Nepaisydama bauginimų, sutuoktinė ikiteisminio tyrimo metu atskleidė nemažai reikšmingų detalių, kurios padėjo demaskuoti jos vyrą. Be to, ji papasakojo tyrėjams ir apie grasinimus.
Teisme nesulaukta ir V.Narbuto uošvės, kuri antradienį irgi turėjo būti apklausta šioje platų atgarsį sukėlusioje byloje.
Kitas posėdis įvyks rugsėjo 21 dieną. Viliamasi, jog abi moterys jame dalyvaus. Teismas nutarė jas atvesdinti.
Nužudė netoli arenos
Paskutiniame posėdyje buvo apklausti trys liudininkai – baro, kuriame lankėsi V.Narbutas su auka, klientas, barmenė ir nužudytos 34 metų Joanos I. kūną vandenyje aptikęs praeivis. Nuo nusikaltimo tuo metu buvo praėjusi maždaug para.
Žmogžudystė buvo įvykdyta praėjusių metų spalio 17-osios vakarą, netoli „Žalgirio“ arenos.
„Vaikščiodamas po Nemuno krantinę, pamačiau alaus butelius – pamaniau, kažkas prišiukšlino.
Priėjęs arčiau, pamačiau prie kranto pamačiau kūną. Iš pradžių tamsoje nesupratau, kad tai žmogus – pamaniau, maišas“, – slogias akimirkas prisiminė liudininkas.
Vyras nedelsdamas iškvietė pagalbą. Ant moters kūno buvo daugybė smurto žymių.
Praėjus trims dienoms nuo nusikaltimo kriminalistai sučiupo V.Narbutą, kuris prisipažino įvykdęs žmogžudystę.
Žvėrišką nusikaltimą pareigūnams padėjo atskleisti įtariamojo žmona K.Narbutienė, egzekucijos vakarą kartu su juo ir savo drauge Joana I. apsilankiusi Kaune, prie Geležinkelio stoties veikiančiame bare.
Nuplėšė nuo aukos rūbus
Sutuoktiniams bare susipykus, V.Narbutas liko su žmonos bičiule. Jie abu nuėjo link miesto centro.
Neblaivus vyras įširdo ir ant Joanos, kurią sutemus prie krantinės ėmė daužyti kumščiais į galvą, o paskui įmetė į vandenį.
Ekspertai suskaičiavo mažiausiai 13 smūgių, daugiausiai kartų buvo suduota į galvą.
Žudikas nuplėšė nuo aukos rūbus, įmetė ją į vandenį ir pasišalino.
Nustatyta, jog moteris vandenyje dar buvo gyva, tačiau dėl sunkių sužalojimų po kelių valandų būtų mirusi.
Pareigūnai įtarė, jog auka buvo išprievartauta, tačiau šiam nusikaltimui pritrūko įrodymų. Išžaginimo fakto V.Narbutas nepripažino.
Žmonai liepė tylėti
Po vidurnakčio žudikas sugrįžo į uošvės namus Kaune, kur svečiavosi su savo žmona.
Jis prisipažino primušęs Joaną.
Recidyvistas prigrasino sutuoktinei, kad ši niekam nepasakotų, kur jis buvęs, ką veikęs, kada grįžęs.
Apie nusikaltimą teisėsaugai pranešė ne žmona – jie išaiškino žmogžudystę kitomis priemonėmis.
Tačiau sulaikius V.Narbutą, sutuoktinė nusprendė netylėti – viską išklojo, padėdama atskleisti nusikaltimą.
„Sakė, kad jei prasitarsiu, mane užmuš“, – prisiminė K.Narbutienė.
Netrukus po šių bauginančių žodžių sutuoktinis buvo suilaikytas ir iki šiol laikomas belangėje.
Pasak valstybės kaltinimą palaikančio Kauno prokuroro Virginijaus Mizaro, pareigūnams operatyviai pavyko surinkti įrodymus, atvedusius kaltinamąjį į teisiamųjų suolą.
Po mirties juodino auką
Sutuoktiniai gyveno Kupiškyje, o nusikaltimo dieną atvyko pas pas V.Narbuto uošvę, gyvenančią Kaune.
Laikinojoje sostinėje pora susitiko su Joana, kuri nusipirko iš V.Narbuto žmonos telefoną.
Po to visi trys nuėjo į barą – teisme antradienį liudiję barmenė ir klientas prisiminė, jog bare sutuoktiniai susikivirčijo dėl V.Narbuto rodomo dėmesio žmonos bičiulei.
Sutuoktinei grįžus pas savo savo mamą, V.Narbutas jos draugei surengė egzekuciją.
Įkliuvęs pareigūnams, kupiškietis surezgė versiją, kad auka apkalbinėjo jo žmoną, todėl jis nesusivaldęs.
Vyriškis aiškino kūną paslėpęs, nes išsigando, jog teks atsakyti už savo kraupų poelgį.
„Jei kažką nutylėčiau, paskui negalėčiau ramiai miegoti“, – tvirtino K.Narbutienė, pradėjusi skyrybų procesą.
Aukos motina – vieniša neregė
Privačioje įmonėje dirbęs V.Narbutas anksčiau buvo teistas už virtinę plėšimų ir vagysčių.
Viename ankstesnių posėdžių buvo apklaustas žudikas ir jo aukos Joanos I. motina, turinti sunkią regėjimo negalią.
67 metų moteris liedama ašaras teisme pasakojo, jog netekusi vienturtės dukters ji patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, tapo itin sunku savimi rūpintis.
Beveik nematanti moteris viena nepajėgia tvarkytis namuose, neįžiūri banknotų – parduotuvėje ar pašte prašo svetimų žmonių, kad šie suskaičiuotų pinigus.
V.Narbutas teismo salėje atgailavo, tačiau manoma, kad jo žodžiai buvo nenuoširdūs, o pasakyti tik siekiant švelnesnės bausmės.
Vyras stengėsi sugraudinti teisėjus, jog žmogžudystės vaizdai jam iki šiol iškyla prieš akis. Bet duodamas parodymus jis vis stengėsi sumenkinti auką, kaltino ją lengvabūdiškumu.
