„Ji net į kaimynės automobilį nesėsdavo, ką jau kalbėti apie svetimą žmogų“, – pirmadienį Vilniaus apygardos teisme, kuriame nagrinėjama I.Žukauskaitės-Šakalienės baudžiamoji byla, kalbėjo jos aukos dukra Regina Petravičienė-Šumskaitė.
Nukentėjusia šioje byloje pripažinta moteris teisme pasakojo, kad paskutinį kartą su motina telefonu kalbėjosi nelaimės išvakarėse, liepos 16-ąją.
„Ji sakė, kad rytoj važiuos į Vilnių pas gydytoją. Aš išskridau į Londoną, po poros dienų planavau grįžti ir buvome sutarę, kad su mama susitiksime penktadienį“, – kalbėjo R.Petravičienė-Šumskaitė.
Nei penktadienį, nei vėliau, ji su mama nesusitiko. Pernai liepos 17-osios rytą J.Šumskienė buvo žiauriai nužudyta, o jos kūną I.Žukauskaitė-Šakalienė bandė sudeginti Verkių miške.
Pasak nužudytosios dukters, nors žudikė teigia, kad jos mama pati įsėdo į jos automobilį, tačiau tai yra neįmanoma, nes jos mama buvo labai atsargi.
„Pažįstu savo mamą labai gerai, ji jokiais būdais, niekada nebūtų sėdusi į svetimo žmogaus automobilį.
Nežiūrint savo amžiaus, ji labai domėjosi ir pasaulio įvykiais, ir Lietuvos, ypač kriminaliniais. Ji visada piktindavosi, kad gali būti tokie baisūs dalykai ir mane bardavo, kad aš vakarais grįždavau namo“, – teisme kalbėjo nužudytosios dukra.
Seseriai pritarė ir abu broliai. „Matau tik vieną variantą, kaip ji galėjo atsidurti toje mašinoje. Mama buvo labai geranoriška, ji visada padėdavo žmonėms, todėl galėjo įsėsti į automobilį, jei vairuotoja pasiklydo ir pasakė, kad jai reikia pagalbos“, – teisme svarstė jauniausias nužudytosios sūnus Petras Šumskas.
Kitas brolis, Gintaras Šumskas, mano, kad jo mamos ir I.Žukauskaitės-Šakalienės keliai galėjo susidurti parduotuvėje, kurioje jos abi apsipirkinėjo.
Jo mama mėgdavo pasiginčyti su kasininkėmis, todėl gali būti, kad ūmaus būdo I.Žukauskaitei-Šakalienei tai galėjo nepatikti, todėl pamačiusi autobusų stotelėje stovinčią „skandalistę“, galbūt, nusprendė ją paauklėti.
Taip pat jis neatmeta versijos, kad I.Žukauskaitė-Šakalienė buvo ta moteris, kurią jo mama likus dviem ar trim savaitėms iki žmogžudystės įskundė parduotuvės apsaugos darbuotojams.
„Mama pasakojo, kad ji parduotuvėje pamatė, kaip moteris į rankinę kišasi alkoholio butelį ir specialiai atsistojo už jos prie kasos ir pasakė, kad ją apieškotų“, – kalbėjo G.Šumskas.
Pati teisiamoji teigia, kad nusikaltimą įvykdė spontaniškai ir jam iš anksto nesiruošė.
Praėjusiame teismo posėdyje I.Žukauskaitė-Šakalienė papasakojo, kad pirmą kartą gyvenime matytą pensininkę sutiko, kai iš savo namų Romuvos gatvėje važiavo į Vilnių.
Senutė stovėjo autobusų stotelėje ir laukė ją į miestą nuvežti turėjusio autobuso.
Pasak I.Žukauskiatės-Šakalienės, pamačiusi nešuliais apsikrovusią moterį, ji sustojo prie jos, nuleido automobilio langą. Nepažįstamoji esą pirmoji paklausė, kur ji važiuoja ir išgirdusi atsakymą – „į Vilnių“, paprašė ją pavėžėti.
„Bevažiuojant pradėjo skambėti mano rankinėje ant galinės sėdynės buvęs telefonas. Radau šalutinį kelią ir jame sustojau. Pradėjau rankinėje ieškoti telefono ir užčiuopiau peilį“, – pasakojo I.Žukauskaitė-Šakalienė.
Peilis, kuris taip ir nebuvo rastas, anot teisiamosios, buvo nedidelis, skirtas pjaustyti kartonui ir pirktas kanceliarinių prekių parduotuvėje.
Kodėl vietoje telefono, ji išsitraukė peilį ir pradėjo pjaustyti bei badyti nepažįstamą senutę, žudikė paaiškinti negalėjo.
Ji sakė, kad suprato, ką padariusi tik tada, kai prieš save išvydo krauju pasruvusį moters kūną: „Supratau tik tiek, kad tą kūną kažkur reikia padėti“.
Ilgai nesvarsčiusi I.Žukauskaitė-Šakalienė nusprendė juo atsikratyti.
Radusi kitą įvažiavimą į mišką, pasuko į jį ir sustojo proskynoje. „Iškėliau tą ponią ir jos daiktus iš mašinos, uždėjau šakomis, apipyliau degiu skysčiu, viską padegiau ir nuvažiavau“, – kalbėjo I.Žukauskaitė-Šakalienė.
Čia ją ir pamatė netoliese gyvenanti, miške grybavusi Teresa Mareč. Ji pirmadienį teisme buvo apklausta kaip liudytoja.
Pasak moters, grybaudama ji pamatė, kaip pro šalį pravažiavo pilkos spalvos automobilis. Pirma ji į jį nekreipė dėmesio, tačiau, kai paėjusi šiek tiek toliau, jį vėl išvydo, susidomėjo.
„Pasislėpiau už medžio. Žiūriu, vaikšto moteris, renka ir laužo šakas. Jos automobilio keleivio durelės buvo atidarytos, ten lyg kažkas sėdėjo, bet buvo visiškai tylu“, – pasakojo liudytoja.
Šiek tiek pastovėjusi už medžio ir pažiūrėjusi, ką daro atvykėlė, T.Mareč šiek tiek paėjo į kitą pusę, tačiau nuo nepažįstamosios ir jos automobilio nenutolo, nes jai buvo labai smalsu, ką ši daro, todėl matė, kaip ji kažką ištempė iš automobilio, daužė kažkokius stiklus, o galiausiai padegė surinktas šakas ir nuvažiavo.
Priėjusi arčiau, liudytoja išvydo ant šakų degančią moterį. „Dūmų buvo mažai, bet ugnies buvo, o dar tas kvapas, toks įdomus, užuodžiau jį dar eidama prie laužo“, – prisiminė liudytoja.
I.Žukauskaitės-Šakalienės veikla susidomėjusi T.Mareč užsirašė jai įtarimą sukėlusio automobilio numerį, todėl kai apie bandomą sudeginti lavoną sužinojo policija, įtariamosios jiems ilgai ieškoti nereikėjo.
Atpažinti nužudytąją buvo daug sunkiau. Jos kūnas buvo labai smarkiai apdegęs, todėl tik po kelių dienų pavyko išsiaiškinti, kad tai vilnietė J.Šumskienė, vasaromis gyvenanti netoliese esančiuose soduose.
Moteris buvo nužudyta itin žiauriai. Ekspertai jos kūne suskaičiavo 41 pjautinę, durtinę žaizdą.
Pensininkei kelis kartus buvo perrėžta gerklė, peiliu smeigta į galvą, kaktą, rankas, kojas.
J.Šumskienės vaikai I.Žukauskaitei-Šakalienei šioje byloje yra pareiškę 210 tūkstančių eurų civilinį ieškinį.
