Skundą Apeliaciniam teismui įteikė ne tiktai nuteistieji, bet ir Klaipėdos prokuroras Ruslanas Ušinskas.
„Nuteistiesiems skirtos bausmės nedidelės. Nuo šių trijų asmenų nukentėjo daug žmonių“, – sakė R.Ušinskas, prašęs lietuvių kankintojams skirti po aštuonerius metus laisvės atėmimo.
Nepatenkintas sprendimu ir vienas vištų gaudytoju dirbęs vyras, kuriam priteista 5 tūkst. eurų neturtinė žala, nors prašė bent dešimt kartų daugiau.
Daug prisiteisti nepavyko
Iš viso šioje tarptautinėje baudžiamojoje byloje nukentėjusiaisiais buvo pripažinta vienuolika vyrų.
Keturi jų pateikė didžiulius neturtinės žalos ieškinius, bet teismas juos patenkino iš dalies.
Vienas jų savo išgyvenimus vergovėje įvertino 300 tūkst., kitas – 180 tūkst. eurų, tačiau teismas skyrė tiktai po tris tūkstančius eurų.
Abu tikino, kad vištų fermose prarado sveikatą ir tapo neįgalūs.
Tačiau teismui jie nepateikė tai įrodančių dokumentų.
Kai kurie jų Didžiojoje Britanijoje gavo dešimčių tūkstančių eurų atlygį už tai, kad darbdaviai jiems nemokėjo pažadėtų algų.
Vištgaidžiu dirbęs ir sveikatą praradęs dabar keturiasdešimtmetis vyriškis už patirtą žalą iš dviejų britų verslininkų Didžiosios Britanijos Tribunolo teismo sprendimu 2016 m. prisiteisė 180 tūkst. svarų.
Visi nukentėjusieji – vištgaudžiais dirbę lietuviai – teismui buvo pateikę beveik 600 tūkstančių eurų neturtinės žalos ieškinius.
Jautėsi tapę vergais
„Mes buvome paversti tikrais vergais. Net sunku papasakoti, ką mums teko išgyventi – savo kailiu nepatyręs to nesuvoksi“, – teisme kalbėjo beveik penkerius metus vergovėje kankintas vyras.
„Dirbdavome be laisvų dienų – ir dieną, ir naktį.
Kartais į namus negrįždavome po kelias paras.
Nuveždavo į vieną fermą, ten prigaudydavome pilną vilkiką vištų ir veždavo toliau. Jiems nerūpėjo, kad mes alkani ir nesiprausę.
Ir gamtinių reikalų nesustodavo, vairuotojams nebuvo leidžiama. Sakė, į bambalį varyk“, – nuoskaudas teisme liejo 2008–2012 metais vištgaudžiu dirbęs vyras.
Kai negaudavo pinigų už darbą, nelikdavo nieko kita, kaip patiems nusipešti vištą. O į kiaušinius iki šiol esą nebegali net pažiūrėti.
Fizinį ir psichologinį smurtą, fizinių ir kitokių bausmių patyrę lietuviai negalėjo apsiginti, nes nemokėjo anglų kalbos, neturėjo pinigų ir nežinojo svetimos šalies įstatymų.
Buvo pažeista teisė į laisvę
Klaipėdos apygardos teismo paskelbtame nuosprendyje teigiama, kad dėl bendrų neteisėtų kaltinamųjų veiksmų buvo pažeista nukentėjusiųjų teisė į laisvę.
Jiems buvo žadamas legalus darbas ir geras uždarbis, normalios gyvenimo sąlygos, tačiau nuvykus į Angliją realybė pasirodė visiškai kitokia.
Lietuviai gyveno ir dirbo modernios vergovės sąlygomis: buitis – baisi, darbo sutartis nesudaryta, nemokėtas atlyginimas, gyvenimas po kelis kambaryje miegant tiktai ant čiužinių kandžiojamiems utėlių, piniginės bausmės pagal nepagrįstai įvestas taisykles – už nesuplautus indus, pokalbį su kaimynu, patriukšmavimą laisvalaikio metu išgėrus alkoholio.
Nemokėta už viršvalandžius, atostogas, kaip numato Jungtinės Karalystės įstatymai.
Vieno nukentėjusiųjų advokato teigimu, visa tai buvo įrodyta Tribunolo teisme, kurio sprendimu žemintiems Lietuvos piliečiams išmokėtos kompensacijos.
Neigė prekiavę žmonėmis
Klaipėdos apygardos teisme byla buvo nagrinėjama pusantrų metų.
Užsienio piliečiai joje dalyvavo nuotoliniu būdu iš Kento teismo salės, viskas buvo verčiama į anglų ar lietuvių kalbas, todėl teismo procesas užtruko dvigubai ilgiau.
Už prekybą žmonėmis nuteisti 57-erių Jacqueline Hazel Judge ir 59 metų Darrelas Jonas Houghtonas.
Britams – jie prisistatė kaip partneriai – gyvenimas dabar ne rožėmis klotas.
Jie neteko savo turėto verslo, nes Jungtinės Karalystės teismo sprendimu dėl tos pačios istorijos išnaudotiems šešiems lietuviams, kurie buvo pripažinti šiuolaikinės vergovės aukomis, turi sumokėti daugiau kaip milijoną eurų.
D.J.Houghtonas teigė, kad vištų fermose dirbo daugybė žmonių, bet į teismus kažkodėl kreipėsi tik menka dalis.
„Visi pas mane dirbę buvo patenkinti, kilo problemų tiktai su keliais žmonėmis – nepatenkintieji išeidavo savo noru“, – teisme sakė D.J.Houghtonas.
Teismas nustatė, kad E.Mankevičius sutarė su britais, jog už užmokestį gabens socialiai pažeidžiamus žmones, žadės jiems gerai mokamą darbą, rūpinsis apgyvendinimu savo ar britų nuomojamuose namuose ir išnaudos darbui paukštynuose legaliai neįdarbinant.
Visa tai vyko maždaug šešetą metų iki 2012-ųjų spalio.
E.Mankevičiui skirta subendrinta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė. Jis taip pat nuteistas už neteisėtą šovinių laikymą.
Šį nusikaltimą klaipėdiškis pripažino. Prekybą žmonėmis nuo pat tyrimo pradžios neigė ir jis, ir britai.
5
Tiek metų kalėti nuteisti lietuvis ir du britai neigia kaltę.
