This site uses cookies to ensure that we deliver you the best user experience. By continuing to browse the site you are agreeing to our use of cookies. For more information please see our COOKIE POLICY.

Garsios D. Bugavičiaus žmogžudystės byloje – paslaptys: parodymai tampa melu, o kaltinamieji liudytojais

Arvydas Lekavičius

„Lietuvos rytas“

2015-ųjų lapkričio 6 dieną D.Bugavičius buvo nužudytas, kai su savo drauge grupės „Naujos pupytės“ atlikėja V.Jakutiene grįžo į nuomojamą kotedžą Kaune.
Nuosprendžio laukia (iš kairės) lietuvis R.Baika ir estai H.E.Ehvertas bei A.Grabbi.
Mirtini šūviai į D.Bugavičių 2015-ųjų lapkričio 6-osios vakarą buvo paleisti netoli jo nuomojamo kotedžo Kaune.
2015-ųjų lapkričio 6 dieną D.Bugavičius buvo nužudytas, kai su savo drauge grupės „Naujos pupytės“ atlikėja V.Jakutiene grįžo į nuomojamą kotedžą Kaune.
2015-ųjų lapkričio 6 dieną D.Bugavičius buvo nužudytas, kai su savo drauge grupės „Naujos pupytės“ atlikėja V.Jakutiene grįžo į nuomojamą kotedžą Kaune.
Prabanga besimėgaujantis S.Bėglikas parodymus duos nuotoliniu būdu.
2015-ųjų lapkričio 6 dieną D.Bugavičius buvo nužudytas, kai su savo drauge grupės „Naujos pupytės“ atlikėja V.Jakutiene grįžo į nuomojamą kotedžą Kaune.
Prie kaltinimų kitam estui A.Grabbi svariai prisidėjo V.Jakutienės parodymai. Per pirmąsias apklausas moteris tvirtino negalinti atpažinti žudikų, nes jie veidą buvo užsidengę šalikais. Tačiau jos atmintis netikėtai atgijo po kelerių metų, kai nepažįstama moteris jai persiuntė Airijos laikraščio straipsnį apie D.Bugavičiaus nužudymą ir nuotraukas.
D.Bugavičiaus laidotuvės.
D.Bugavičiaus laidotuvės.
D.Bugavičiaus laidotuvės.
D.Bugavičiaus laidotuvės.
D.Bugavičiaus laidotuvės.
D.Bugavičiaus laidotuvės.
D.Bugavičiaus laidotuvės.
D.Bugavičiaus laidotuvės.
Nuosprendžio laukia (iš kairės) lietuvis R.Baika ir estai H.E.Ehvertas bei A.Grabbi.
Hansas Erikas Ehvektas.
Prie kaltinimų kitam estui A.Grabbi svariai prisidėjo V.Jakutienės parodymai. Per pirmąsias apklausas moteris tvirtino negalinti atpažinti žudikų, nes jie veidą buvo užsidengę šalikais. Tačiau jos atmintis netikėtai atgijo po kelerių metų, kai nepažįstama moteris jai persiuntė Airijos laikraščio straipsnį apie D.Bugavičiaus nužudymą ir nuotraukas.
Prie kaltinimų kitam estui A.Grabbi svariai prisidėjo V.Jakutienės parodymai. Per pirmąsias apklausas moteris tvirtino negalinti atpažinti žudikų, nes jie veidą buvo užsidengę šalikais. Tačiau jos atmintis netikėtai atgijo po kelerių metų, kai nepažįstama moteris jai persiuntė Airijos laikraščio straipsnį apie D.Bugavičiaus nužudymą ir nuotraukas.
Prie kaltinimų kitam estui A.Grabbi svariai prisidėjo V.Jakutienės parodymai. Per pirmąsias apklausas moteris tvirtino negalinti atpažinti žudikų, nes jie veidą buvo užsidengę šalikais. Tačiau jos atmintis netikėtai atgijo po kelerių metų, kai nepažįstama moteris jai persiuntė Airijos laikraščio straipsnį apie D.Bugavičiaus nužudymą ir nuotraukas.
Šūvius į nusikaltėlių šulą išprovokavo grupuočių karas dėl narkotikų

Kauno apygardos teisme nagrinėjama Deimanto Bugavičiaus nužudymo byla – tarsi didelis painiavos kamuolys: kaltinamieji tampa liudytojais, o svarbiais laikyti parodymai – akivaizdžiu melu. Kas iš tiesų užsakė ir įvykdė šią garsią žmogžudystę?

Ar galima aklai pasitikėti nusikalstamo pasaulio atstovais, kurie už pareigūnų pažadėtas malones ima pasakoti apie savo ir bendrininkų padarytus nusikaltimus?

Kad tokie liudijimai gali būti laužti iš piršto, įsitikino ir kauniečio D.Bugavičiaus nužudymo byloje kaltinimą palaikantis prokuroras Zdislavas Tuliševskis.

Paaiškėjus, jog svarbus liudytojas Karolis Šatinskas pamelavo, prokurorui net teko kreiptis į teismą, kad būtų panaikintas vienas esminių – ginklų atgabenimo žudikams – epizodų.

Abejonių kelia ir kito su teisėsauga sutikusio bendradarbiauti nusikalstamo pasaulio atstovo Gijos Zabachidzės liudijimai.

Gal todėl praėjusią savaitę iš pataisos namų, kur praleido daugiau kaip metus, buvo paleistas nužudymo organizavimu kaltintas estas Jaakas Tuuksamas.

Šią savaitę jis, vilkintis elegantišku kostiumu, jau kaip liudytojas davė parodymus D.Bugavičiaus žudikų teisme.

Tiems, kurie yra susipažinę su šia byla, nuostabą kelia tai, jog Generalinė prokuratūra net neprašo, kad Ispanijos teisėsauga išduotų šioje šalyje jau seniai gyvenantį Sergejų Bėgliką, kurį tyrėjai kartu su kauniečiu Renaldu Kaniu vadina pagrindiniu D.Bugavičiaus nužudymo užsakovu.

Bylą nagrinėjančio Kauno apygardos teismo sprendimu kitame posėdyje S.Bėglikas duos parodymus nuotoliniu būdu.

Pusbrolis pelnė pasitikėjimą

Iš įtariamojo liudytoju tapęs ir savo melagingais parodymais gerokai sujaukęs D.Bugavičiaus nužudymo bylą K.Šatinskas buvo S.Bėgliko vadovaujamos gaujos narys.

Pasitikėjimą šioje grupuotėje jis įgijo, nes buvo R.Kanio – vieno artimiausių S.Bėgliko žmonių – pusbrolis.

Būtent R.Kanys supažindino K.Šatinską su S.Bėgliku, Vladislavu Lysenka ir kitais Ispanijoje įsikūrusiais lietuvių gaujos vadeivomis.

K.Šatinskui dažniausiai tekdavo kurjerio pareigos.

Jis į nurodytas vietas gabendavo didžiules iš prekybos narkotikais gautų pinigų sumas, krovė į laivus kokainą, padėjo paslėpti atvežtus narkotikus.

Jam būdavo patikima ir suskaičiuoti į maišus sumestus pinigus, kuriuos po sėkmingos operacijos sunešdavo smulkūs narkotikų prekeiviai.

„Kartą beveik visas buto kambarys buvo užverstas maišais su doleriais ir eurais, o aš valandų valandas juos tikrinau ir skaičiavau specialia aparatūra“, – yra pasakojęs K.Šatinskas.

Pranešdavo konkurentams

Patikėdami K.Šatinskui didžiausias savo paslaptis gaujos vadeivos net neįtarė, kad jis viską slapta pranešdavo konkurentams.

Mat tuo pačiu metu K.Šatinskas artimai bendravo su kitu R.Kanio pusbroliu G.Zabachidze ir pastarojo geriausiu draugu D.Bugavičiumi. Gavę slaptos informacijos šie du veikėjai sugalvojo apiplėšti konkurentus – S.Bėgliko grupuotę.

K.Šatinskas jiems išpasakodavo beveik viską – kada ir kur bus gabenami narkotikai, kas juos lydės ir pasitiks.

Galimas dalykas, kad po vienos tokios suteiktos informacijos, kad per Olandiją bus vežama 400 kilogramų hašišo, ir buvo nulemtas D.Bugavičiaus likimas.

Grobimu kaltino Agurkinius

Šiuos, kaip manoma, R.Kaniui ir S.Bėglikui priklausančius narkotikus, kurių kaina – apie 4 milijonus eurų, 2015-ųjų pradžioje pagrobė nenustatyti plėšikai.

Pradėjus aiškintis, kas užsakė ir įvykdė kvaišalų pagrobimą, žvilgsniai iškart nukrypo į Agurkinius, o ypač į D.Bugavičių.

Tuo metu, kai pagrindiniai Agurkinių veikėjai buvo uždaryti į kalėjimą, šis veikėjas laisvėje tapo bene ryškiausia grupuotės figūra.

Kortelėje – DNR pėdsakas

Manoma, kad S.Bėgliko grupuotė jau nuo 2015 metų pavasario pradėjo sekti D.Bugavičių.

Į jo S klasės „Mercedes-Benz“ automobilį buvo slapta įmontuotas sekimo įrenginys, tad konkurentai žinojo visus maršrutus.

2015-ųjų lapkričio 6 dieną D.Bugavičius buvo nužudytas, kai su savo drauge grupės „Naujos pupytės“ atlikėja Vita Jakutiene grįžo į nuomojamą kotedžą Kaune.

Netrukus kriminalistai automobilio galiniame buferyje aptiko GPRS sekimo įrenginį su „Labas“ SIM kortele.

Tie, kurie įmontavo šį įrenginį, galėjo savo telefonuose nustatyti automobilio buvimo vietą ir stebėti jo judėjimą.

Po kelių dienų ekspertai nustatė, kad šioje kortelėje paliktas DNR pėdsakas yra kauniečio Ričardo Baikos.

Buvo nustatyta, kad įrenginyje esanti SIM kortelė 2015 metų rugpjūtį buvo įsigyta Kaune, Taikos gatvėje esančioje degalinėje.

Peržiūrėję degalinės vaizdo kameras kriminalistai nustatė, kad kortelę nupirko Tomas Bolgovas ir R.Baika. Jie buvo atvažiavę R.Baikos sugyventinės automobiliu BMW.

Išgarsėjo bokso ringe

Kadaise buvęs perspektyvus boksininkas, 1998 metais net tapęs Europos jaunių vicečempionu, R.Baika buvo tuomečio Lietuvos bokso federacijos prezidento Remigijaus Daškevičiaus globotinis.

Per R.Daškevičiaus, kuris snaiperio šūviu buvo nužudytas Vilniaus centre, laidotuves R.Baika ėjo eitynių priekyje ir nešė velionio portretą.

Mirus R.Daškevičiui globoti R.Baiką ėmė bokso klubo „Gongas“ vadovas Darius Mačianskas, kuris netrukus tapo vienu įtakingiausių nusikalstamo pasaulio veikėjų.

Šiukšlių maiše – taikikliai

R.Baikos DNR pėdsaką aptikę kriminalistai ėmė jį slapčia sekti. Buvo nustatyta, jog boksininkas 2015-ųjų spalį vieno savo pažįstamo paprašė, kad jis išnuomotų Baltijos gatvėje esantį butą. Nepažįstami žmonės ten gyveno iki gruodžio.

Kauno apygardos teisme nagrinėjama Deimanto Bugavičiaus nužudymo byla – tarsi didelis painiavos kamuolys: kaltinamieji tampa liudytojais, o svarbiais laikyti parodymai – akivaizdžiu melu. Kas iš tiesų užsakė ir įvykdė šią garsią žmogžudystę?

Kriminalistai įtarė, kad šio buto gyventojai galėjo būti susiję su žmogžudyste.

2016 metų balandį gavę teismo leidimą jie nakčia slapta įsmuko į butą ir aptiko įdomių radinių – dėžutę su optiniu taikikliu „Optima“, taikiklių tvirtinimo elementų, įvairių cheminių medžiagų.

Stebėdami butą kriminalistai užfiksavo, kaip po kelių dienų jo savininkas į šiukšlių maišus sudėtus šiuos daiktus išmetė į konteinerį.

Šie maišai buvo slapta paimti ir nugabenti į Kriminalinės policijos biurą. Ekspertai ant vieno optinio prietaiso aptiko DNR pėdsaką – jis buvo garsaus samdomo žudiko esto Imre Arakaso.

Akiratyje – du estai

Kai jau atrodė, kad pavyks pričiupti garsų žudiką, paaiškėjo, jog organizuojant D.Bugavičiaus žmogžudystę šiukšlių konteineryje rasti prietaisai nebuvo panaudoti. O ir paties I.Arakaso tuo metu nebuvo Lietuvoje.

Netrukus jis buvo sulaikytas ir nuteistas Airijoje, kai bandė nušauti vietos mafijos lyderį.

Tačiau tyrėjų nepaliko įtarimai, kad prie D.Bugavičiaus nužudymo galėjo prisidėti su I.Arakasu susiję žmonės.

Buvo nustatyta, kad žmogžudystės dieną ir dar keletą kartų anksčiau du estai – Hansas Erikas Ehvertas ir Arle Grabbi – lankėsi Kaune.

Įkalčius paliekantis žvalgas

Tačiau net pačius kriminalistus stebino, kad estai veikė labai atvirai.

Ypač iš garsios menininkų šeimos kilęs H.E.Ehvertas. Jo tėvas – žinomas Estijos režisierius, o brolis – aktorius.

Prieš žmogžudystę H.E.Ehvertas dvejus metus treniravosi sukarintos Estijos gynybos lygos žvalgų būryje. Šio būrio nariai nuolat mokėsi, kaip nepastebėtiems patekti į priešo teritoriją, jiems namuose buvo leidžiama turėti kovinius ginklus – net kulkosvaidžius ir granatsvaidžius.

Nors žvalgų būryje nuolat buvo mokoma slaptumo, į Kauną atvykęs H.E.Ehvertas visada savo vardu išsinuomodavo automobilius, už juos apmokėdavo savo banko kortele. Ja Kaune atsiskaitydavo už prekes, bankomatuose išsigrynindavo pinigų.

Net D.Bugavičiaus žmogžudystės dieną jis važinėjo oficialiai išsinuomotu automobiliu „Volkswagen Polo“, o likus kelioms valandoms iki nužudymo bankomate išsigrynino 80 eurų.

Kitą dieną po nužudymo estas Vilniaus oro uoste grąžino išsinuomotą automobilį, bankomate išsigrynino 50 eurų ir reisiniu autobusu grįžo į Taliną.

Vėliau jis lyg niekur nieko keliavo po Europą.

Būtent šie duomenys laikomi kaip vieni pagrindinių įrodymų, kad H.E.Ehvertas nužudė D.Bugavičių.

Po straipsnio – prisiminimai

Prie kaltinimų kitam estui A.Grabbi svariai prisidėjo V.Jakutienės parodymai. Per pirmąsias apklausas moteris tvirtino negalinti atpažinti žudikų, nes jie veidą buvo užsidengę šalikais.

Tačiau jos atmintis netikėtai atgijo po kelerių metų, kai nepažįstama moteris jai persiuntė Airijos laikraščio straipsnį apie D.Bugavičiaus nužudymą ir nuotraukas.

Perskaičius šį straipsnį V.Jakutienei atgijo visi prisiminimai. Esą prieš akis iškilo iš arti matyto žudiko akys, veidas, žvilgsnis.

V.Jakutienė paskambino tyrėjams ir pranešė, kad gali atpažinti žudiką. Jai buvo parodyta 16 vyrų nuotraukų. Iš jų ji parodė į du, labiausiai panašius į šaulius. Vienas jų buvo A.Grabbi.

Vietoj kokaino – hašišas

Tuo metu, kai tyrėjai narpliojo nusikaltimą, būsimas itin svarbus liudytojas K.Šatinskas ir toliau darė nusikaltimus, o visą informaciją apie R.Kanio ir S.Bėgliko grupuotės veiklą slapta perduodavo G.Zabachidzei.

Kauno apygardos teisme nagrinėjama Deimanto Bugavičiaus nužudymo byla – tarsi didelis painiavos kamuolys: kaltinamieji tampa liudytojais, o svarbiais laikyti parodymai – akivaizdžiu melu. Kas iš tiesų užsakė ir įvykdė šią garsią žmogžudystę?

Sužinojęs, kad jo pusbrolis R.Kanys savo sodyboje netoli Kauno laiko kelis kilogramus kokaino, K.Šatinskas viską papasakojo kitam jo pusbroliui G.Zabachidzei ir pasiūlė namą apvogti.

Taip ir buvo padaryta – G.Zabachidzė su dar vienu bendrininku slapčia įsibrovė į pastatą ir pavogė narkotikus.

Tačiau vietoj padėkos už suteiktą vertingą informaciją K.Šatinskas sulaukė tik keiksmų, mat sodyboje buvo ne kokainas, o daug pigesnis hašišas.

Po vagystės – pasikėsinimas

Po sodybos apiplėšimo praėjus vos trims dienoms buvo pasikėsinta nužudyti ir patį vagį – G.Zabachidzę.

Kažkoks vyras peršoko per tvorą ir prisėlinęs prie miegamojo lango, už kurio su žmona miegojo G.Zabachidzė, paleido du šūvius. Vienas jų pataikė miegančiam vagiui į kaklą, tačiau žaizda pavojaus gyvybei nesukėlė.

Į įvykio vietą atvykę kriminalistai nustatė, kad šaudyta iš labai panašaus ginklo kaip ir į D.Bugavičių – iš pistoleto „Glock“, į kurį įsriegtas kitas vamzdis.

Po šio pasikėsinimo nužudyti G.Zabachidzė sutiko bendradarbiauti su pareigūnais. Pasielgti taip pat buvo prikalbintas ir K.Šatinskas.

Pusbrolį kaltino sukčiavimu

G.Zabachidzė jautė didelę nuoskaudą dėl savo pusbrolio R.Kanio nedėkingumo – esą daug kartų buvo supažindinęs su rimtais narkotikų prekeiviais, tačiau ne tik negaudavo savo dalies iš kvaišalų verslo, bet ir išgirsdavo priekaištų.

Naudingų pažinčių G.Zabachidzė įgydavo užsienio kalėjimuose – 2001 metais jis Maroko kalėjime susipažino su gerus ryšius su Kolumbijos narkotikų prekeiviais turinčiu marokiečiu.

Išėjęs į laisvę po šešerių metų įkalinimo Maroke G.Zabachidzė atsidūrė Ispanijos kalėjime „Porto Tress“.

Čia jis pateko po to, kai su grupe bendrininkų įsiveržė į vietinių ispanų namą, surišo visą šeimą ir grasino visiems nupjauti galvas, jeigu negaus išpirkos.

Šiame Ispanijos kalėjime G.Zabachidzė susidraugavo su ispanų mafiozu Davidu Bernalu. Supažindinus šį ispaną su R.Kaniu buvo užsuktas kelerius metus klestėjęs narkotikų prekybos verslas. Jis baigėsi, kai lietuviai apgavo D.Bernalą.

Pastarąjį kartą G.Zabachidzė su savo pusbroliu susitiko 2014 metais Pravieniškių pataisos namuose. Būtent ten jis susidraugavo su D.Bugavičiumi.

Atvykęs jo aplankyti D.Kanys paprašė surasti žmogų, galintį savo sunkvežimiais vežti narkotikus iš Ispanijos į Rusiją.

Pasitaręs su D.Bugavičiumi G.Zabachidzė rekomendavo vieną transporto bendrovės savininką. Tačiau šį pusbrolio pasiūlytą žmogų R.Kanys esą ir vėl apgavo – pelnu pasidalijo tik per pirmuosius reisus, o vėliau visus pinigus susižerdavo į savo kišenę.

Buvo sučiupti Ispanijoje

G.Zabachidzė buvo įsitikinęs, kad jo draugo D.Bugavičiaus nužudymą ir pasikėsinimą į jį patį užsakė pusbrolis R.Kanys.

Kaip tuomet atrodė, vertingų parodymų suteikė ir K.Šatinskas.

Po šių parodymų buvo sulaikytas R.Baika ir estai H.E.Ehvertas bei A.Grabbi.

O dar po metų per didelę tarptautinę operaciją, kuri taip pat buvo paremta ir G.Zabachidzės bei K.Šatinsko parodymais, Ispanijoje buvo sučiupti 22 žmonės.

Kai kurie jų, taip pat ir gaujos lyderis S.Bėglikas, buvo apkaltinti ne tik dėl to, kad priklauso organizuotai gaujai, bet ir D.Bugavičiaus nužudymo organizavimu.

Iš viso kaltinimai D.Bugavičiaus nužudymu buvo pateikti vienuolikai asmenų.

Vadeiva šaipėsi iš tyrėjų

Atrodė, kad visi jie turėjo atsidurti teisiamųjų suole, tačiau praėjusių metų vasarą prokuroras Z.Tuliševskis priėmė sprendimą atskirti bylą ir teismui perduoti tik R.Baiką bei estus H.E.Ehvertą ir A.Grabbi.

Įstatymai išties numato tokią galimybę, tačiau tik tais atvejais, kai įtariamieji yra teisėsaugai nepasiekiami.

Tačiau iš tiesų slapstėsi tik į Ekvadorą pabėgęs R.Kanys ir dar keli įtariamieji.

J.Tuuksamas pagal teisinės pagalbos prašymą jau buvo iš Ispanijos vežamas į Lietuvos kalėjimą. Ispanijoje buvo sulaikytas S.Bėglikas, kurį prokurorai kaltino tiesiogiai davus nurodymą R.Baikai nužudyti D.Bugavičių.

Būtų pakakę tik Lietuvos generalinės prokuratūros prašymo ir jis greičiausiai būtų teisiamas kartu su kitais kaltinamaisiais.

Kol prokurorai trypčiojo, neįgaliojo vežimėlyje sėdintis įtariamas gaujos vadeiva S.Bėglikas savo kelių milijonų eurų vertės name Ispanijoje į kairę ir dešinę dalijo interviu ir prokurorų kaltinimus vadino absurdu.

Tyrėjai atskleidė melą

Nors advokatai prieštaravo, kad negalima atskirai nagrinėti bylos, kai kiti kaltinamieji yra sulaikyti, praėjusių metų pabaigoje Kauno apygardos teismas atvertė bylą be pagrindinių kaltinamųjų, kurie net patys prašėsi dalyvauti procese.

Jau proceso metu paaiškėjo, kad K.Šatinskas melavo. Nors byla jau buvo perduota teismui, Kriminalinės policijos biuro tyrėjai nusprendė patikrinti šio liudytojo pasakojimą, kaip jis gabeno ginklus žudikams.

Duodamas parodymus K.Šatinskas pareigūnams tvirtino, kad R.Kanio ir S.Bėgliko nurodymu iš Rygos į netoli Vilniaus esančią Karališką kibininę atvežė ginklų, kurie buvo perduoti žudikams.

K.Šatinskas smulkiai nupasakojo savo kelionę mikroautobusu, kaip kontrabanda kuprinėje vežė paketą su dviem pistoletais ir „Luger“ šoviniais.

Jis net papasakojo, jog kelionės metu vairuotojas partrenkė šerną, tad teko laukti, kol atvyks policija.

Tačiau tyrėjams užklausus Latvijos tarnybas, ar į Vilnių važiavęs maršrutinis mikroautobusas partrenkė šerną, paaiškėjo, kad toks įvykis iš tiesų buvo.

Tačiau ne 2015 metų pabaigoje, kaip tvirtino K.Šatinskas, o po gero pusmečio, kai D.Bugavičius jau buvo nužudytas.

Buvo apklaustas ir šerną partrenkusio mikroautobuso vairuotojas: jis prisiminė, kad 2016 metų vasarį vežė kelis keleivius, tarp jų ir K.Šatinską.

Galbūt tyrėjai šio patikrinimo ir nebūtų pradėję, jei ne paaiškėjusi aplinkybė, kad K.Šatinskas ir anksčiau melavo.

Mat pagal jo parodymus buvo suimtas vienas vaikinas, kuris buvo kaltinamas padėjęs S.Bėgliko gaujai pervežti pinigus.

Tačiau įtariamasis pateikė įrodymus, kad tuo metu, kai jis, pagal K.Šatinsko pasakojimus, gabeno pinigus, buvo visai kitose vietose. Po šių įrodymų tris mėnesius kalėjime išlaikę jaunuolį prokurorai buvo priversti jį paleisti.

Prokurorams be jokio užstato teko paleisti ir Tomą Mahtiną, kuris, remiantis K.Šatinsko parodymais, buvo kalinamas 11 mėnesių.

Teko pakeisti kaltinimą

Paaiškėjus, kad K.Šatinskas sumelavo apie ginklų gabenimą, raudonuoti jau teko prokurorui Z.Tuliševskiui, kuris pasiryžo negirdėtam dalykui – prašyti teismo, kad iš kaltinimo būtų pašalintas epizodas, susijęs su ginklų gabenimu.

„Paaiškėjo, kad anksčiau išdėstytos aplinkybės, susijusios su šaunamųjų ginklų bei šaudmenų gabenimu, neatitinka objektyvioje tikrovėje pasireiškusių aplinkybių, todėl šių aplinkybių inkriminavimas kaltinamiesiems yra netikslingas, todėl šalintinas“, – savo rašte teismui tvirtino prokuroras.

Kaltinamieji tapo liudytojais

Daugiau kaip metus be rimtų kaltės įrodymų kalinimo įstaigoje praleidęs estas J.Tuuksamas pasiekė nedidelę pergalę.

Praėjusią savaitę jis buvo paleistas į laisvę. Prokuroras Z.Tuliševskis jį išlaisvino net nesulaukęs, kol esto žmona surinks reikalaujamą 20 tūkstančių eurų užstatą.

Antradienį jis jau ne kaip kaltinamasis, o kaip liudytojas davė parodymus D.Bugavičiaus nužudymo byloje, o po to išvyko į savo namus Ispanijoje.

Kaip liudytojas buvo apklaustas ir Edgaras Gordonas, kuris daugiau kaip pusę metų dėl kaltinimų bendrininkavimu nužudžius D.Bugavičių laikomas Pravieniškių pataisos namuose.

Tačiau nors prokurorai byloje ir pakeitė jo statusą, iki šiol laiko jį įkalintą.