kelmiškiams sukėlė tikrą šoką, nes iki pietų jis dalyvavo keliuose pasitarimuose, posėdžiuose, o į darbą negrįžo po pietų pertraukos. STT agentai politiką sučiupo prie užtvankos esančioje aikštelėje, į kurią V.Andrulis atvažiavo tarnybiniu automobiliu.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis,  už palankumą Tytuvėnuose (Kelmės r.) vykdomame projekte „Tytuvėnų miesto viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“ iš verslininko Kelmės rajono meras prašė 10 tūkstančių eurų kyšio.

Papildomų lėšų rangovas iš Savivaldybės paprašė, nes išvalius tvenkinius ir nutiesus takus, nebepakako pinigų žolei užsėti ir medeliams.

Prokuroro siūlymas neįtiko

Sulaikytasis iš pradžių kaltę neigė. Jis tikino esąs nekaltas ir gegužės 21-ąją, kai stojo prieš Šiaulių teismą dėl kardomosios priemonės paskyrimo. Iš areštinės paleistą politiką teismas nuo pareigų nušalino pusmečiui.

Susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, Kelmės meras pakeitė taktiką -  netrukus prisipažino įvykdęs jam inkriminuotą nusikaltimą. Todėl prokuroras A.Mirnyj pasiūlė bylą užbaigti baudžiamuoju įsakymu.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą siekęs V.Andrulis su tokiu pasiūlymu nesutiko. Tada prokuroras nutarė užbaigti ikiteisminį tyrimą ir perduoti bylą nagrinėti teismui.

Grėsmė politiko karjerai

Kyšininkavimu kaltinamam V.Andruliui gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų.

Politikas anksčiau nėra teistas, tad labiausiai tikėtina, jog atsipirks bauda.

Tiesa, klaustukas pakibęs dėl V.Andrulio politinės karjeros – teismui teks nuspręsti, ar jis gali grįžti į pareigas.

Korupcinio pobūdžio bylose nuteistiesiems dažnai skiriamos papildomos baudžiamojo poveikio priemonės – laikinai uždraudžiama eiti tam tikras pareigas ar užsiimti veikla.