Buvo prašyta apklausti liudytoją, įvertinti įrašą knygoje, kurioje, anot apeliantų, 1996 m. buvo įrašyta R.Ganusauskui skirta dedikacija.
Kaip rašoma Generalinės prokuratūros pranešime, H.Daktaras už nusikalstamo susivienijimo organizavimą ir jam vadovavimą, 1993 m. įvykdytą R.Ganusausko nužudymą, kitus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus yra pripažintas kaltu, jam skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.
Generalinis prokuroras 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, motyvuodamas tuo, jog nuteistojo gynėjo pateiktame pareiškime nenurodyta jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, o argumentai dėl knygoje 1996 m. surašytos dedikacijos nenagrinėti, nes pareiškėjas dėl šios aplinkybės kreipėsi praleidęs baudžiamojo proceso įstatyme nustatytą terminą.
Nuteistojo H.Daktaro gynėjas šį nutarimą apskundė Vilniaus apygardos teismui, kuris 2020 m. vasario 13 d. nutartimi skundą patenkino ir skundžiamą generalinio prokuroro nutarimą panaikino.
Generalinis prokuroras kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo š. m. vasario 13 d. nutartį.
Apeliacinio teismo teisėjas, tenkindamas generalinio prokuroro skundą, nurodė, kad skirtingų asmenų parodymai dėl neva matyto gyvo R.Ganusausko po jo nužudymo datos visų instancijų teismų buvo motyvuotai paneigti ir pripažinti gynybine nuteistojo ir jo gynėjo pozicija. Teismas konstatavo, kad nuteistojo ir gynybos iškelta versija dėl R.Ganusausko nužudymo buvo išsamiai išanalizuota ir motyvuotai paneigta nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Abiejų instancijų teismams nekilo jokių abejonių dėl R.Ganusausko nužudymo.
Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutas nėra priemonė dar kartą pasibylinėti, suteikianti galimybę vis iš naujo įrodinėti įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes iki tol, kol teismo atliktas įrodymų vertinimo rezultatas bus palankus nuteistajam.
