Kaip rašoma teismo pranešime, 2014 m. liepą Vilniaus Žvėryno rajone nuomojamo buto vonios patalpoje rasta dėl apsinuodijimo smalkėmis mirusių nuomininkų pora. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl neatsargaus dviejų žmonių gyvybės atėmimo pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles buvo nuteista apartamentų šeimininkė, o dėl šios nusikalstamos veikos taip pat kaltintas ūkvedžio funkcijas apartamentuose vykdęs jos sutuoktinis buvo išteisintas.
Apeliacinės instancijos teismas nusprendė priešingai ir kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo pripažino moters sutuoktinį bei paskyrė jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidėdamas trejiems metams, o buto šeimininkę dėl šios nusikalstamos veikos išteisino. Iš nuteistojo nukentėjusiesiems mirusių asmenų artimiesiems priteista 172 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Kasaciniais skundais nuteistojo ir išteisintosios gynėjas siekė abiejų kaltinamųjų išteisinimo ir prašė panaikinti apartamentų šeimininkės sutuoktiniui priimtą apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį bei palikti galioti jam pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, o prokuroras bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovai siekė abiejų kaltinamųjų pripažinimo kaltais ir prašė panaikinti šeimininkei priimtą apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį bei palikti galioti jai pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovai kasaciniuose skunduose taip pat nesutiko su priteistais neturtinės žalos atlyginimo dydžiais ir prašė juos didinti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, palikdamas galioti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.
Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ūkvedžio funkcijas vykdžiusiam savininkės sutuoktiniui baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, nes nustatyta, jog jis atjungė (demontavo) nuomojamo buto vonios patalpoje įrengto dujinio vandens šildytuvo saugos įtaisą – traukos kontrolės jutiklį ir tai buvo būtinoji anglies monoksido išsiskyrimo į minėtą patalpą ir dviejų žmonių apsinuodijimo šiomis dujomis bei mirties sąlyga.
Teisėjų kolegija pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad niekas kitas, išskyrus ūkvedį, neturėjo motyvo, žinių ir techninių galimybių daryti tokius neleistinus dėl blogos ventiliacijos blogai veikiančio dujinio vandens šildytuvo konstrukcijos pakeitimus, be to, jis išmanė namo inžinerijos tinklus, vykdė jų priežiūrą, prižiūrėjo name įrengtus ir kitus dujinius vandens šildytuvus, nuomojamas butas buvo naudojamas jo ir jo sutuoktinės šeimos verslui – apgyvendinimo paslaugoms teikti. Tokie jo veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais, nuteistojo kaltę patvirtina byloje surinkti ir teismų ištirti įrodymai.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad dujinio vandens šildytuvo traukos kontrolės įtaisą (jutiklį) galėjo atjungti tik turintis specialiųjų žinių asmuo, o buto šeimininkė tokių žinių neturėjo, byloje nėra jokių duomenų, kad ji ką nors išmanė apie techninius dalykus, dujinių šildymo katilų konstrukciją, jų eksploatavimo taisykles, savo ir sutuoktinio bendrame apgyvendinimo paslaugų versle iš esmės buvo atsakinga tik už bendravimą su klientais, tarp jos veiksmų ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio, jos kaltė neįrodyta.
Kasacinės instancijos teismas paliko nepakeistą ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog, nustatant nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos dydžius, būtų neįsigilinta į faktines bylos aplinkybes, padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ar netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos bei esmingai nukrypta nuo teismų praktikos.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.
