Sunkiai sveiku protu paaiškinti galimu nusikaltimu kaltinama I.Žukauskaitė-Šakalienė beveik metus vaidino psichikos ligonę, tikėdamasi taip išvengti jai gresiančios bausmės.
„Ji bandė simuliuoti ligą, tačiau ekspertai nustatė, kad yra pakaltinama ir gali atsakyti už savo veiksmus“, – „Lietuvos rytui“ sakė ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Nikolajus Kozliakas.
Prireikė dviejų ekspertizių
Išvados, kad 39 metų I.Žukauskaitė-Šakalienė gali stoti prieš teismą, prokurorai laukė ne vieną mėnesį.
Iš pradžių įtariamajai buvo atlikta ambulatorinė psichiatrinė ekspertizė, tačiau ji jokių rezultatų nedavė, todėl įtariamąją nutarta ištirti nuodugniau – ji buvo paguldyta į psichiatrijos ligoninę.
„Neseniai gavome išvadas ir pradėjome rengti bylą teismui.
Liko dar kai kurios techninės detalės ir, jei daugiau kliūčių nebus, ji netrukus pasieks Vilniaus apygardos teismą“, – sakė N.Kozliakas.
Bandė šokdinti prokurorus
Pasak prokuroro, bylos perdavimą teismui šiek tiek sustabdė dėl koronaviruso Lietuvoje paskelbtas karantinas, bet didžiausia kliūtis šiame procese buvo pati I.Žukauskaitė-Šakalienė.
Moteris ne tik atsisakė bendrauti su teisėsaugininkais, bet ir atsidūrusi už grotų nuolatos reikšdavo pretenzijas ir pageidavimus.
„Jai nuolat kas nors nepatiko, ikiteisminio tyrimo metu ji net atsisakė gynėjo“, – sakė prokuroras.
I.Žukauskaitė-Šakalienė nuolat apsimetinėjo, kad nesupranta, ko jos klausiama, tad tyrėjams taip ir nepavyko išsiaiškinti nei nusikaltimo motyvų, nei kurioje tiksliai vietoje buvo įvykdytas nusikaltimas.
Subadė savo automobilyje
Pasak N.Kozliako, nors į šiuos klausimus liko neatsakyta, kliūčių I.Žukauskaitei-Šakalienei pareikšti kaltinimus ir teisti dėl žmogžudystės neliko, nes tiksliai žinoma, kad 86 metų pensininkė peiliu buvo subadyta įtariamosios visureigyje „Mitsubishi“ ir mirė jame nuo pjautinių-durtinių žaizdų.
Automobilyje buvo rasta kraujo dėmių, o ekspertai nustatė, jog šis kraujas yra kraupiai nužudytos pensininkės.
I.Žukauskaitės-Šakalienės nenaudai kalba ir liudytoja, kuri matė, kaip pernai liepos 17-ąją į Verkių mišką visureigiu atvažiavusi įtariamoji iš automobilio ištraukė lavoną, apkrovė jį šakomis ir padegė.
Liudytoja įsidėmėjo ne tik kūną sudeginti bandžiusios moters išvaizdą, bet ir jos automobilio numerį ir labai padėjo tyrėjams – turėdami tiek informacijos jie labai greitai surado ir įtariamąją, ir jos automobilį.
Abi gyveno netoliese
I.Žukauskaitė-Šakalienė buvo sulaikyta praėjus vos porai valandų po įvykdyto nusikaltimo, tačiau net nebandė pripažinti savo kaltės.
Beveik metus I.Žukauskaitė-Šakalienė arba tvirtino, kad tą dieną niekur nevažiavo ir jokios pensininkės nematė ir jos nežudė, arba kalbėdavo visiškas nesąmones, kurių tyrėjai nesuprato ir dėl to suabejojo jos psichika.
Nustatyti aukos tapatybę pareigūnams sekėsi sunkiau, nes kūnas buvo smarkiai apdegęs.
Tik po kelių dienų paaiškėjo, kad nužudytoji yra Vilniaus gyventoja, kuri vasaromis palikdavo miesto šurmulį ir persikraustydavo į sodus. Jie yra visai netoli tos vietos, kur buvo bandoma sudeginti kūną.
Atrodė lyg skirtingi žmonės
Netoli nuo šios vietos, Romuvos gatvėje, gyveno ir I.Žukauskaitė-Šakalienė, bet nėra žinoma, ar žudikė ir jos auka buvo pažįstamos.
Iškart po nusikaltimo „Lietuvos ryto“ žurnalistams apsilankius name, kurį su draugu nuomojosi I.Žukauskaitė-Šakalienė, kaimynai ją apibūdino kaip itin ramią ir nekrintančią į akis.
Moteris su jais tik pasisveikindavo, bet nei bendrauti, nei tuo labiau draugauti nesiveržė.
Visai kitokią I.Žukauskaitę-Šakalienę prisiminė šalia esančios Žilvino gatvės, kur moteris iki skyrybų gyveno su savo vyru ir dviem vaikais, gyventojai.
Čia ji garsėjo kaip itin konfliktiškas ir agresyvus žmogus.
Jai užkliūdavo viskas – kaimynų elgesys, garsesnės kalbos ar, kaip jai atrodė, ne vietoje pastatytas automobilis.
I.Žukauskaitė-Šakalienė dėl menkiausios priežasties kaimynams keldavo skandalus ir gadindavo gyvenimą, tad žmonės lengviau atsikvėpė, kai 2018-ųjų rudenį ji išsikraustė.
