„Nesakyčiau, kad tai vienkartinis atvejis, tik keisčiausia, kai tokius dalykus žmonės daro prieš teisėjus. Čia yra keisčiausias dalykas – jie vis dėlto supranta, žino įstatymus, kaip tai turi būti padaryta“, – BNS sakė V.Savickienė.
„Aš nevadinčiau šito klaida. Galvočiau, kad kažkas vis dėlto taip sugalvojo. Tai negali būti klaida, bet dėl ko ir už ką – nelabai suprantu“, – sakė ji.
LAT nutartyje konstatavo, kad tuometinės Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjos V. Savickienės „baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas ir atliktas nepagrįstai ir neteisėtai, dėl ikiteisminio tyrimo ir prokuroro klaidos teisiškai kvalifikuojant faktinius veiksmus ieškovei neteisėtai buvo inkriminuoti nusikalstami veiksmai ir ji teismo buvo neteisėtai nuteista dėl veiksmų, kurie nėra nusikalstami“.
Rėmėsi nepatikrinta informacija
V.Savickienės atžvilgiu operatyvinis tyrimas pradėtas 2008 metais, motyvuojant gauta informacija, esą tuometinė teisėja gali piktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi ir daryti poveikį kitam teisėjui.
2010 metais ji atleista iš pareigų už teisėjo vardo pažeminimą, vėliau dėl sveikatos problemų trejus metus nedirbo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 metais įvertino, kad informacija, kurios pagrindu pradėtas operatyvinis tyrimas, nebuvo patikrinta ir buvo nekonkreti, jokie veiksmai, dėl kurių teisėja įtarinėta, nebuvo nustatyti.
Teisėja vis dėlto buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn dėl to, kad siekė gauti nedarbingumo pažymėjimą savo pilnametei dukrai ir taip piktnaudžiavo savo autoritetu.
Vis dėlto teismai nusprendė, kad jokios asmeninės naudos V. Savickienė iš to negavo. Teismo vertinimu, autoritetingos, visuomenėje žinomos profesijos paminėjimas savaime nereiškia, kad tokio žmogaus prašymas turėtų būti vykdomas besąlygiškai, be to, nedarbingumo pažymėjimai kai kuriais atvejais būna išduodami telefonu.
Todėl LAT 2015 metais neskundžiama nutartimi nusprendė, kad nedarbingumo pažymėjimo išdavimo taisyklių pažeidimai negali sumenkinti nei teisėjo, nei teisminės valdžios autoriteto ir padarė išvadą, jog V. Savickienei pareikštas perteklinis kaltinimas piktnaudžiavimu naudojant bendrininkavimo institutą, praktiškai kriminalizuojant veikas, kurios nekriminalizuotos įstatymo.
Neturtinė žala – už prarastą sveikatą ir reputaciją
Po šio kasacinio teismo sprendimo šiuo metu advokate dirbanti buvusi teisėja kreipėsi į teismus, siekdama prisiteisti 150 tūkst. eurų neturtinės žalos. Panevėžio apylinkės teismas pernai ieškinį atmetė, tačiau apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas jį tenkino iš dalies: priteisė V.Savickienei iš Lietuvos Respublikos 75 tūkst. eurų neturtinės žalos.
Šį sprendimą kasacine tvarka apskundė tiek Specialiųjų tyrimų tarnyba, tiek Generalinė prokuratūra, tiek Teisingumo ministerija. Teisėsaugos institucijos prašė palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o ministerija – atmesti civilinį ieškinį arba sumažinti jo sumą.
LAT liepos 2 dieną nusprendė skundą tenkinti iš dalies ir sumažinti priteistą sumą iki 50 tūkst. eurų.
Priteisdamas neturtinę žalą teismas įvertino, kad buvusi teisėja dėl nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo „prarado gerą sveikatą, darbo pajamas, reputaciją“ bei tai, kad šis procesas tęsėsi ilgą laiką ir įbaugino ieškovę, dėl ko ji patyrė stresą, nervinę įtampą, pablogėjo jos sveikata.
„Ieškovė prarado darbo pajamas, pradėjus baudžiamąjį persekiojimą, jį vykdant ir tęsiant daugelį metų. Ji neteko ilgo laikotarpio darbo pajamų, o dėl persekiojimo pablogėjusi sveikata ir viešai formuojama neigiama jos reputacija darė žymią neigiamą įtaką galimybėms užsidirbti, negalėjimą susirasti (susikurti) ieškovės kvalifikaciją atitinkantį darbą. Teisininko profesijai didelę reikšmę turi nepriekaištinga reputacija“, – konstatuoja LAT.
Dėl pažeisto orumo, sugadintos reputacijos ir pablogėjusios sveikatos ieškovė, pasak LAT, negalėjo dirbti jos turėtą kvalifikaciją atitinkančio darbo.
Kita vertus, LAT nusprendė, jog nebuvo įvertinta tai, kad ieškovė yra padariusi teisėjo etikos pažeidimų, dėl kurių buvo atleista iš darbo ir dėl šios priežasties priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažino nuo 75 tūkst. iki 50 tūkst. eurų.
Pati V. Savickienė mano, kad pagrindo sumažinti priteistą žalą nebuvo ir atkreipia dėmesį, jog drausminė byla jai buvo iškelta remiantis ta pačia operatyvine informacija.
„Byla išnagrinėta vadovaujantis operatyvinio tyrimo medžiaga. Toje byloje nebuvo apklaustas nė vienas liudytojas. Kitas dalykas, atleista buvau net neišnagrinėjus teisėjų garbės teismui tos mano drausminės bylos – ji buvo tik iškelta, ir prezidentė pateikė dekretą“, – pasakojo buvusi teisėja.
Tačiau, nepaisant visko, teismo sprendimas ją tenkina.
„Šis sprendimas mane kaip ir tenkina, tačiau manau, kad nereikėjo mažinti (žalos dydžio – BNS), nes jau buvo apeliacinis teismas sumažinęs mano prašomą sumą pakankamai. O įvertinti turtinę žalą tiesiog yra neįmanoma, kokia ji padaryta“, – sakė V.Savickienė.
STT: teismų praktika keičiasi
Ikiteisminį tyrimą minimoje byloje atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) teigia, kad per daugiau kaip dešimtmetį, kai truko šios bylos nagrinėjimas, keitėsi tyrimų reglamentavimas ir teismų praktika.
„Per šį laikotarpį keitėsi ir tyrimų reglamentavimas, ir teismų praktika. Tai, kas prieš dešimt metų buvo vertinama, kaip pakankamas ir tinkamas veiksmų teisinis ir faktinis pagrindas, pasikeitus teismų praktikai, dabar gali būti įvertinta ir kitaip“, – BNS sakė tarnybos atstovė Renata Keblienė.
Pasak jos, vykdant kriminalinę žvalgybą, jos veiksmų teisėtumas užtikrinamas taikant kelių pakopų kontrolės sistemą: STT padaliniai, norėdami taikyti tokias priemones, turi kreiptis į prokuratūrą, o prokurorai savo ruožtu – į teismą, kuris ir gali suteikti arba ne leidimą taikyti kriminalinės žvalgybos priemones.
„Atliekant šį tyrimą, vadovaujantis tuo metu galiojusiomis įstatymų nuostatomis ir praktika tiek prokuroras, tiek teisėjas STT prašymus įvertino, kaip tinkamus ir pagrįstus“, – sakė STT atstovė.
R.Keblienės teigimu, keičiantis teismų praktikai bei reikalavimams dėl pateikiamos informacijos ir detalumo, anksčiau priimti sprendimai teismo buvo įvertinti iš šios dienos praktikos perspektyvos.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad situaciją nevienareikšmiai vertino ir teismai, jie priėmė skirtingus sprendimus tiek baudžiamojoje, tiek civilinėse bylose.
„STT nuolat vertina ir analizuoja įstatymų pakeitimus bei teismų praktiką ir imasi veiksmų, kad tarnybos veikla atitiktų teismų praktiką ir griežtėjančius reikalavimus žmogaus teisių srityje. Tyrimus atliekantys tarnybos pareigūnai kelia kvalifikaciją mokymuose bei seminaruose, kurių metu analizuojami bei vertinami teismų sprendimai, teismų praktikos pokyčiai, galintys turėti įtakos tarnybos veiklai“, – teigė ji.
