Sužlugo dar viena už keturių žmonių nužudymą iki gyvos galvos kalinčio kauniečio Ričardo Baratinsko viltis sugrįžti į laisvę. Teismas šią savaitę atmetė jo prašymą skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Prokurorų pažadais patikėjęs ir žiaurų nusikaltimą atskleisti padėjęs 56 metų R.Baratinskas, pravarde Marafonas, jaučiasi apgautas ir užmirštas.

Jis jau kartą nesėkmingai mėgino per teismą sutrumpinti savo bausmės laiką. Dar anksčiau jam nepavyko atnaujinti proceso. Nei Generalinės prokuratūros prokurorams, nei Aukščiausiojo teismo teisėjams nebuvo įdomus R.Baratinsko pasiūlymas atskleisti tikruosius šios kraupios žmogžudystės organizatorius.

Kad R.Baratinskas ir dar trys jo bendrininkai Vladas Gembutas, Saulius Narkevičius ir Vytis Čėsna iš tiesų yra tik eiliniai šio žiauraus nusikaltimo vykdytojai, o tikrieji užsakovai iki šiol vaikšto laisvėje, neabejoja šį nusikaltimą tyrę kriminalistai.

Manoma, kad tikrieji žiauraus nusikaltimo sumanytojai 2001 metų birželį užsakė ir Kauno šešėlinio pasaulio šulo Ramūno Kuzmino, pravarde Ramaškė, nužudymą, už kurį taip pat yra nuteisti tiktai eiliniai vykdytojai.

Planą sukurpė sodyboje

Garsus kontrabandininkas Egidijus Gaudzevičius, pravarde Lašas, ir trys jo draugai buvo pagrobti ir nužudyti 2000-ųjų balandį.

Planas pagrobti kontrabandininką suregztas vienoje netoli Kauno esančioje sodyboje.

Nusikaltimo organizatorius siutino tai, kad nusikaltėlių elitui nepriklausantis E.Gaudzevičius ir jo kompanija gauna didžiulį pelną iš spirito bei cigarečių kontrabandos, tačiau į savo veiklą neįtraukia Kauno nusikaltėlių šulų. Jie esą pasikliauja vien tik policijos „stogu“.

Šios sodybos pirtyje ir buvo paskelbtas nuosprendis. Tiesa, iš pradžių ketinta ne žudyti, o tiktai pagrobti E.Gaudzevičių, perimti visą jo verslą bei turtą ir paleisti.

Nusikaltėlius ypač masino Lašui priklausanti bendrovė „Raigeda“, kuri tuo metu buvo didžiausia mineralinio vandens tiekėja Lietuvoje.

Suviliojo geru atlygiu

Iš pradžių įvykdyti operaciją buvo pasiūlyta dviem nusikaltėlių pasaulyje gerai žinomiems veikėjams, tačiau jie atsisakė.

Tuomet nusikaltimo vykdytoju buvo pasirinktas R.Baratinskas. Užsakovai gerai žinojo, kad Marafoną slegia skolos. Be to, jis gerai sutarė su Lašu.

Pasiūlymas greitai praturtėti R.Baratinską sudomino.

„Mane pasikvietė R.Kuzminas, pravarde Ramaškė, ir tiesiai pasakė, kad jis su rimtais žmonėmis suplanavo pagrobti E.Gaudzevičių ir perimti visą nelegalų verslą bei jo valdomos bendrovės „Raigeda“ akcijas. R.Kuzminas tvirtino, kad šioje bendrovėje yra jų žmogus, kuris per kelias dienas padės perimti visas akcijas“, – apie pasiūlymą „Lietuvos rytui“ pasakojo R.Baratinskas.

„Palaikysite jį kelias dienas rūsyje, kol perimsime turtą, ir viskas“, – sakė R.Kuzminas.

Už pagrobimą R.Kuzminas esą pažadėjo ne tiktai sumokėti 60 tūkstančių dolerių, bet ir įtraukti R.Baratinską į bendrovės „Raigeda“ valdybą.

Bandė gundyti vilkikais

„E.Gaudzevičius buvo labai atsargus, tačiau manimi pasitikėjo.

Aš pats į jo cigarečių kontrabandos verslą buvau investavęs 60 tūkstančių JAV dolerių. Be to, jis man buvo siūlęs kartu Kaune prekiauti heroinu.

Jau buvau sutaręs į šį verslą įtraukti savo būsimus bendrininkus – S.Narkevičių ir V.Gembutą.

Aiškinau šiems samdomiems žudikams, kad geriau iš prekybos kvaišalais nuolatos uždirbti po 10 tūkstančių JAV dolerių negu tiek retsykiais gauti už užsakomuosius nužudymus“, – pasakojo R.Baratinskas.

Gavęs užduotį R.Baratinskas iškart pradėjo veikti.

Pasitaikė ir gera proga išvilioti itin atsargų E.Gaudzevičių, mat šis Marafono paprašė surasti vadinamųjų draudiminių vilkikų.

Tuomet tarp cigarečių kontrabandininkų klestėjo toks verslas – vilkikų savininkai jiems leisdavo už nedidelę kainą pavogti šiuos sunkvežimius, o patys dar atsiimdavo išmokas iš draudimo. Kontrabandininkai jais išveždavo cigaretes, o pavogtas mašinas paprasčiausiai numesdavo.

Apžiūrą vis atidėdavo

Marafonas apie planą pasiūlius tokių vilkikų į nuošalią vietą išvilioti E.Gaudzevičių papasakojo R.Kuzminui.

Šiam tai patiko. Tiktai jis liepė palaukti dar porą savaičių, kai atvyks du Lašo vilkikai su spiritu.

R.Kuzminas esą sakė, kad tuo pat metu bus galima pagrobti ir tą spiritą.

Po kelių dienų Marafono išviliotas E.Gaudzevičius atvyko į Kėdainių rajoną apžiūrėti vilkikų.

Viskas vyko žaibiškai?

„E.Gaudzevičius sakė, kad važiuos vienas, bet atvyko su savo draugu Raimondu Karpavičiumi.

Man tai buvo netikėtumas. Vis dar tikėjausi, kad žudyti nereikės. Tačiau viskas vyko akimirksniu. Vos tiktai įvažiavome į vieną angarą, prie R.Karpavičiaus prišoko ten jau laukęs V.Gembutas ir iš karto šovė į jį, o vėliau dar jam į galvą paleido kontrolinį šūvį“, – apie pirmą auką pasakojo R.Baratinskas.

Tuo pat metu, kai buvo nušautas R.Karpavičius, kitas nusikaltimo bendrininkas S.Narkevičius trenkė prožektoriumi E.Gaudzevičiui per galvą ir jį apsvaigino.

„Mane tai pribloškė. Šaukiau ant V.Gembuto, kam jis nužudė niekuo dėtą žmogų, tačiau nieko jau nebuvo galima pakeisti. Gerai pažinojau V.Gembutą, buvau girdėjęs, kad jis įvykdė ne vieną samdomą žmogžudystę, tačiau tokio jo poelgio nesitikėjau“, – sakė R.Baratinskas.

Žinia bosą sunervino

E.Gaudzevičius buvo surakintas antrankiais ir nuvežtas į S.Narkevičiaus uošvio sodo namelio rūsį. Čia jį saugoti pasiliko V.Čėsna, o R.Baratinskas su S.Narkevičiumi nuvažiavo susitikti su R.Kuzminu. Ant Kaune esančio pėsčiųjų tilto žudikai jam papasakojo, kad V.Gembutas nesuprato situacijos ir nušovė E.Gaudzevičiaus draugą.

„Ramaškė baisiai persiuto. Jis ėmė ant mūsų šaukti, išvadino visokiais vardais, pareiškė, kad dabar bus daug sunkiau užvaldyti „Raigedą“, – vadeivos reakciją prisiminė R.Baratinskas.

Tačiau dar labiau R.Kuzminas susinervino, kai vyrai jam papasakojo, jog vežamas E.Gaudzevičius prasitarė, kad apie susitikimą žino ir jo dešinioji ranka Ričardas Pilsudskis, pravarde Richa.

R.Baratinskas tuomet esą pasakęs, kad gal vertėtų R.Pilsudskiui už tylėjimą pasiūlyti kokią nors dalį iš perimto verslo.

R.Kuzminas pareiškė turįs pasitarti su žmonėmis.

„Iki dabar man ausyse skamba jo po kelių minučių ištarti žodžiai: „Pasakyk tam savo „torpedai“, kad jis, parodęs savo iniciatyvą, apsunkino reikalą ir dabar tegul viską pataiso. Nuviliokite Richą kuo toliau už Kauno ir tas tavo kareivis tegul jį nušauna ir užkasa. Ar aišku?“ – R.Kuzmino žodžius atpasakojo R.Baratinskas.

Įviliojo ir pavaduotoją

Tuomet R.Pilsudskis buvo išviliotas pasikalbėti į kavinę „Bistroma“.

Tačiau į kavinę Lašo pavaduotojas atvyko dar su dviem draugais. Jie buvo pakviesti po valandos susitikti prie sankryžos į Cinkiškes, kur neva turėjo atvykti vilkikas.

Tada žudikai nuvažiavo į S.Narkevičiaus namus ir tarėsi, ką daryti. Buvo sugalvota pasiūlyti aukoms nuo Cinkiškių pavažiuoti į ramesnę vietą, kur V.Gembutas juos visus pažadėjo nušauti.

Toje vietoje prieš kelerius metus V.Gembutas ir S.Narkevičius buvo nužudę EBSW viceprezidento Algirdo Pašukevičiaus vairuotoją.

Tačiau šio plano įgyvendinti iki galo nepavyko. R.Pilsudskis ir jo draugas Vilmantas Čereška buvo nužudyti, o septyniais šūviais sužeistas Jonas Velykis apsimetė mirusiu ir pabėgo.

Auką bandė nugirdyti

Po šių žudynių buvo gauta komanda nužudyti ir sodo namelio rūsyje įkalintą E.Gaudzevičių.

Paskutinį vakarą dar buvo bandoma nugirdyti iki tol tylėjusį Lašą ir išpešti, kur jis slepia kontrabandinį spiritą ir pinigus.

„Aš visą naktį su juo gėriau, tačiau net ir apgirtęs jis pareiškė, kad nieko nepasakys. Jis buvo tvirtas žmogus – žinojo, kad bus nužudytas, tačiau nieko neprasitarė“, – pasakojo R.Baratinskas.

Kitą dieną V.Gembutas ir S.Narkevičius jį pasmaugė ir užkasė netoli sodo namelio.

Atėmė visą turtą

Po to, kai E.Gaudzevičius ir keli jo gaujos nariai buvo išžudyti, pagrobimo organizatoriai ėmė atiminėti jų turtą.

Žudikai buvo smulkmeniški – iš Lašo aplinkos žmonių paimdavo net ir nedideles – 5 ar 10 tonų spirito talpyklas.

Turtas buvo grobiamas net ir tuo metu, kai visi R.Baratinsko gaujos nariai jau buvo už grotų.

Šiose baudžiamosiose operacijose jau dalyvavo tikrųjų nužudymo organizatorių žmonės. Manoma, kad būtent jie pasisavino visą Lašo turtą.

Žudiką aplankė kameroje

Praėjus kelioms savaitėms po žudynių policija sulaikė R.Baratinską. Iš karto po to areštinėje jį aplankė R.Kuzminas.

„Mane pasikvietė nusikaltimą tyrusios Kauno policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos vienas vadovų ir pasakė, kad kai kas nori su manimi pasikalbėti. Netrukus į kabinetą įžengė R.Kuzminas, ir mes buvome palikti vieni. Ramūnas pasakė, kad viską sutvarkys, tik pareikalavo tylėti ir dėl nieko neprisipažinti“, – pasakojo R.Baratinskas.

Panašiai Marafonui esą kalbėjo ir minėtas aukštas policijos pareigūnas. Jis teigė, kad prieš Marafoną nėra jokių tiesioginių įrodymų, tik pagal pokalbius telefonu nustatyta, jog žudynių metu jis buvo netoli tų vietų.

Parodė vaizdo įrašą

Gal R.Baratinskas ir būtų tylėjęs, jeigu netikėtai nebūtų prabilęs S.Narkevičius.

„Mane išsikvietė tuometis Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Vladimiras Kakoškinas su kitais pareigūnais. Buvo parodytas įrašas su S.Narkevičiaus prisipažinimu ir pasiūlytas sandėris“, – pasakojo R.Baratinskas.

Jis turėjo ne tik prisipažinti dėl dalyvavimo Kėdainių žudynėse, bet ir padėti atskleisti kitus savo bendrininkų praeityje padarytus nusikaltimus.

Už tai jam buvo pažadėta, kad bus nuteistas ne daugiau kaip 12 metų laisvės atėmimu.

„Tačiau pareigūnai iškėlė vieną sąlygą – aš turiu pamiršti, kas buvo tikrieji Kėdainių žudynių užsakovai“, – sakė R.Baratinskas.

Nužudymas – lyg įspėjimas

Kad viską kalbėti gali būti ypač pavojinga, Marafonas suprato po kelių dienų, išgirdęs, jog savo namo kieme buvo nužudytas R.Kuzminas.

„Buvau įsitikinęs, jog šią žmogžudystę užsakė tikrieji Kėdainių žudynių organizatoriai, siekdami pašalinti pavojingą bendrininką. Supratau, kad kita jų auka galiu būti ir aš“, – sakė R.Baratinskas.

Teismas prokuroro nepaklausė

Prokurorai pažadą įvykdė. 2002 metais vykusiame Kauno apygardos teismo posėdyje valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras Gediminas Bučiūnas už tai, kad R.Baratinskas padėjo atskleisti ne tik šį, bet ir daugiau savo bendrininkų padarytų nusikaltimų, paprašė teismo jam skirti itin švelnią – 12 metų laisvės atėmimo bausmę.

Kai teisėjų kolegija paskelbė, kad R.Baratinskui skiriamas įkalinimas iki gyvos galvos, prokuroras teismo salėje net nualpo.

Vėliau patys prokurorai padarė iki šiol negirdėtą žingsnį – šį nuosprendį, kaip pernelyg griežtą, apskundė Apeliaciniam teismui.

Patikėjo naujais pažadais

„Ir vėl aš patikėjau pareigūnais. Pas mane buvo atvažiavę tuometis Kauno policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas Ričardas Gurklys ir V.Kakoškinas. Abu pareigūnai įtikinėjo, kad dabar jau viskas tikrai suderinta. Tvirtino, jog generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis dėl mano reikalų kalbėjo ir su Aukščiausiojo teismo pirmininku Vytautu Greičiumi, sutarė, kad man bus sušvelninta bausmė iki 18 metų laisvės atėmimo.

Tiktai vėl abu pareigūnai manęs prašė, kad teisme nieko daugiau nekalbėčiau ir neuždavinėčiau kvailų klausimų“, – sakė R.Baratinskas.

Tačiau pažadai taip ir liko pažadais – teismas atmetė prokuratūros skundą ir įkalino R.Baratinską iki gyvenimo pabaigos.