Kaip penktadienį pranešė teismas, moters artimieji nurodė, jog Šilutės ligoninės gydytojos nesuteikė tinkamos, kokybiškos ir kvalifikuotos pagalbos, laiku nenustatė diagnozės, dėl to per anksti į namus iš ligoninės išleista pacientė mirė.
Ligoninė su ieškiniu nesutiko, teigdama, kad pacientei suteikta reikiama pagalba pagal kreipimosi į ligoninę metu buvusią sveikatos būklę, jokių neteisėtų gydytojų veiksmų nebuvo, pacientei atlikti visi būtini tyrimai, o į namus išleista tą pačią dieną, nes jos būklė dėl skirtų vaistų pagerėjo.
Bylą išnagrinėjęs apygardos teismas nustatė, kad pirmą kartą pacientė dėl pablogėjusios sveikatos į Šilutės ligoninę atvyko 2017-ųjų spalio 31-osios vakarą, ją apžiūrėjusi gydytoja Ž.D. paskyrė tyrimus, vaistus ir tos pačios dienos vėlų vakarą išrašė pacientę namo.
Antrą kartą į Šilutės ligoninę pacientė atvyko tų pačių metų lapkričio 2-osios rytą, tačiau byloje nėra duomenų, kad tuo metu budėjusi gydytoja V.M. būtų suteikusi pacientei sveikatos priežiūros paslaugas.
Vėliau tą rytą pacientę priėmė gydytoja A.M.K., skyrė pacientei tyrimus, vaistus ir nurodžiusi, jog pacientės būklė patenkinama, išleido ją tą patį rytą namo, o vakare moteris dėl miokardo infarkto mirė.
Įvertinęs bylos duomenis teismas padarė išvadą, kad visos trys gydytojos atliko neteisėtus veiksmus, sąlygojusius pacientės mirtį. Gydytoja Ž.D. neišsamiai surinko pacientės ligos anamnezę, neįvertino skausmo intensyvumo, per anksti išleido pacientę į namus, rekomendavusi aspiriną.
Gydytoja V.M., turėjusi dirbti antrojo pacientės kreipimosi į ligoninę metu, nesuteikė pacientei būtinosios medicininės pagalbos. Gydytoja A.M.K. antrojo pacientės kreipimosi į ligoninę metu neišsamiai surinko ligos anamnezę, per vėlai paskyrė kraujo tyrimą, neįvertino atliktų tyrimų svarbos, parinko netinkamą gydymą ir teikė netinkamas rekomendacijas dėl tolesnio gydymo, be to, privalėjusi pacientę pervežti į Klaipėdos jūrininkų ligoninę, to nepadarė.
Teismas konstatavo, kad visi trys ieškovai – mirusiosios vyras bei du vaikai – turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, nors ligoninės atstovai teigė, kad mirusios pacientės vaikai jau yra pilnamečiai, todėl pagal įstatymą neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl gyvybės atėmimo. Tačiau teismas konstatavo, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl gyvybės atėmimo turi ir pilnamečiai vaikai, nepaisant jų darbingumo, jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs.
Pacientės sutuoktiniui teismas priteisė visą prašytą 30 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą ir nurodė, kad sutuoktinių santykiai buvo artimi, glaudūs, pagarbūs, ryšys išskirtinis ir nepakeičiamas, santuokoje jie pragyveno 32 metus, ieškovas puikiai žinojo sutuoktinės ligų pobūdį, vežė ją pas daktarus, todėl sutuoktinės mirtis dėl neteisėtų gydytojų veiksmų padarė jam didelę neturtinę žalą.
Mirusiosios vaikams teismas priteisė po 5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo, nurodęs, kad jie kartu su motina nebegyveno, jų emocinis ryšys nebuvo itin stiprus. Mirusiosios sūnus ir dukra prašė jiems priteisti po 20 tūkst. eurų.
Taip pat ieškovei mirusiosios dukrai priteistas 2 tūkst. 750 eurų turtinės žalos atlyginimas dėl kapo sutvarkymo.
Šis sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
