Sporto žvaigždes mulkinęs ir didžiules pinigų sumas keistoms investicijoms iš jų išviliojęs veikėjas fantazijos nepritrūko ir stojęs prieš teismą Vilniuje. Jis tvirtino Lietuvos ir užsienio komandoms pelningai pardavęs ne vieną talentingą sportininką.

Verslininkas, penkiolikos sporto komandų vadovas ir rėmėjas. Taip Vilniaus miesto apylinkės teismui prisistatė sukčiavimu kaltinamas 39 metų Juozas Tumėnas.

Nors Seimo nario valstiečio Stasio Tumėno sūnus vardijo sumas, kuriomis parėmė krepšinio komandas, teismas norėjo išgirsti kitus skaičius – kiek pinigų jis išviliojo iš žinomų sportininkų ir su sportu susijusių žmonių.

„Pripažįstu, kad likau skolingas šiems žmonėms, bet nepripažįstu sukčiavimo.

Tikrai neturėjau tikslo iš jų išvilioti pinigų ir juos pasisavinti.

Gyvenimas taip susiklostė, kad likau jiems skolingas, bet nebuvo taip, kad paėmiau pinigus, ištaškiau, ir viso gero“, – kalbėjo J.Tumėnas, net neatsisukęs į teismo salėje sėdinčius nukentėjusiuosius.

Apgavo garsų krepšininką

Nukentėjusiais pripažinti sportininkai, treneriai ir net teisininkai yra praradę apie 2,8 milijono eurų.

Daugiausia – per pusantro milijono eurų – J.Tumėnas liko skolingas Lietuvos krepšinio legendai Šarūnui Marčiulioniui.

Iš tikrųjų – centas į centą, aš esu jam skolingas 900 tūkst. eurų“, – byloje nurodytus skaičius neigė J.Tumėnas.

Teismui jis pasiguodė, kad bandydamas atgauti pinigus Š.Marčiulionis buvo pasitelkęs net nusikalstamas grupuotes: „Aš jo kabinete buvau sumuštas.“

Bet dėl šio įvykio jis į policiją nesikreipė ir tikino, jog keršto griebėsi ir kiti atgauti pinigų negalėję jo pažįstami: „Aš tris kartus buvau sumuštas, slėpiausi soduose.“

Rėmė krepšinio komandas

J.Tumėnas pats nusprendė, jog per pirmąjį teismo posėdį parodymus duos tik apie Š.Marčiulionį, kurio nebuvo teismo salėje. Buvusio krepšininko interesus gina advokatė.

Teisiamasis pasakojo su krepšinio žvaigžde susipažinęs 2011–2012 metais, kai pradėjo remti Mėgėjų krepšinio lygoje bei Nacionalinėje krepšinio lygoje žaidžiančias komandas. Tarp jų buvo ir „Š.Marčiulionio KA-Twomenas“.

Jis tvirtino vieną krepšinio sezoną paramai skyręs 300 tūkst. eurų, kitą sezoną – 500 tūkst. eurų: „Milijonierių rėmiau aš, paprastas žmogus.“

Patikėjo vis didesnes sumas

J.Tumėnas pasakojo, jog 2014 metų kovą Š.Marčiulionis jam davęs 100 tūkst. eurų, o jis pažadėjęs pinigus grąžinti su 40 procentų palūkanų. Jis teigė po keturių mėnesių taip ir padaręs – atnešęs 140 tūkst. eurų.

Vyro teigimu, po šio sėkmingo sandorio Š.Marčiulionis pasiūlė investuoti daugiau: „Pamenu, atvažiavo iš banko, visas suprakaitavęs, davė 600 tūkstančių – po keturių mėnesių atidaviau jam 880 tūkst.

Jis teigė, jog duodamas pinigus Š.Marčiulionis net nesidomėjo, ką jis ruošiasi su jais daryti.

„Suk toliau, kad viskas gerai būtų“, – tokius buvusio krepšininko žodžius prisiminė J.Tumėnas.

Iš rankinės traukė pinigus

Teisiamasis pridūrė, jog klausimų, kur žada investuoti pinigus, nepateikė beveik niekas – visi juo pasitikėjo.

Teisme spaustuvės darbuotoju dabar prisistatęs J.Tumėnas dar neseniai kūrė turtingo verslininko įvaizdį – važinėjo prabangiu lizingo būdu pirktu automobiliu, puošėsi auksiniais papuošalais, nešiodavosi pinigų pilną rankinę.

Įgijęs sportininkų pasitikėjimą šis veikėjas pasakodavo apie itin pelningą verslą.

Esą užsienyje užsakovai šluote šlavė jo vežamus gipsinius biustus, gintarą ir popierių iš bankrutavusio Rusijos fabriko. Kai kam jis aiškindavo, kad dar stato namus.

Siūlė viską pamiršti

„Sklido kalbos, kad J.Tumėnas gali ką nors prasukti, ką nors padaryti.

Aš lengva ranka ir paskolinau, maniau, kad užsidirbsiu“, – teisme pasakojo krepšininko Mindaugo Kuzminsko tėvas Vladas Kuzminskas.

J.Tumėnas jam liko skolingas 4 tūkst. eurų, bet vos prasidėjus teismo posėdžiui krepšininko tėvas pareiškė atsisakantis ieškinio ir teisiamajam nebeturintis pretenzijų: „Dėl sveikatos būklės nenoriu dalyvauti jokiuose procesuose.

Aš turbūt sielvartauju labiau negu pats kaltinamasis.“

Pensininkas galės nedalyvauti kituose teismo posėdžiuose, tačiau duoti parodymus jam vis tiek buvo privaloma.

Atkalbėjo nuo notaro

V.Kuzminskas pasakojo, jog J.Tumėną pažįsta labai seniai – abu jie kilę iš Šiaulių.

Savo komandą subūręs J.Tumėnas pakvietė į ją žaisti M.Kuzminską. Vėliau J.Tumėno remiamoje Molėtų „Tiumeno-Ežerūno“ komandoje žaidė šiuo metu karjerą jau baigęs vyresnysis V.Kuzminsko sūnus Saulius.

„Mūsų visos kalbos sukdavosi tik apie krepšinį. J.Tumėnas su visais buvo pažįstamas, su visais draugavo“, – prisiminė V.Kuzminskas.

Su J.Tumėnu apie pinigus V.Kuzminskas pradėjo kalbėti tuomet, kai pardavė butą Vilniuje.

Pensininkas pripažino, jog jį sugundė lengvi pinigai, todėl paskolino J.Tumėnui 50 tūkst. litų (14,5 tūkst. eurų).

Pinigus su palūkanomis J.Tumėnas turėjo grąžinti po keturių mėnesių.

V.Kuzminskas siūlė paskolos sutartį pasirašyti pas notarą, bet J.Tumėnas įtikino, jog užteks vekselio.

Į kalbas nekreipė dėmesio

„Man jis sudarė labai solidaus žmogaus ir verslininko įvaizdį.

Jis atidarė savo juodą piniginę, kur visada būdavo daug pinigų, ir padavė vekselį. Aš tikėjau, kad tai šimtaprocentis garantas“, – kalbėjo dalies pinigų taip ir neatgavęs V.Kuzminskas.

Po kiek laiko J.Tumėnas grąžino V.Kuzminskui tik pusę sutartos sumos – 35 tūkst. litų (apie 10 tūkst. eurų).

„Likusią dalį palikau jam, kad toliau augtų palūkanos“, – pasakojo V.Kuzminskas.

Kol S.Kuzminskas rungtyniavo „Tiumeno-Ežerūno“ komandoje, tėvas atvykdavo į daugumą rungtynių ir su J.Tumėnu susitikdavo beveik kiekvieną savaitgalį, bet apie skolą neužsimindavo.

Netrukus tarp krepšininkų pradėjo sklisti kalbos, kad J.Tumėnas – nemokus ir negrąžina pinigų. V.Kuzminskas stebėjosi, kad netgi pasklidus tokioms kalboms J.Tumėnas nuo nieko nesislapstė, toliau lankėsi varžybose ir su visais bendravo.

Praturtėjo iš dailės?

„Iš kokių pinigų rėmėte krepšinį, iš kur gavote tiek pinigų?“ – apie sporto rėmimą vis pasakojusio J.Tumėno paklausė teisėja Ieva Narbutaitė.

Jo atsakymas į teismą susirinkusiems nukentėjusiesiems sukėlė šypseną: „Dešimt metų dirbau Lietuvos studentų dailininkų sąjungoje, rengėme parodas Lietuvoje ir užsienyje, turėjau nedidelę leidyklą, Vilniaus dailės akademijoje buvau įkūręs parduotuvę, sukausi nuo 21 metų.“

Dar linksmesnis šurmulys kilo jam prakalbus apie pinigus, uždirbtus iš sporto. J.Tumėnas tikino uždirbdavęs iš jaunų sportininkų, kuriuos išaugindavo mažai žinomose komandose, o vėliau parduodavo užsienyje.

Prajuokino sportininkus

Teisiamasis greitakalbe vardijo Lietuvoje ir užsienyje žaidžiančių žinomų ir nežinomų krepšininkų pavardes.

J.Tumėnas teigė buvęs net devynių krepšinio komandų savininkas, o nuo jo priklausė apie 150 krepšininkų. Be to, jam esą priklausė dar šešios futbolo ir rankinio komandos.

Teisėjai susidomėjus, kaip iš to praturtėti, J.Tumėnas aiškino, kad sporte sukosi vadinamieji juodieji pinigai: „Didžioji dalis atlyginimų krepšininkams buvo mokama vokeliuose, bet šioje byloje tai neatsispindi.“

„Jau daug metų dirbu treneriu ir nieko panašaus nesu girdėjęs“, – J.Tumėno pasakojimu apie sportininkų pardavimą stebėjosi futbolo treneris Egidijus Juška.

Buvęs futbolininkas prisiminė, kad rankinę su pinigais per petį persimetęs J.Tumėnas jam pasakodavo apie gipsinių figūrų pardavimą, rodė kažkokias sąskaitas, esą liudijančias, jog jos tikrai perkamos.

„Tik pačioje mūsų bendravimo pabaigoje supratau, kad J.Tumėnas neturi jokio verslo. Vilniuje pradėjo sklisti tokios kalbos“, – teigė futbolo treneris.