Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padėjo galutinį tašką keistoje draugus sukiršinusioje istorijoje. Savo sprendime teismas akcentavo, kad nesąžiningai elgėsi abi ginčo pusės. Tuo pačiu teismas pažymi, kad teisėjų kolegija šioje byloje teisės taikymo aspektu pasisakė tik dėl ieškovų reikalavimo priteisti iš atsakovo 77 000 eurų.

Kaip rašoma Aukščiausiojo Teismo pranešime, tėvas (ieškovas) ketino padovanoti automobilį „Mercedes-Benz“ savo sūnui. Kadangi sūnus su žmona (ieškovai) yra socialiai remtini, norėdami, kad šeima neprarastų socialinių pašalpų, ieškovai nusprendė, kad tėvas sudarys automobilio pirkimo–pardavimo sutartį su sūnaus draugu (atsakovu) ir taip šia sutartimi pridengs automobilio dovanojimą sūnaus šeimai.

Transporto priemonė draugui realiai perduota nebuvo, automobilį iš tėvo gavo, juo naudojosi, kaip savo nuosavybe rūpinosi pats sūnus su žmona. Žmonos iniciatyva buvo sudaryta automobilio draudimo sutartis, moteris mokėjo visas draudimo įmokas.

Kadangi šeimos draugas buvo automobilio savininkas pagal viešo registro duomenis, buvo susitarta, kad jis draudimo sutartyje buvo nurodytas kaip draudėjas, todėl sudarant draudimo sutartį taip ir buvo pasielgta. Po kiek laiko bendrovė „Lietuvos draudimas“ surengė loteriją „Apsidrauskite ir laimėkite BMW X6“ asmenims, apsidraudusiems šioje draudimo bendrovėje. Vienu iš laimėtojų tapo atsakovas, kuris draudimo sutartyje buvo nurodytas kaip draudėjas. Atsakovas pardavė laimėtą 77 tūkst. eurų vertės automobilį ir gavo už jį 50 tūkst. eurų.

Antrą kartą, kai byla buvo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, teismas priteisė ieškovams 77 tūkst. eurų. Apeliacinės instancijos teismas reikalavimą priteisti 77 tūkst. eurų pripažino nepagrįstu ir jį atmetė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, palikdamas apeliacinės instancijos teismo sprendimą nepakeistą, pažymėjo, kad šalių ginčą lėmė tiek atsakovo, tiek ir pačių ieškovų nesąžiningi veiksmai, kai, siekiant naudos sau, buvo bandoma apeiti valstybės ir socialinio draudimo institucijas (išvengti galimų naujų mokestinių prievolių, išsaugoti teisę į socialinę pašalpą). Šiuo atveju šalys siekė dvigubos naudos, todėl turi prisiimti iš to kilusius padarinius ir riziką. Patenkinus tokį ieškovų reikalavimą ir priteisus iš atsakovo loterijoje laimėtus pinigus, susiklostytų tokia teisiškai ir socialiai ydinga situacija, kai iš savo pačių priešingų teisei veiksmų (įstatymui prieštaraujančio, apsimestinio sandorio) ieškovai praturtėtų.

Teisėjų kolegija akcentavo, kad teisė netoleruoja situacijų, kad būtų ginamos teisės nesąžiningų asmenų, kurie teisminės gynybos kreipiasi siekdami, kad būtų apgintos jų teisės, kurias jie įgijo pažeisdami teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiaudami teise.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šioje byloje sprendžiama dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo jos naudai loterijos laimėjimo piniginį ekvivalentą pagrįstumo, bet nesprendžiama dėl atsakovo teisės į loterijos laimėjimą, kadangi reikalavimo grąžinti loterijoje laimėtą turtą ar jo ekvivalentą AB „Lietuvos draudimas“ atsakovui nėra pareiškęs. Todėl kolegija nepasisakė dėl atsakovo teisės į loterijos laimėjimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.