Skandalingoje tvarsčių pirkimo byloje už nusikalstamą nerūpestingumą nuteista buvusi Stonaičių (Plungės r.) socialinės globos namų vyriausioji slaugytoja Vida Pučkočumienė įrodinėjo nepažeidusi įstatymų, bet Klaipėdos apygardos teismas tuo nepatikėjo ir atmetė jos skundą.

Tvarsčius tiekęs, dokumentus vežiojęs, o paskui sukčiavimu apkaltintas prekybos įmonės „DC Solution“ įgaliotinis Tomas Šimkūnas jau gali lengviau atsikvėpti – su V.Pučkočumiene išvien dirbęs vyras išteisintas.

PSDF nuostolis – 170 000 eurų

V.Pučkočumienė į teisiamųjų suolą pasodinta dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų švaistymo. Didmeninės prekybos įmonės „DC Solution“ vadybininkas T.Šimkūnas buvo apkaltintas sukčiavimu.

Pagal V.Pučkočumienės nurodymus veikęs T.Šimkūnas per pusantrų metų Stonaičių globos namus „užvertė“ silikono tvarsčiais, kurių, ko gero, užtektų visų pasiligojusių Lietuvos senelių praguloms gydyti.

Neaišku, kaip buvo naudojama atgabenta tvarsliava – per kratą globos namų patalpose ir kitur aptikta tik keliolika tuščių pakuočių.

Medikai nepagrįstai išrašinėjant receptus tvarsčiams, kurių daugelis pensionato globotinių neregėjo, PSDF prarado 170 tūkst. eurų. Tai pernai konstatavo bylą išnagrinėjęs Klaipėdos apylinkės teismas.

Medikams nė plaukas nenukrito

Silikono tvarsčius reklamavusiam ir platinusiam T.Šimkūnui skirta lygtinė bausmė – dveji metai nelaisvės. Užsakovė V.Pučkočumienė atsipirko švelnia bauda – įpareigota sumokėti valstybei 1600 eurų baudą.

Nuteistųjų apeliacinius skundus išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas pakeitė ankstesnįjį nuosprendį – T.Šimkūnas išteisintas, o V.Pučkočumienės teisinė padėtis nepasikeitė.

Plungės pirminės sveikatos priežiūros centro (PPSC) gydytojai, išrašinėję receptus kompensuojamiesiems tvarsčiams ir pripažinę savo klaidas, išvengė baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Globotiniams – krūvos tvarsčių

Stonaičių socialinės globos namams per pusantrų metų tvarsčių įvairioms žaizdoms gydyti nupirkta daugiau kaip už 174 tūkst. eurų.

Įdomu, kad ir globotiniai, ir slaugytojos tokios tvarsčių gausybės nematė, jų galbūt net ir nereikėjo – sunkiai gijančiomis žaizdomis niekas nesiskundė.

Stonaičiuose, kur gyvena apie 160 žmonių su psichikos negalia, brangesnių silikono tvarsčių pagal važtaraščius sunaudota daugiau nei visose Šiaulių apskrities gydymo ir socialinės rūpybos įstaigose.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa sumojo, kad taip būti negali. Vieno silikono tvarsčio kaina vaistinėse siekia 10-15 eurų ir daugiau.

PSDF lėšos už kompensuojamuosius tvarsčius, skirtus Stonaičių globos namams, buvo pervedamos į Klaipėdos „Pavasario vaistinę“.

Pūtė miglą ligonių kasoms?

Seneliai kentėjo nuo pragulų, kojų opų, šlapiuojančių ir kitokių atsivėrusių žaizdų – tai patvirtina Plungės privačios pirminės sveikatos priežiūros klinikos medikų Gerimanto Surplio, Irenos Balsienės ir Reginos Klumbienės išrašyti receptai tvarsčiams.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) Stonaičių socialinės globos namuose atskleidė kitokį vaizdą. Žaizdų proveržio čia nenustatyta – tiek silikono tvarsčių, kiek jų buvo užsakyta, tikrai nereikėjo.

Nuo 2014-ųjų vasario iki 2015-ųjų rugsėjo brangesni silikono tvarsčiai globos namams buvo perkami tūkstančiais pagal 32 ten gyvenusių žmonių kompensuojamųjų vaistų pasus ir medikų receptus.

Globotinių dokumentus „DC Soliution“ vadybininkui T.Šimkūnui perduodavo vyriausioji slaugytoja V.Pučkočumienė.

T.Šimkūną ir V.Pučkočumienę prislėgė įtarimai dėl galimo sukčiavimo, PSDF lėšų švaistymo ir grobstymo apgaudinėjant teritorines ligonių kasas.

Vaistinėms – valstybės išmokos

Iš V.Pučkočumienės gautus kompensuojamųjų vaistų pasus su duomenis apie pacientus T.Šimkūnas nuveždavo į Plungę ir pateikdavo tenykštės privačios medicinos klinikos gydytojams.

Pastarieji, neapžiūrėję pacientų, nenuvykę į globos namus įvertinti tikrosios jų sveikatos būklės, automatiškai „štampuodavo“ receptus valstybės kompensuojamiesiems tvarsčiams.

Medikų išrašytus receptus T.Šimkūnas perduodavo Klaipėdos vaistinei, o ši vėliau iš teritorinės ligonių kasos susišluodavo valstybės garantuotas išmokas už kompensuojamąją tvarsliavą.

Plungėje gerai žinomos Irenos Nekrašienės vadovaujamos klinikos medikai darbavosi išsijuosę – per pusantrų metų Stonaičių globos namams išrašė receptų daugiau kaip 15 tūkst. tvarsčių.

Teisėsaugininkų prigriebti medikai iškart pakėlė rankas: prisipažino, jog pasitikėdami V.Pučkočumiene, tinkamai neatliko savo pareigų – išrašinėjo receptus, neįsitikinę, ar jų iš tikrųjų reikia ligoniams.

Ikiteisminis tyrimas dėl aplaidžios plungiškių medikų veiklos buvo nutrauktas pagal laidavimą.

Pavaldinės silikono neregėjo

Plungės klinika savanoriškai kompensavo dalį Šiaulių teritorinės ligonių kasos nuostolių – už „Pavasario vaistinės“ parduotus tvarsčius sumokėjo 72 tūkst. eurų žalos atlyginimą.

Stonaičių globos namuose, vaistinėje, pas įtariamuosius ieškota tvarsčių, tačiau aptikta tik keliolika pakuočių – V.Pučkočumienės kabinete, tualete, kitose pagalbinėse patalpose,

Kur dingo kiti pagal medikų išrašytus receptus įgyti silikono tvarsčiai, kurių globotiniai neregėjo? FNTT tyrėjai ir prokurorai šio galvosūkio taip ir neišsprendė.

Nuolat prižiūrinčios apie dvidešimt neįgalių žmonių slaugytojos teigė, kad jų globotiniams tokių pleistrų nereikėjo, opų nepasitaikydavo.

„Net neįsivaizduoju, kaip jie atrodo. Jeigu pacientai susižeisdavo, pakakdavo paprastų vaistų ir binto“, – kalbėjo viena slaugytoja.

Moteris tik teismo salėje sužinojo, kad silikono tvarsčiai dedami ant kelis mėnesius negyjančių, šlapiuojančių žaizdų.

Kaltinamieji teisme gūžčiojo pečiais

Kodėl viena globos įstaigai staiga prireikė didžiulio kiekio tvarsliavos? Stoję prieš Klaipėdos apylinkės teismą V.Pučkočumienė ir T.Šimkūnas tik gūžčiojo pečiais.

Bendrininkai nepripažino prokurorų kaltinimų. V.Pučkočumienė išvis atsisakė kalbėti teisme.

Stonaičių socialinės globos namų vadovui Aleksui Vyšniauskui ši istorija nuaidėjo lyg perkūno griausmas iš giedro dangaus. Kilus skandalui dėl tvarsčių, V.Pučkočumienė buvo atleista iš pareigų šalių susitarimu.

„Nei tvarsčių, nei receptų aš nemačiau, nenutuokiau, kas ir ką rezga. Kaip viską kontroliuoti, kai nežinai, kas vysta už nugaros?“, – teisinosi A.Vyšniauskas, kuriam Socialinės apsaugos ir darbo ministras įraitė drausminę nuobaudą už aplaidumą darbe.

Plungės klinikos bendrasavininkė I.Nekrašienė neatskleidė, kaip vertina pavaldinių veiksmus, įsiplieskus skandalui dėl tvarsčių: „Jie nekalti, nieko bloga nepadarė, dalį nuostolių ligonių kasoms atlyginome“.

Siuntas galėjo parduoti dar kartą?

Šiaulių teritorines ligonių kasos civilinis ieškinys dėl prarastų PSDF kompensuojamųjų lėšų tvarsčiams įsigyti siekia daugiau kaip 100 tūkst. eurų.

I.Nekrašienė nepasakė, kas laidavo už medikus, kuriems T.Šimkūnas kaišiojo ligonių su psichikos negalia vaistų pasus, kad šie išrašytų PSDF kompensuojamuosius receptus tvarsčiams.

„Netrukdykite dirbti su pacientais, tai – mūsų įstaigos vidaus reikalas“, – pareiškė ne tik dėl tvarsčių receptų nemalonumų sulaukusios Plungės klinikos vadovė.

Jeigu Stonaičių globotiniai tvarsčiais nesinaudojo, gal jie buvo parduoti antrą kartą ? Ar kas nors iš to nubyrėjo ir kam, nenustatyta.

Tvarsčių vežėjas kratėsi kaltės

Klaipėdos apylinkės teismo kaltu pripažintas T.Šimkūnas įpareigotas dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, pervesti 376 eurų į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Valstybės tarnautojai prilyginta V.Pučkočumienė atsipirko pinigine bauda už nusikalstamą aplaidumą darbe, įstatymų ir potvarkių nepaisymą. Abu kaltinamieji civilinių ieškinių išvengė.

Apeliaciniame skunde T.Šimkūnas prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir išteisinti jį kaip nepadariusi veikos, turinčios sukčiavimo požymių.

„Man inkriminuotas apgaulės būdas nepasitvirtino, esu nepagrįstai pripažintas kaltu – išvados neatitinka aplinkybių, neatskleisti nusikalstamos veikos požymiai“, – aiškino T.Šinkūnas.

Nesuvokė, jog veliasi į aferą

T.Šimkūnas išteisintas, konstatavus, jog tiekdamas tvarsliavą, vežiodamas medikams žaizdų vertinimo protokolus, kitokius dokumentus, nesiekė suklaidinti teritorinių ligonių kasų. Vyras tvarsčių perdavė tiek, kiek medikai jų išrašė.

Klaipėdos apygardos teismas nusprendė, jog bausmė T.Šimkūnui iš tikrųjų buvo persūdyta – vyras esą nesuvokė, jog gali sukčiauti medikams pakišdamas pacientų vaistų pasus, kuriuos gaudavo iš V.Puškočumienės.

Išteisinamajame nuosprendyje pažymėta, kad V.Pučkočumienės nurodymus vykdęs T.Šimkūnas nesiekė asmeninės naudos, pats niekaip nepasipelnė iš prekybos tvarsčiais.

Ne tiekėjai, o Plungės medikai ir pati V.Pučkočumienė privalėjo dirbti pagal Sveikatos apsaugos ministerijos sukurtas receptų rašymo, kompensuojamų medicinos pagalbos priemonių išdavimo ir pardavimo taisykles.

Vertė kaltę ligonių kasoms

Tiesiogiai atsakinga už medikamentų pirkimą, pristatymą, saugojimą, išdavimą, apskaitą V.Pučkočumienė atvežtas tvarsčių pakuotes saugojo patalpose, nuo kurių tik ji viena turėjo raktus.

Buvusi slaugytoja teisme įrodinėjo, jog nebuvo įpareigota spręsti, ar Plungės medikai pagrįstai išrašinėja receptus. Nebūdama jiems pavaldi, ji esą negalėjusi nurodinėti ir dėl diagnozių patikslinimo, pacientų apžiūros.

Akivaizdu, jog seneliams iš valstybės biudžeto perkamų kompensuojamųjų vaistų ir tvarsliavos apskaitos Stonaičių socialinės globos namuose iš esmės niekas nekontroliavo.

V.Pučkočumienė kaltę stūmė Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, kuri PSDF lėšomis apmokėdavo medikų išrašytus receptus, bet apygardos teismas tokia kaltinamosios versija nepatikėjo ir bausmės nepakeitė.

Nuosprendis patikslintas, pašalinus teiginį, kad V.Pučkočumienė esą sudariusi sąlygas T.Šimkūnui apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti PSDF biudžeto lėšas.

Tyrėjai rankų dar nenuleidžia?

Klaipėdietis prokuroras Arvydas Navickas nesiryžo spėlioti, kokie asmenys pasipelnė iš PSDF kompensacijų: „Mes nagrinėjame ne prielaidas, o konkrečius įrodymus. Neatradus mįslingai prašapusių tvarsčių, gali būti įvairių versijų“.

Paskutinis taškas šioje byloje, regis, dar nepadėtas. Pirminės instancijos teismas konstatavo, jog atleidus nuo atsakomybės Plungės medikus, žalos valstybei atlyginimo klausimas liko iki galo išspręstas.

Nuosprendyje pateikta daugiau žinių dėl galimo ikiteisminio tyrimo atnaujinimo – prokurorams siūloma išsiaiškinti su V.Pučkočumienės nusikalstamu nerūpestingumu susieto žalos atlygio aplinkybes.

Tęsiant tyrimą, tektų iš naujo vertinti ne tik V.Pučkočumienės, bet ir ne ką geriau už ją atrodančių receptus  išrašinėjusių medikų vaidmenį sudarant palankias sąlygas švaistyti PSDF biudžeto lėšas.

***

„Straipsnyje buvo panaudotos nuotraukos, kuriose pavaizduotos medicinos priemonės – hidrokoloidiniai tvarsčiai AQUACEL Ag +Extra ir GranuFlex (gamintojas ConvaTec Limited, platintojas UAB Linus Medical) nėra niekaip susijusios su aprašyta baudžiamąja byla ir kokiais nors nusikalstamais veiksmais.