Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad valstybė turės atlyginti žalą padarytą buvusiai Panevėžio teismo teisėjai Vaivai Savickienei, kuri nuo 2008 m. spalio daugiau nei dvejus metus buvo slapta sekama ir buvo klausomasi jos pokalbių. V.Savickienė taip pat buvo nepagrįstai apkaltinta teisme, dėl to neteko teisėjos darbo. Aukščiausiojo Teismo sprendimu, jai bus išmokėta 50 tūkstančių eurų žalos atlyginimo.

50 tūkstančių eurų – tiek buvusiai Panevėžio teismo teisėjai Vaivai Savickienei bus išmokėta iš valstybės biudžeto. Aukščiausiasis teismas pripažino, kad specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, prokuroras ir teismas jos atžvilgiu veikė neteisėtai.

„Supratau, kad su žmogum galima pasielgti bet kaip, ir nieks į tavo paaiškinimus nebekreipia jokio dėmesio, nu o blogiausia tai, kad ir sveikata mano labai sušlubavo“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė buvusi teisėja V.Savickienė

Nuo 2008-ųjų spalio, daugiau nei dvejus metus V.Savickienė buvo slapta sekama ir klausomasi jos pokalbių, įtariant ją poveikiu kitų teisėjų bylose. Tačiau, 2010 -aisiais jai pareikšti įtarimai už tai, kad gavo fiktyvią nedarbingumo pažymą savo dukteriai.

Aukščiausiasis Teismas dar 2015-aisiais V.Savickienę dėl to išteisino ir nurodė, kad jos veiksmuose nusikaltimo nebuvo, o operatyvinis tyrimas prieš ją vykdytas be jokio pagrindo.

„Nuo 8 metų iki 10 metų visa pagridinė priežastis sekimui buvo tiktai ta, kad teisėja yra autoritetinga ir gali paveikti sprendimus kitose bylose ir tariamai jinai veikė taip ir ją sekė du metus ir po to besekant paaiškėja tas galimas neteisėtas prašymas dėl pažymos savo dukrai, medicininės pažymos išdavimas dukrai, dėl ko ji beje irgi buvo išteisinta galų gale“, – sakė Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė.

„yra kelių institucijų neteisėti veiksmai – specialiųjų tyrimų tarnybos, kaip operatyvinės veiklos priemones taikiusios, vėliau ikiteisminio tyrimo – prokuratūros neteisėtas veiksmas ir netgi teismo tiek ilgą laiką pratęsiant operatyvinės veiklos priemonių taikymą, tiek ir priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nes vienas teismas buvo priėmęs – apeliacinės instancijos – apkaltinamąjį nuosprendį“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė VU Teisės fakulteto profesorius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos pirmininkas Vytautas Mizaras.

Dėl to, prieš dešimt metų, V.Savickienė buvo atleista iš darbo – Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjos pareigų, ji susirgo ir ilgą laiką gydėsi, dėl vykdomo tyrimo negalėjo susirasti darbo atitinkančio jos kvalifikaciją, nes prarado gerą reputaciją.

Neteisėtu pripažintam ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Generalinės prokuratūros prokuroras Justas Laucius savo tuometinių veiksmų nekomentuoja.

Generalinės prokuratūros atstovai tvirtina, kad įstatymo nuostatos pagal kurias daugiau nei prieš dešimtmetį V.Savickienės atžvilgiu vykdyta kriminalinė žvalgyba, dabar jau pakeistos – žmogaus teisėms rūpinamasi labiau.

Tačiau Valentukevičius pabrėžia, kad kriminalinę žvalgybą visada gali kontroliuoti teismas. Teismų atsakomybę mini ir pati V.Savickienė.

Teisininkų vertinimu, kriminalinė žvalgybos veiksmai prieš V.Savickienę galėjo būti susiję su jos vyro – tuo metu taip pat Panevėžio apygardos teismo teisėjo – Rimanto Savicko byla, kuris 2013-aisiais nuteistas už kyšininkavimą.