Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos valdybos Ūkinės finansinės veiklos skyriaus vadovė 52 metų Renata Bazilienė figūruoja kaip atsakovė bent dviejose civilinėse bylose dėl galimai apsimestinių didelės vertės nekilnojamojo turto sandorių ir skolos.
O jos teta šešėlinio banko Klaipėdoje veikėja 85 metų Modesta Balsienė praėjusį ketvirtadienį išklausė nuosprendį baudžiamojoje byloje dėl neteisėto vertimosi finansine ūkine veikla.
Statė finansų piramidę
Vyresni klaipėdiečiai dar atsimena finansų piramidės pagrindu veikusią bendrovę „Realija“, kurios biuras buvo uostamiesčio Žvejų gatvėje. Šią bendrovę 1992-ųjų rudenį įkūrė du klaipėdiečiai, nors faktiškas savininkas buvo Artūras Jencius.
Žadėdama mokėti įspūdingas palūkanas „Realija“ šluote šlavė patiklių klaipėdiečių pinigus.
Kaip žurnalistei pasakojo tų įvykių liudininkas, pinigų buvo tiek daug, kad vakarais A.Jencius glėbiais nešdavo juos į automobilio bagažinę ir kažkur išgabendavo. Dienomis indėlininkų pinigai biure tiesiog būdavo metami į stalčius.
Nežinia kodėl – ar dėl to, kad jau pats nebesuspėjo, ar todėl, kad nujautė greitą pabaigą, – A.Jencius 1995-ųjų pavasarį įkalbėjo bendrovės prezidentu tapti Erlandą V.
Naujasis „Realijos“ prezidentas 1995 m. liepos pabaigoje, pritrūkęs pinigų indėliams grąžinti ar mokėti indėlininkams palūkanas, kreipėsi į savininką prašydamas skirti lėšų ir tuomet sužinojo, kad pradėjus darbą jam buvo perduoti ne tiktai antspaudas ir buhalteriniai įmonės dokumentai, bet ir neva 2,4 mln. litų grynaisiais.
Supratęs, kad yra apgautas, Erlandas V. pagriebė visus „Realijos“ dokumentus ir nuskubėjo į policiją, tačiau pats buvo sulaikytas.
Sunešė beveik 200 mln. litų
„Realija“ nuo 1993 m. pradžios iki 1995 m. rugpjūčio iš indėlininkų surinko milžinišką sumą – beveik 174,5 mln. litų (apie 50 mln. eurų). Kur dingo pinigai ir kiek iš jų negrąžinta indėlininkams, nebuvo ir jau niekada nebus nustatyta.
1998 m. liepą teismas nuteisė Erlandą V. kalėti 5 metus ir 6 mėnesius ir konfiskavo jo turtą.
Šioje byloje iš pradžių kaip kaltinamieji, o vėliau kaip liudytojai buvo apklausti keli „Realijos“ darbuotojai bei vyriausioji finansininkė R.Bazilienė, kuri bendrovėje dirbo faktiškai nuo jos įsteigimo iki 1995 m. liepos.
Nustatyta, kad ji neįtraukė į apskaitą iš indėlininkų surinktų pinigų, o teikdama ataskaitas valstybei nurodydavo, jog bendrovė dirba nuostolingai.
Teisme R.Bazilienė tikino nieko nežinojusi ir negirdėjusi apie jokius indėlius ir grynuosius pinigus, tačiau byloje nustatyta visai kas kita: vyriausioji finansininkė taip pat pasirašė 2,4 mln. litų grynaisiais pinigais perdavimo Erlandui V. aktą ir puikiai žinojo, kas dedasi bendrovėje.
Maža to, kaip žurnalistei pasakojo vienas liudininkas, finansininkė net skatino, jog savo santaupas į „Realiją“ investuotų ir jos giminės, tarp jų ir teta klaipėdietė, o kai bendrovės reikalai ėmė strigti ir pradėjo rikiuotis eilės neatgaunančių savo pinigų, pastaroji suveikė, kad giminaitė ne tik atgautų indėlį, bet ir pasidžiaugtų įspūdingomis palūkanomis.
Nuskubėjo į FNTT
Uostamiesčio policijos ir prokurorų pastangomis baudžiamosios atsakomybės išvengęs A.Jencius, kaip ir galimai kai kurie kiti „Realijos“ darbuotojai, iš slėpynių užsienyje sugrįžo į Klaipėdą ir dabar čia sėkmingai plėtojo dvasinio tobulinimo verslą.
„Realijos“, pasisavinusios svetimą turtą stambiu mastu, vyriausioji finansininkė, kai 1995 m. bendrovė pradėjo byrėti, tiesiu taikymu nukulniavo į FNTT, tik ne kaip liudytoja, norinti pranešti apie nusikalstamą veiką, nukentėjusius indėlininkus ir iš jų išviliotus beveik 200 mln. litų, o kaip finansinių nusikaltimų tyrimo pareigūnė.
Ji FNTT Klaipėdos apygardos valdyboje darbuojasi iki šiol.
Daugiau kaip per 20 metų kažkada apgaulingas finansines ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teikusi moteris pelnė ne tik Ūkinės finansinės veiklos skyriaus vadovo pareigas, bet ir apdovanojimą iš prezidentės Dalios Grybauskaitės rankų.
Pareigūnės teta M.Balsienė, sutapimas ar ne, tų pačių 1995-ųjų pabaigoje pradėjo nelegaliai teikti paskolas.
Stulbinamos apyvartos
Buvusios mokytojos M.Balsienės suteiktų paskolų portfelio dydis verčia aikčioti ne mažiau nei „Realijos“ reikalai.
Kaip nustatyta per ikiteisminį tyrimą, garsioji pensininkė suteikė ne mažiau kaip 90 paskolų, iš viso 2 mln. 369 tūkst. litų (beveik 686,2 tūkst. Eur), jas gavo ne mažiau nei 80 fizinių asmenų.
Ir tai tik oficialūs duomenys, kuriuos policijos tyrėjams 2018 m. pabaigoje pateikė M.Balsienės veiklos patikrinimą surengusi Klaipėdos VMI.
Mokesčių inspektoriai rėmėsi dokumentais, gautais iš notarų biurų, teismų, kuriuose bankininkė bylinėjosi ar tebesibylinėja su skolininkais, antstolių kontorų.
Prieš kelerius metus Generalinės prokuratūros paprašyta patikrinimą surengusi VMI aptiko ne tik notariškai sudarytų sutarčių „be palūkanų“, bet ir 38 nekilnojamojo turto hipotekos atvejus, kai hipotekos registratorė buvo M.Balsienė.
Taip pat tyrėjai nustatė, kad iki šiol į M.Balsienės sąskaitas nuolat įkrinta antstolių iš skolininkų išieškomi pinigai.
Vien uostamiesčio antstolės Brigitos Tamkevičienės kontoroje per pastaruosius penkiolika metų įvykdytos ar tebevykdomos 39 vykdomosios bylos išieškotojos M.Balsienės naudai, o šiomis dienomis išieškoma suma, žurnalistės skaičiavimais, siekia ne mažiau nei 200 tūkst. eurų.
Nustatyta, jog paskolų sutartys buvo surašomos taip, kad nebūtų įmanoma atsekti, kiek palūkanų teks mokėti skolininkams ir koks bus bankininkės uždarbis: žmonės skolinosi vieną sumą, o dokumentuose buvo įrašoma visai kita, gerokai didesnė, kur jau buvo įskaičiuotos sutartos palūkanos.
Dėl jų dydžio kiekvienąsyk tartasi individualiai, tačiau jos buvusios tikrai drakoniškos.
Namuose – pinigų saugykla
Beveik 18 metų netrukdoma ir niekieno nevaržoma besidarbavusi šešėlinio banko veikėja ne tik neturėjo finansinei paskolų veiklai privalomo juridinio asmens statuso (šiuo atveju – individualios kreditavimo įmonės) bei Lietuvos banko leidimo, bet ir neteikė mokesčių administratoriui jokių finansinių ataskaitų ir valstybei iš šios veiklos nesumokėjo nė cento.
M.Balsienė, prieš kelerius metus su žurnaliste kalbėdama apie paskolų verslą ir pinigų kilmę, tikino: „40 metų atidirbau mokyklose ir dvidešimt vienus turguje, ten paprekiaudavau ir taip užsidirbau maišus pinigų.“
Pinigų buvę tiek daug, kad, klaipėdietės teigimu, ji savo name jiems saugoti buvo paskyrusi visą kambarį.
Šešėlinio verslo veikėja atviravo, jog net bandė VMI deklaruoti turinti keletą milijonų litų grynųjų pinigų, bet tai jai nepavykę.
„Nė iš vieno žmogaus nepaėmiau nė cento palūkanų. Ateina žmonės, paprašo, padedu, paskolinu kaip labdarą“, – tikino klaipėdietė.
Tos pačios pozicijos ji laikėsi ir dabar teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą.
Kad M.Balsienė skolindama pinigus fiziniams asmenims siekė finansinės naudos ir ją gavo, žurnalistei pasakojo ir buvę bei esami šešėlinės bankininkės skolininkai, ir liudytojai teisme.
Jie parodė, kad veždavo nustatytą sumą kiekvieną mėnesį šešėlinei bankininkei į namus, o ji pinigus paimdavo ir niekur nepasirašydavo.
Be to, vėliau, jeigu nepavykdavo grąžinti paskolos nustatytą datą, ji kreipdavosi į teismą, neįskaitydavo grąžintos sumos ir be jokios sąžinės graužaties prisiteisdavo iš naujo visą skolą bei palūkanas.
Jau nebepavojinga?
Prieš kelerius metus žurnalistės kalbintas Klaipėdos teisininkas Arvydas Ektis, keliems M.Balsienės skolininkams teikęs ir dabar tebeteikiantis teisines paslaugas, stebėjosi, jog „čia kažkas ne taip“: kiek tik kreipėsi žmonės, šešėlinės bankininkės veikla rimčiau nesudomino nei policijos, nei Klaipėdos prokurorų, nei FNTT.
„Akivaizdu, kad M.Balsienė turi „stogą“, taip pat akivaizdu, kad ji skolina ne tik savo pinigus“, – anksčiau yra kalbėjęs teisininkas.
Situacija kiek pasikeitė, kai po kelių publikacijų spaudoje reaguoti buvo priversta Generalinė prokuratūra.
Tačiau panašu į tai, jog beveik du dešimtmečius valstybę mausčiusiai ir iš skolininkų lobusiai ne paties mažiausio kalibro šešėlinei veikėjai Klaipėdos prokurorai parengė savotišką „Oskarą“ „už viso gyvenimo nuopelnus“.
Baigiamojoje kalboje prokurorė paprašė teismo atsižvelgti į teisiamosios amžių, sveikatos būklę, į tai, jog moteris šiuo metu prarado pavojingumą, ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nutraukiant ikiteisminį tyrimą.
Praėjusi ketvirtadienį nuosprendį paskelbęs bylą nagrinėjęs Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkas Svajūnas Bliudsukis pritarė prokurorės pasiūlytai bausmei.
Bylinėjasi su broliu
„Renata tikrai žinojo, kuo verčiasi mūsų teta. Kai apie M.Balsienės veiklą pasirodė straipsnis, visi giminės pradėjo skambinti vieni kitiems ir teirautis, kaip čia yra ir kas dabar bus.
Kalbėdama su manimi sesuo pasakė, kad tai nebejuokinga ir galimai jai bus nurodyta ištirti tai, kas parašyta publikacijoje.
Po kelių dienų kalbantis telefonu paklausta, kaip tetos reikalai, Renata atsakė, kad viskas bus gerai“, – žurnalistei atviravo FNTT pareigūnės R.Bazilienės brolis Nauris M.
„Renata visada buvo neabejinga pinigams. Prieš kokį dešimtmetį užsiliepsnojo ir gerokai apdegė jų sodybos ūkiniame pastate buvusi pirtis.
Mama man pasakojo, jog dukra ašarodama guodėsi, kad sudegė ir stiklainyje laikyti grynieji pinigai“, – teigė Nauris M.
Anot jo, sesuo visada labai norėjusi tuomet, kai abu su vyru išeis į pensiją, nusipirkti namą Tenerifėje ir ten apsigyventi.
Pašnekovas neslėpė, jog viešai prabilti jį privertė pati sesuo, paskelbusi broliui nuožmų karą dėl turto ir besibylinėjanti su juo.
Teisme nagrinėjamas Naurio M. ieškinys seseriai dėl žemės pirkimo ir pardavimo sandorių pripažinimo apsimestiniais.
Taip pat ūkininkas prašo, kad teismas įpareigotų atsakovę priimti pinigus už suteiktas paskolas, tokiu būdu jis galėsiąs atsiimti sklypus.
Teisme atsakovė įrodinėja, kad žemės pirkimo sandoriai nebuvo apsimestiniai, o ji su vyru sklypus pirkusi realiai žemės ūkio veiklai, apie kurią buvo galvota jau gerokai anksčiau, nei buvo įsigytas šis nekilnojamasis turtas.
Investavo šimtus tūkstančių
Anot Naurio M., dėl 2008 m. finansinės krizės ir patirtų nuostolių jokių galimybių gauti banko kreditų ūkis neturėjo, bet padėti pasisiūlė sesuo.
„Renata neoficialiai tvarkė mano ūkio buhalteriją. Ji žinojo realią ūkio padėtį ir, kai bankai atsisakė kredituoti, pati pasisiūlė padėti – įdarbinti jos pačios pinigus. Žinojau, kad sesuo pinigų turi be skaičiaus, žinoma, sutikau“, – teigė ūkininkas.
Taip vienas po kito per dvejus metus nuo 2011 m. buvo nupirkti keturi sklypai Raseinių rajone, kuriuos Nauris M. ūkio reikalams jau seniai nuomojosi.
Už daugiau kaip 52 hektarus žemės sesuo sumokėjo 253 tūkst. litų. 2013 m. viduryje buvo sudarytas dar vienas pirkimo ir pardavimo sandoris, pagal kurį, kaip teigė pašnekovas, jis perleido seseriai 26,03 ha nuosavos žemės sklypą kaip prievolės užtikrinimą gavus iš jos 100 tūkst. litų paskolą – ji buvo reikalinga ūkio apyvartinėms lėšoms.
Tų pačių metų pabaigoje, anot Naurio M., notariškai buvo patvirtinta 10,96 ha dovanojimo sutartis, už tai sesuo paskolino dar 88,2 tūkst. litų.
Iš viso FNTT pareigūnė ir jos šeima per porą metų į žemės ūkio paskirties sklypus Raseinių rajone investavo beveik 441 tūkst. litų.
Pasiūlė komercinę kainą
Nauris M. tikina, jog visais atvejais su seserimi buvo sutarta, kad tai yra paskolos, kurias moteris suteikia savo broliui, ir, grąžinęs pinigus, jis galės tuos sklypus atgauti.
Buvo sutarta, jog kaip palūkanas sesuo pasiims sau Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) išmokas už šiuose sklypuose išaugintus pasėlius, gautus einamaisiais metais.
Kad tai niekam nesukeltų įtarimų, nors šiuose žemės sklypuose ūkininkavo Nauris M., visi pasėliai buvo deklaruojami svainio įregistruoto ūkininko ūkio vardu.
Sesuo jau nuo 2010-ųjų talkino broliui neoficialiai tvarkydama iš pradžių jo, o po to jau abiejų ūkių buhalteriją ir už tai neoficialiai gaudavo atlyginimą.
„Iš pradžių mokėjome maždaug po 600–700 litų kas mėnesį, o įvedus eurus – minimalaus darbo atlygio sumą“, – teigė Nauris M.
Pašnekovas prisiminė, jog sesers paprašytas net surašęs jai 40 tūkst. litų dovanojimo sutartį, nors iš tikrųjų jokių pinigų nedavęs – neva Renatai tiesiog reikėjo legalizuoti tokią sumą.
Geri santykiai tarp brolio ir sesers pradėjo byrėti tuomet, kaip teigia Nauris M., kai jis paprašęs sesers perrašyti jam sklypus, o jiems atpirkti susitarė su vienu iš bankų gausiąs nemažą kreditą.
„Renata vis delsė spręsti šį klausimą.
Vėliau, matyt, apskaičiavusi, kad gali nemažai uždirbti iš žemės sklypų, ji pasiūlė juos įsigyti komercine kaina. Už vieną hektarą perkant žemės sklypus vidutiniškai mokėta po 3,5 tūkst. litų, o ji pasiūlė atpirkti mokant jau eurais: iš pradžių po 4,5 tūkst., o dar vėliau – jau po 9 tūkst. eurų už hektarą“, – emocionaliai pasakojo Nauris M.
Galiausiai Baziliai visus žemės sklypus Raseinių rajone išnuomojo kitiems ūkininkams.
Pasiuntė į Šermukšnių gatvę
R.Bazilienė atsisakė atsakyti į žurnalistės klausimus, o jeigu kas neaišku, pasiūlė kreiptis į jos advokatą arba į Šermukšnių gatvę – į FNTT centrinę būstinę Vilniuje.
FNTT atstovas spaudai Aleksandras Zubriakovas informavo, jog R.Bazilienė šioje tarnyboje dirba nuo pat įkūrimo, o tai, kokiu būdu ten pateko, dėl asmens duomenų apsaugos neskelbtina.
Vadovauti Ūkinės finansinės veiklos skyriui ji pradėjo 2004 m.
FNTT pareigūnės ir jos sutuoktinio turtai
1. 1996 m. įsigytas 10 arų sklypas Klaipėdos rajone, čia vėliau pastatytas 6 kambarių 202 kv. m gyvenamasis namas.
2. 1996 m. greta įsigytas 16,3 aro sklypas, laikui bėgant čia sumūrytas 201 kv. m ūkinis pastatas.
3. 2005 m. kitoje Klaipėdos rajono vietovėje nupirkta 6,35 ha žemės ir 1930 m. statyta rąstinė 106 kv. m sodyba bei čia pat esantys ūkiniai pastatai.
4. 2007 m. įsigytas 29 kv. m butas Klaipėdoje, Taikos prospekte.
5. 2011 m. įgytas 15,04 ha sklypas Raseinių rajone.
6. 2012 m. sutuoktiniai nusipirko 3 kambarių 67,5 kv. m butą Vilniuje, Žirmūnuose.
7. 2013 m. kovą nupirktas 8 ha sklypas Raseinių rajone.
8. 2013 m. gegužę įsigytas 10 ha sklypas Raseinių rajone.
9. 2013 m. gegužę kaip nuosavybė įregistruotas dar vienas 26,03 ha sklypas Raseinių rajone.
10. 2013 m. birželį nupirktas 19,34 ha žemės sklypas Raseinių rajone.
11. 2013 m. gruodį įregistruota 10,96 ha žemės sklypo Raseinių rajone dovanojimo sutartis.
12. 2014 m. sutuoktiniai įsigijo 12 arų sklypą trečioje Klaipėdos rajono vietovėje ir pernai čia baigė statyti 140,8 kv. m gyvenamąjį namą su beveik 11 kv. m terasa.
13. 2019 m. R.Bazilienė kaip savo nuosavybę įregistravo pagal dovanojimo sutartį įgytą 4,43 ha žemės sklypą dar vienoje Klaipėdos rajono vietovėje. Teigiama, kad jį padovanojo tėvai.
14. 2011–2013 m. R.Bazilienė trijų Lietuvos bankų sąskaitose saugojo daugiau kaip 480 tūkst. litų asmeninių santaupų.
Tikėtina, kad šis sąrašas nėra baigtinis.
