„Su vyru neturėjome iš ko mokėti advokatams, o pati nevykau į teismą, kadangi man buvo leista nedalyvauti posėdyje. Visus argumentus jau esu išsakiusi anksčiau. Manau, teisingumas nugalės, nes aš nepadariau jokio nusikaltimo“, – bylą perdavus Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, prieš verdikto paskelbimą naujienų portalui lrytas.lt pasakojo E.Kručinskienė,
Kauno teisėsauga iškėlė E.Kručinskienei bylą dėl fizinio skausmo sukėlimo berniukui ir viešosios tvarkos pažeidimo po incidento Panemunės šile.
Atsitiktinai netoliese buvęs 39 metų praeivis, žinomo ankstesnės kartos Kauno politiko sūnus, apkaltino moterį smurtu prieš vaiką, ėmė ją filmuoti telefonu ir iškvietė policiją.
Drausmindama jos neklausiusį ir pavojingai į dviračių taką išbėgusį mažylį, moteris teigė nestipriai sudavusi vaikui per rankas ir sėdmenis.
E.Kručinskienės tvirtinimu, vaikas nejautė skausmo, o medikai vėliau nenustatė nė menkiausio sužalojimo.
Visiškai kitaip situaciją perteikė minėtas praeivis, kuris filmuodamas E.Kručinskienę išvadino „kvaišele“, „durne“, žadėjo „jungti“ jai į galvą. Tiesa, sudavimų momentai filmuotoje medžiagoje neužfiksuoti.
Pasak filmuotojo ir jo žmonos, smūgiai berniukui buvo gana stiprūs, jų negalima vadinti pliaukštelėjimais.
Tuo tarpu kiti du atsitiktiniai liudininkai tvirtino, jog moteris jokio smurto nevartojo, vaikas buvo tik sudrausmintas.
Prokurorai skundė iki galo
Prokurorai prašė skirti E.Kručinskienei 2,5 tūkst. eurų baudą, tačiau Kauno teisėjai nusikaltimo požymių neįžvelgė.
Visgi pareigūnai nusprendė verdiktus skųsti iki galo – byla buvo pasiekusi Aukščiausiąjį teismą.
„Kasacinės instancijos teismas pritarė teismų išvadoms, kad motinos veiksmai, kai ji viešoje vietoje, matant liudytojams, kelis kartus sudavė savo dvejų metų sūnui delnu per sėdmenis ir rankas, jam nepaklusus ir pavojingai bėgant dviračių tako link, nebuvo tinkamas vaiko drausminimo būdas, tačiau jos tyčia pažeisti viešąją tvarką patikimais bylos duomenimis nenustatyta, taip pat neįrodyti būtinieji inkriminuotų nusikalstamų veikų padariniai – fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui bei visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas.
Be to, Teismas konstatavo, kad E. K. veiksmų paskatos buvo išimtinai asmeninės, nulemtos jos atsakomybės už mažametį vaiką, siekiant jį sudrausminti, kad šis ateityje nesielgtų pavojingai, o ne norint sukelti jam fizinį skausmą ir savo veiksmais įžūliai trikdyti visuomenės rimtį ar tvarką“, – rašoma Aukščiausiojo teismo pranešime.
Pasak LAT kolegijos, žemesnės instancijos teismai įvertino visas nagrinėjamo atvejo subjektyvias ir objektyvias aplinkybes, situacijos kontekstą, turinčius įtakos sprendžiant dėl E.Kručinskienės veiksmų atitikties baudžiamajame įstatyme įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėtims, kaip antai: smūgiai vaikui per sėdmenis buvo suduoti per viršutinius drabužius (per sauskelnes ir kombinezoną); sužalojimų nesukėlė, nes tiek per vaiko sėdmenis, tiek per rankas suduota delnu; smūgiai suduoti nesiekiant fizinio skausmo, o turint tikslą vaiką sudrausminti, paauklėti, kad jis klausytų motinos liepimo nebėgti į pavojingą vietą; smūgiai lydimi motinos pabarimo ir draudimo nuo jos bėgioti, tai irgi galėjo sukelti vaiko verksmą; po smūgių sudavimo liudytojui filmuojant E.Kručinskienės šeimą vaikas neverkė, ramiai ėjo vedamas motinos.
Duos valstybę į teismą?
Skandalinga istorija buvo narpliojama beveik dvejus metus.
E.Kručinskienė po laimėto antro raundo Kauno apygardos teisme pareiškė, jog šis procesas jai ir jos artimiesiems kainavo daug nervų, šeima patyrė didžiulę žalą, todėl ji svarstanti, ar nevertėtų paduoti valstybės į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Šios minties ji neatsisakė ir vėliau bendraudama su portalo lrytas.lt korespondentu.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba inicijavo E.Kručinskienės sūnaus ir 3 metų dukrelės paėmimą – vaikai buvo perduoti laikiniesiems globėjams ir visiškai svetimoje aplinkoje gyveno ištisą mėnesį, atskirti nuo tėvų, namų.
Laimėjusi bylą Kauno teisme, E.Kručinskienė kiekvieną atskyrimo nuo vaikų dieną įvertino milijonu eurų, nors čia pat pareiškė suprantanti, kad tokią sumą prisiteisti būtų nerealu.
Pardavėja anksčiau dirbusi E.Kručinskienė šiuo metu nedirba. Jos 48 metų vyras statybininkas G.Kručinskas turi individualios veiklos pažymėjimą, tačiau užsakymų pandemijos metu negauna.
Ieškos būsto su krosnimi
Prieš kurį laiką E.Kručinskienę išgarsino ir socialinio būsto suteikimo istorija – Panemunėje, Pušų gatvėje nuosavo namo dalyje gyvenusi šeima naudojo krosnį, su kuria sutuoktiniai labai nenorėjo atsisveikinti.
Savivaldybei pareiškus, jog jai priklausančiame būste šeima gyvena neteisėtai, Kručinskams po ilgų derybų buvo skirtas kitas socialinis būstas – pakankamai erdvus, suremontuotas dviejų kambarių butas K.Veverskio gatvėje su reguliuojamu dujiniu šildymu.
Nepaisant to, moteris nostalgiškai prisiminė laikus su krosnimi.
„Labai išgyvenome išsiskyrimą su senuoju būstu, pečiumi, šiltnamiu, kuriame sodinome agurkus ir pomidorus. Labai iš tikrųjų kenčiame. Kitų akimis žiūrint, mums buvo suteiktos geros sąlygos – naujas remontas, komfortas. Bet mūsų tai netenkina.
Netolimoje ateityje norėtume persikelti kad ir į senesnį namelį, įsikurti kaimo sodyboje – svarbu kad būtų krosnis, erdvus kiemas. Vyras turi geras rankas, viską suremontuotų. Regionas didelės reikšmės neturi.
Galvojame pasitaupyti, galbūt padėtų ir artimi giminaičiai“, – šiek tiek anksčiau pasakojo E.Kručinskienė.
Sudomino dar dvi partijas
Kaunietė išgarsėjo ir paskelbus apie jos planus dalyvauti Seimo rinkimuose po Naglio Puteikio vadovaujamos Centro partijos „Gerovės Lietuva“ vėliava.
Žlugus šiems ketinimams, E.Kručinskienei skambino dar dviejų partijų atstovai, vienas net buvo pas ją atvykęs, tačiau pasiūlymų dalyvauti rinkiminiame sąraše daugiau ji nebuvo sulaukusi.
„Jei ateityje išgirsčiau tokį pasiūlymą, pirmiausiai jį gerai pasverčiau, įvertinčiau, kas jį teikia, kokie tų žmonių motyvai“, – tvirtino nemažai kritikos anksčiau sulaukusi kaunietė.
