Vieną nuosprendį jau išklausė
Naftos produktų ekspedijavimo įmonės „Naftos grupė“ generalinis direktorius Antanas Urbutis, jo brolis bei vienintelis akcininkas Artūras Urbutis, sandorius tvarkiusi tiekimo skyriaus vadovė S.Popova prieš dvejus metus išklausė pirmąjį nuosprendį dėl jiems inkriminuotos panašios nusikalstamos veiklos.
„Naftos grupės“ konsultantu save įvardijęs Artūras Urbutis ikiteisminio tyrimo metu pripažintas įmonės lėšas pasisavinusios nusikalstamos grupuotės organizatoriumi, kurio nurodymus esą vykdė bendrininkai – brolis Antanas ir S.Popova.
Klaipėdiečiui Artūrui Urbučiui už vienuolika nusikalstamų veikų skirta reali 7 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Antanas Urbutis už grotų pasiųstas 6 metams, o jo pavaldinei S.Popovai skirta 3 metai nelaisvės bausmė atidėta tokiam pat laikotarpiui.
Verslininkai įpareigoti sumokėti po 3 mln. o S.Popova – 1 mln. eurų, kuriuos esą pasisavino iš „Naftos grupės“ - išgrynino pinigus ir taip esą neteisėtai sumažino įmonės mokėtiną pelno mokestį.
Iš trijulės dar priteista 2,3 mln. eurų už nusuktus mokesčius. Apskundę nuosprendį Apeliaciniam teismui, bet dar nesulaukė jo sprendimo naftos produktų tiekėjai vėl mindžioja Klaipėdos apygardos teismo slenksčius.
Nuteisti ir „Klaipėdos naftos“ vadai
Pirmajame teismo procese kaltais pripažinti ir du NG verslo partnerės – valstybinės įmonės „Klaipėdos nafta” (KN) – vadovai: generalinis direktorius Jurgis Aušra ir komercijos direktorius Ričardas Milvydas.
Kaltinimai prislėgė ir Artūro Urbučio uošvį – buvusį Neringos merą Andrejų Vaičiulį, tuo metu vadovavusį Šiaulių banko filialui Klaipėdoje.
Teismas nustatė, jog A.Urbutis, esą pasinaudodamas A.Vaičiulio ryšiais su J.Aušra, sudarė valstybei nuostolingą sutartį, pagal kurią „Naftos grupė“ išskirtinėmis sąlygomis galėjo naudotis KN terminalu.
Maža to, pripažinta, kad A.Urbutis įsūdė 3,3 mln. ir beveik 176 tūkst. JAV dolerių (148,5 tūkst. eurų) kyšį R.Milvydui – už NG palankius veiksmus, nutenkintą konfidencialią informaciją, derinamus dokumentus.
Teismas J.Aušrai atseikėjo trejus metus ir devynis mėnesius, o A.Vaičiuliui – dvejus metus ir devynis mėnesius nelaisvės. Bausmės buvusiam KN vadovui ir eksbankininkui atidėtos.
Tik R.Milvydas, dar apkaltintas ir kyšininkavimu, sulaukė realios laisvės atėmimo bausmės – nuteistas kalėti pusšeštų metų.
KN vadovams ir jų bendrininku pripažintam A.Vaičiuliui priteista solidariai atlyginti „Klaipėdos naftai” padarytą 20 mln. 879 tūkst. eurų žalą, priskaičiavus 5 proc. palūkanų.
Prokurorai nepalieka ramybėje
Visi šeši nuteistieji Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį apskundė. Jų skundus jau dvejus metus nagrinėjantis Apeliacinis teismas paskutinio taško šioje byloje dar nepadėjęs.
Per tą laiką nustatyta, kad broliai Urbučiai ir S.Popova, manipuliuodami bankų sąskaitomis ir suklastotais mokėjimų pavedimais, galėjo neteisėtai pasisavinti ir daugiau „Naftos grupės“ turto.
Prokurorai teigia, kad nusikalstamos veiklos bendrininkai nuo 2006 metų vasario iki 2010 metų lapkričio atliko daugybę neteisėtų finansinių operacijų ir galėjo pasisavinti daugiau kaip 5,2 mln eurų.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, pinigai už „Naftos grupei“ kitų įmonių iš tikrųjų nesuteiktas paslaugas esą buvo pervedami kitoms A.Urbučio valdomoms kompanijoms.
„Dalis lėšų per kitų įmonių sąskaitas išgryninta „Snoro“ bankomatuose. Neteistai įgytų ir legalizuotų pinigų suma siekia 5 mln. 76 tūkst. eurų“, – pažymėjo kaltinimą valstybės vardu reiškianti prokurorė Dalia Stonienė.
Iš Apeliacinio teismo - žalia šviesa
Antroji „Naftos grupės“ byla perduota Klaipėdos apygardos teismui, bet 2018 metų birželį nutraukta. Konstatuota, kad tie patys kaltinimai Urbučiams ir S.Popovai jau išnagrinėti, jie nuteisti, tik nuosprendis dar neįsigaliojęs – apeliacinis procesas tebevyksta.
Teisėjas Eduardas Maškevičius antrąją bylą dėl „Naftos gupės“ turto pasisavinimo ir legalizavimo nutraukė, siekdamas išvengti dvigubo baudžiamumo – negalima asmenų teisti ir bausti už tuos pačius nusikaltimus.
Klaipėdos apygardos prokuratūra tokią nutartį apskundė Apeliaciniam teismui, nurodžiusi, jog nauji kaltinimai siejami su skirtingomis veiklomis ir lėšoms, galimų nusikaltimų padarymo mechanizmas irgi yra kitoks.
Tačiau Apeliacinis teismas stojo prokurorų pusėn – konstatavo, kad baudžiamąją bylą sustabdęs teisėjas E.Maškevičius neteisingai suprato ir išaiškino draudimo antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką turinį.
„Kaltinamiesiems inkriminuota galimai neteisėta veikla abiem atvejais panaši, bet nėra tapati, kitaip kvalifikuojama – skiriasi ir nusikaltimų dalykas, ir galimai atlikti neteisėti veiksmai“, – pažymėta Apeliacinio teismo nutartyje.
Panaikinus Klaipėdos apygardos teismo nutartį, Urbučiai ir S.Popova į kaltinamųjų suolą sėdo antrą kartą.
Advokatai prakalbo apie senatį
Klaipėdos apygardos teisme kita byla dėl „Naftos grupės“ lėšų pasisavinimo ir nusikalstamo turto legalizavimo vėl atversta penktadienį.
Prokurorei D.Stonienei nespėjus paviešinti naujų kaltinimų, sujudo teisiamųjų advokatai – įrodinėjo, kad naujų faktų, reikšmingesnių aplinkybių nenustatyta – naujoje byloje esą kartojami tie patys kaltinimai, sandoriai ir atliktos finasinės operacijos.
„Paskutinioji veika tyrėjų užfiksuota prieš dešimt metų, vadinasi, senaties terminas jau suėjo. Akivaizdu, kad teismas dėl to negalės skelbti apkaltinamojo nuosprendžio, tokią bylą reikia nutraukti “, – procesą mėgino stabdyti A.Urbučio advokatas Mindaugas Dūda.
Tačiau teisėja Kristina Kakurinė atmetė advokatų prašymus: „Tik išnagrinėję bylą, išklausę liudininkų parodymus, žinosime viską. Tada bus išspręstas klausimas ir dėl galimai nusikalstamos veiklos senaties“.
Kaltinamieji tvirtino jokių nusikaltimų nepadarę. Taip patį jie kalbėjo prieš dvejus metus, kai buvo nuteisti už panašią neteisėtą veiklą.
Klaipėdos apygardos teismas rengiasi šioje byloje apklausti penkiolika liudytojų.
Įžvelgė korupciją ir nepotizmą
Šios painios bylos ištakos siejamos su tais laikais, kai strateginei valstybės įmonei „Klaipėdos nafta“ ėmė vadovauti J.Aušrą pakeitęs naujasis generalinis direktorius Rokas Masiulis, vėliau paskirtas energetikos, o paskui ir susisiekimo ministru.
R.Masiulis su savo komanda veikiausiai įtarinėjo, kad „Klaipėdos naftoje“ įsišakniję korupcija ir nepotizmu persmelkti šešėliniai sandoriai su naftos produktų tiekėjais bei jų tarpininkais. Pradėta kalbėti apie galimą didžiulio masto valstybės lėšų grobstymą.
KN terminale į tanklaivius buvo pilami nemenki kiekiai „Naftos grupės“ Rusijoje parūpintų krovinių – per metus susidarydavo apie 2 mln. tonų mazuto ir kitokių naftos produktų.
Žinios apie įtarimus dėl galimų lėšų švaistymo nusirito iki aukščiausių valdžios sluoksnių – ikiteisminiu tyrimu dėl „Naftos grupės“ ir „Klaipėdos naftos“ santykių domėjo R.Masiuliui palanki eksprezidentė Dalia Grybauskaitė.
Tyrėjų žiniomis, „Naftos grupė“ pagal sutartį su „Klaipėdos nafta“ neva naudojosi išskirtinėmis sąlygomis – galėjo nemokėti baudų už vagonų prastovas.
Iš Šveicarijos – daugiau duomenų
Tikrasis „Naftos grupės“ savininkas Artūras Urbutis ir anksčiau, ir dabar neigia jam pateiktus kaltinimus dėl organizuotos nusikalstamos veiklos, korupcijos, mokesčių vengimo, kyšininkavimo.
Verslininkas įrodinėja teisėtai tiekęs naftos produktus “Klaipėdos naftai“. Anot jo, tam su verslo partneriais Rusijoje buvo įkurta bendroji įmonė.
„Partneriai ieškojo krovinių Rytų rinkoje, o man suteikė įgaliojimus veikti jų vardu Lietuvoje. Rusai patys nenorėjo čia rodytis, registruoti savo įmonių dėl jų verslui nepalankių politinių aplinkybių“, – teisme pasakojo A.Urbutis.
Pirmąją bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teisėjas Zigmas Pocius jau buvo pasirengęs kaltinamųjų apklausai, bet ją teko atidėti – mat prokurorė Vaida Pužauskienė paprašė prijungti dar šešis papildomos medžiagos tomus.
„Iš Šveicarijos bankų gauta medžiaga atskleidžia platesnį kaltinamųjų veiklos vaizdą, jų ryšius su šioje šalyje veikiančiomis lengvatinio apmokestinimo įmonėmis, bankų sąskaitomis, pinigų srautais“, – pareiškė prokurorė.
Vienai įmonei – šiltnamio klimatas
Buvęs „Klaipėdos naftos“ generlinis direktorius J.Aušra apkaltintas viršijęs tarnybos įgaliojimus, iššvaistęs jam patikėtas valstybinės įmonės lėšas.
Įkalčiais tapo slaptai įrašyti J.Aušros telefoniniai pokalbiai su tuometiniu Šiaulių banko Klaipėdos filialo valdytoju A.Vaičiuliu – Artūro Urbučio uošviu.
J.Aušra apkaltintas tuo, kad paveiktas savo bičiulio A.Vaičiulio, neva sutiko apmokėti 580 tūkst. eurų vertės NG užsakytų vagonų su rusiškais naftos produktais prastovas Klaipėdos jūrų uoste.
Tyrėjai „Klaipėdos naftos“ patirtą žalą įvertino 21 mln. eurų – tiek pinigų esą negauta iš anksto rezervavus KN pajėgumus A.Urbučio įmonei ir nenumačius jokių sankcijų, jeigu pastaroji nepatiektų žadėtų produktų.
Įtarimų sukėlė migloti „Klaipėdos naftos“ ir „Naftos grupės“ susitarimai transportuojant išskirtinį naftos produktą – vakuuminį gazolį.
Rusiškame mazute klimpo ir uošvis
Kokį su rusiškų naftos produktų eksportu, krova KN terminale susietą poveikį J.Aušrai darė A.Urbučio uošvis? Teisme buvęs KN vadovas gūžčiojo pečiais: „Kas mane pažįsta, žino – man neįmanoma padaryti tokios įtakos“.
Kaltinimai pribloškė ir A.Vaičiulį: „Jaučiuosi tiesiog kaip idiotas, nežinau, ką pasakyti. Su J.Aušra apie naftos produktus nekalbėdavome, nieko neprašiau. Buvau bankininkas, nafta – tai ne mano daržas, ne mano pupos“.
A.Vaičiulis neslėpė, kad jo santykiai su žentu A.Urbučiu buvo normalūs: "O kodėl jie turėtų būti blogi? Jis yra mano dukters vyras, turiu anūką, negi man reikia slapstyti? Kaip vyresnis žmogus, kartais jam patardavau, jeigu pats to paprašydavo, bet į naftos verslą nesikišau“.
Kokie ryšiai A.Urbutį ir A.Vaičiulį sieja dabar – neaišku. Antrą kartą stojęs prieš tą patį teismą "Naftos grupės" akcijų paketo valdytojas prisistatė kaip išsituokęs vyras.
Teisiamieji jokios kaltės nejaučia
Kai „Klaipėdos naftos“ vairą iš J.Aušros perėmė R.Masiulis, ne tik vakuuminio gazolio, bet ir kitų rusiškų ir baltarusiškų produktų krova, pajamos, visos įmonės pelningumas sumenko.
Didėjo tik seniau sutartais mažesniais įkainiais iš Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos, valdomos Lenkijos bendrovės „Orlen Lietuva“, gabenamo mazuto krova.
Naujoji komanda turbūt tikėjosi, kad pašalinusi iš rinkos „Naftos grupę“, atsivers nišų kitiems tiekėjams, tačiau ne visi lūkesčiai išsipildė – vakuuminis gazolis iš Klaipėdos nuplaukė į kaimyninius Talino ir Liepojos uostus.
„Kas pasiekta – „Klaipėdos nafta“ prarado milijonus. Kodėl niekas neskaičiuoja šių valstybinės įmonės nuostolių, nekelia dėl to jokio triukšmo?", – teismo salėje ironiškai klausė J.Aušra.
J.Aušra anksčiau dirbo buities tarnybose, vadovavo ekspedijavimo bendrovei „Euroga“, ėjo Klaipėdos apskrities administracijos valdytojo ir Klaipėdos mero pareigas. Prie KN vairo jis stovėjo aštuonerius metus.
Verslo partneriai rusai neatvyksta
Šiaulių banko filiale „Klaipėdos nafta“ laikydavo terminuotuosius indėlius. J.Aušra sakė iš banko reikalaudavęs tik ataskaitų: „Tokie ir buvo ryšiai su A.Valiuliu – valstybei sutaupiau kelis milijonus litų, nes kituose bankuose palūkanos buvo mažesnės“.
Jau nagrinėjant bylą teisme, KN komercijos direktoriui R.Milvydui ir NG savininkui A.Urbučiui pateikti papildomi kaltinimai: vienam – dėl kyšininkavimo, kitam – dėl papirkimo.
Paaiškėjo, jog R.Milvydas buvo įsteigęs verslo konsultavimo įmonę. "Klaipėdos naftos" komercijos vadovas nemato nieko bloga, kad teikė paslaugas kitoms naftos rinkoje veikiančioms įmonėms, kad į jo sąskaitą užsienyje plaukė milijonai.
Teisėjas Z.Pocius „Naftos grupės“ vadovams siūlė savo buvusius verslo partnerius iš Rusijos pasikviesti į teismą, kad šie papasakotų, kaip bendravo su lietuviais, kaip dalijosi pelnu, atsakytų į klausimus.
Kaltinamieji abejojo, ar rusiškų naftos produktų tiekėjai galėtų pasirodyti Lietuvoje ir liudyti jų naudai - adresų nenurodė, net nežino, kur jie dabar gyvena, kokia veikla užsiima.
Kai Artūras Urbutis žadėjo su rusais, kurių interesus atstovavo, susisiekti elektroniniu paštu, šypsojosi ne tik prokurorai, bet ir kai kurie kaltinamieji.
Plovė šešėlyje uždirbtus pinigus?
Vienintelis „Naftos grupės“ akcininkas A.Urbutis lengvatinio apmokestinimo kompanijas valdė ne tik Šveicarijoje, bet JAV (Aliaskoje) – jos teikė samdomo tarpininkavimo, klientų paieškos, krovinių ekspedijavimo, rinkos tyrimo paslaugas.
A.Urbučio įmonėms už tariamai atliktus darbus iš „Naftos grupės“ sąskaitos iš viso sumokėta daugiau 7 mln. eurų. Pinigai esą buvo perpumpuojami į kitas lengvatinio apmokestinimo kompanijas, o vėliau išgryninami.
Teisėsaugininkams tai – nusikalstama veikla: organizuotos grupuotės vadovu įvardytas A.Urbutis ir bendrininkai kaltinami sukūrę šėšėlinį NG pinigų savinimosi mechanizmą, dirbtinai didinę savo įmones sąnaudas ir mažinę apmokestinamąjį pelną.
Pasak jų, būtent dėl to „Naftos grupė“ galėjo neapskaičiuoti ir nusukti daugiau nei 7,9 mln. litų pelno mokesčio.
Vieną nuosprendį jau išklausiusių kaltinamųjų 10,5 mln. eurų vertės turtas, kaip manoma, įgytas nusikalstamu būdu, areštuotas.
"Nieko jie nepasisavino ir nepagrobė - naudojosi savais pinigais", - gynybos poziciją lakoniškai išreiškė "Naftos grupės" savininkų advokatas M.Dūda.
